25 metų alytiškis šią vasarą žengė į lietuviams jau pažįstamą žemę ir savo ambicijas puoselėja ten, kur mūsų šalies vardas buvo tariamas šimtus kartų. V.Andriuškevičius tapo Portlando gyventoju. Miesto, kuris ilgą laiką lenkėsi Arvydui Saboniui ir iki šiol jo neužmiršta.
„Dėl to viskas paprasčiau. Man jau nereikia pasakoti, kur yra Lietuva. Visi žino, kas ta Lietuva, dėl A.Sabonio, ypač jeigu domisi NBA. Net jeigu ir nesidomi, kai pamini A.Sabonį, jie vis tiek kažką įsivaizduoja, nes tiesiog yra apie jį girdėję“, – pasakojo JAV čempiono „Portland Timbers“ klubo nariu tapęs V.Andriuškevičius.
Ar futbolininkas šiame mieste mėgins padaryti taip, kad sirgaliai Lietuvą atsimintų pagal jo žaidimą?
„Tai toks tikslas. Žinoma. Taip ir bus“, – juokėsi jis. Tai atspindėjo ne tik puikią V.Andriuškevičiaus nuotaiką, bet ir visą dabartinės futbolo rinktinės aurą.
Šeštadienį Lietuvos futbolo rinktinė stos į atrankos į 2018 metų pasaulio futbolo čempionato rungtynes su Škotijos komanda. Lietuviai dar niekada nėra įveikę škotų jų aikštėje, o iš viso pergalę šventė vos vieną kartą, 2003 metais.
Škotija Lietuvą iš viso yra nugalėjusi 5 kartus. Du mačai baigėsi lygiosiomis. Bet dabar verčiamas naujas puslapis.
- Pradėkime nuo svarbiausio klausimo. Futbolas ar „sokeris“? – „Lietuvos rytas“ paklausė V.Andriuškevičiaus.
– Ten sakau „sokeris“, o čia – „futbolas“. Kol esu sąmoningas, tol nesumaišysiu, bet jeigu kalbu su amerikiečiais, turiu sakyti „sokeris“, nes jie kitaip nesupras. Juk ten futbolas – amerikietiškasis futbolas.
- Esame Glazge, kur girdime labai aštrų škotišką akcentą. Ar JAV susiduriate su kalbos barjeru?
– Ne. Portlande visi kalba paprastai, tačiau jie vartoja platesnį žodyną nei mano, todėl kartais paklausiu, ką reiškia vienas ar kitas žodis, frazė.
Futbolas JAV – kaip iš kitos planetos
- MLS lietuviams ir daugumai europiečių vis dar yra neištyrinėta zona. Egzistuoja daug stereotipų. Ką ten pamatėte?
– Esame labai toli nuo Amerikos, tad sunku įsivaizduoti. Tačiau ten – kosminis lygis. MLS nori patekti tarp penkių pagrindinių JAV sporto lygų. Jie nori atsidurti šalia NBA, NHL, NFL, tad daro viską, kad atitiktų aukščiausią lygį.
Klubams lyga duoda daug įvairių užduočių, kaip jie turi tobulėti. Jeigu eini bendrauti su žurnalistais ar sirgaliais, tau skiriamas paskatinimas. MLS daro viską, kad lygis niekuo nesiskirtų nuo NBA ir kitų.
- Ar atvykus pačiam teko vargti – ieškoti namų, tvarkytis buitį?
– Nieko panašaus. Komandoje turi žmogų, kuris viską tvarko: užsako viešbučius, tvarko automobilius. Čia dirba ir buvęs sirgalius, kurio darbas – tiesiog padėti žaidėjams. Per pirmąsias dienas jis visur mane vedžiojo: į miestą, treniruotes.
Jis mane vežė parodyti apartamentus, kad galėčiau išsirinkti. Klubas surado automobilį. Nebuvo nė karto, kad ko nors paprašyčiau ir nebūtų padaryta. Man net keista, nes kartais paprašau, o paaiškėja, kad jis jau viską sutvarkęs iš anksto ir tuoj bus. Net netenka laukti.
- Ką vairuojate?
– Dabar vairuoju „Toyota Corolla“. Yra daug „Camaro“, džipų, bet klubas man nuomoja automobilį iš salono. Kita vertus, man nereikia automobilių dideliais varikliais. Užtenka nuvažiuoti į treniruotę, kuri vyksta bazėje, esančioje dešimt minučių už Portlando.
- Ar „Timbers“ sporto bazė gali lygintis su Europos klubų, kuriuose žaidėte?
– Galbūt net ir lenkia europiečius. Nyderlanduose yra didelis stadionas ir keletas aikščių aplink, kur visi treniruojasi. Mes nedirbame stadione. Viskas vyksta specialioje sporto bazėje, kur dirba gydytojai, turintys puikiausią medicinos įrangą. Tau nereikia vykti kažkur, kad apžiūrėtų. Ten yra šalta vonia, karšta vonia, modernūs dušai, treniruočių salės. Niekam nėra pagailėta pinigų.
Fizinio rengimo treneris turi viską, ko tik jam reikia. Amerikiečiai negaili pinigų treniruočių bazėms ir naujosioms technologijoms.
Per treniruotę ant peties turiu specialią mikroschemą, kuri fiksuoja širdies darbą, kiek bėgai, kur nubėgai. Prieš treniruotes tave tikrina su kitais aparatais, stebi streso lygį, net šlapimą kas savaitę tiria. Jie daro viską.
Aš juokiausi, nes išvydau porą dalykų, kurių nesu matęs. Kai atvykau, atrodė kaip kosmosas. Čia du žmonės tvarko aprangas, trys žmonės paruošia aikštę treniruotėms.
Europoje įprastai komandos medikai daro ir masažus, o čia – ne. Jie tik gydo, o į bazę dukart per savaitę atvyksta masažuotojos. Čia – kosmosas.
- Kaip suprantu, norėtumėte likti JAV?
– Kol kas – taip. Ten – tikrai nuostabu ir dėl futbolo lygio, ir gyvenimo. Anksčiau nesu stebėjęs MLS, bet kaip pamačiau, supratau, kad viskas nuostabu. Gyvenimas – aukščiausios klasės, treniruotės – irgi. Tiesiog gali puikiai gyventi, uždirbti pinigus ir žaisti geroje lygoje.
- Pasidarė aišku, kodėl ten karjeros baigti vyksta didžiausios Europos žvaigždės, kaip Andrea Pirlo, Davidas Beckhamas, Stevenas Gerrardas?
– Tikrai taip. MLS irgi turi algų kepurę, kurios negalima viršyti, tačiau klube gali būti trys futbolininkai, kuriems skiriamas bet kokio dydžio atlygis. Savininkas gali duoti tiek, kiek nori. Dėl to tos žvaigždės ir atvyksta. Jeigu mūsų savininkas galėtų sau leisti, galėtų siūlyti atvykti ir Cristiano Ronaldo.
- Ar pats žaidimas labai skiriasi nuo europietiško futbolo?
– Nyderlanduose visi žaidžia labai kompaktiškai ir reikia daug atidirbti. JAV nuo tam tikros minutės gali nutikti, kad puolėjai jau nebegrįš į gynybą, o tiesiog vaikščios. Futbolas tampa atviras, kai penki ginasi, o keturi puola.
Kai žiūrėjau į rungtynes iš tribūnų, maniau, kad bus lengviau, bet aikštėje pajunti, kad reikia daug bėgti, daug kovoti. Lengva nėra.
Kai iš Švedijos išvykau į Nyderlandus, buvo lengviau, nes ten daug laikėme kamuolį, tad gali ir pailsėti.
JAV reikia priprasti prie to, kada reikia bėgti, kada kovoti, o kada pailsėti. Iš pradžių lakstai visur, eikvoji jėgas, nes nori, kad tave pamatytų, bet galiausiai apsipranti ir žinai, kur pasitaupyti. Galų gale po kurio laiko jau nesi naujokas, tad ir žvilgsnių mažiau.
Miestas sulaužė stereotipą apie storus amerikiečius
- Ar turite daug laisvo laiko?
– Turiu, bet jo neužtenka, kad viską nuveikčiau. Per paskutines savaites buvo mažai laiko, kad viską suspėčiau. Reikia aplankyti daugybę vietų. Oregonas – nuostabi valstija. Telefone turiu gal 25 vietų, kurias reikia aplankyti, sąrašą. Dar yra daugybė restoranų, taip pat mėgstu pasivaikščiojimus po kalnus, todėl tai būtina padaryti.
Jau tris kartus buvau prie vandenyno.
JAV turiu naujus draugus ir visi esame aktyvūs. Kitiems patinka būti su šeimomis, ramiai pasivaikščioti, bet aš mėgstu judėti. Namuose turiu dviratį ir keliauju visur.
- Portlandas – 26-asis pagal dydį JAV miestas. Ar atvykęs čia pajutote tą amerikietišką didybę?
– Tai – nuostabus miestas. Man Portlandas primena Vilnių, nes ten niekur nepasiklysi. Gal keista buvo, kad JAV visos gatvės kertasi, tad jie atstumą skaičiuoja blokais. Amerikiečiai sako gatvės numerį ir nenurodo namo, nes tu visada rasi tą gatvę.
Taip pat yra daugybė skirtingų rajonų, kur pilna skirtingų žmonių. Nuo paprastų šeimų iki hipsterių.
Prieš atvykdamas buvau nusistatęs, kad ten bus stori žmonės su storais vaikais ir šautuvais rankose. Bet Portlandas sulaužė tą stereotipą. Čia – sveikas miestas, tad daugelis sportuoja. Žmonės – labai laisvi, nesivaržo.
Vienas gali būti tatuiruotas nuo galvos iki kojų, o kitas vaikščioti basas.
- Jaučiate skirtumą tarp JAV ir Europos miestų?
– Portlandas yra europietiškas miestas. Nėra čia ir daugybės „McDonald's“ restoranų, kaip buvo prieš 20 metų.
Žinote, kas skiriasi? Mes geriame po vieną kavos puodelį, o jie puodelius nuolat pildo.
Aš dar neištyrinėjau visko, bet žinau, kad čia yra daug aludarių. Kas alų mėgsta, tam – „super“. Aš alaus galiu išgerti su maistu, bet nesu tas, kuris galėtų išgerti penkis bokalus iškart.
Beje, čia kiekviename kampe yra „Starbucks“ kavinių. Visur. Bet yra ir daug vietų, kurių nėra Europoje. Kad ir tas pats „Taco Bell“ ar kitokie pavadinimai.
Sužinojau, kad Sietle atsirado pirmasis „Starbucks“, o Portlande – „Nike“.
- Ar Portlandas – švarus miestas?
– Taip, bet pačiame centre yra labai daug benamių. Portlande juos labai gerai prižiūri. Man yra pasakoję, kad kituose miestuose policija benamiams kartais įteikia bilietą, jog jie vyktų būtent į Portlandą.
Bet nė vienas benamis nėra piktybinis. Jie vartoja narkotikus ir matai, ar yra susileidę dozę, tačiau tai netrukdo. Jeigu pavalgius lieka maisto ir tu jį padedi šalia benamių, jie padėkoja ir tiek. Jokio pykčio ar priekabių.
– Jeigu palygintumėte su visais miestais, kuriuose teko lankytis, kurią vietą užimtų Portlandas?
– Pirmąją. Būdamas viename ar kitame mieste visada savęs klausdavau, ar norėčiau ten gyventi. Dar nesu radęs savo vietos, bet kol kas Portlandas – pirmas. Čia yra viskas, ko reikia gyvenimui.
- Ar čia turite su kuo pakalbėti lietuviškai?
– Portlandas turi nemažą lietuvių bendruomenę. Tai – gal 60 žmonių. Jie – labai malonūs, patys mane pakvietė, susipažinome. Net negalvojau, kad taip bus, nes visur kitur sutikus lietuvius reikėdavo ieškoti būdų susidraugauti. Čia – viskas natūraliai, nes jiems iš tiesų įdomu su tavimi pabendrauti.
Bendruomenėje yra šeimų, kurios JAV gyvena po 20 metų. Yra ir mano metų jaunimo, kurie lietuviškai kalba puikiai. Jie turi akcentą, gal kartais nukerta galūnes, bet kalba tikrai gerai. Jie – labai geri žmonės.
- Mėginote pasinerti į amerikiečių labiausiai garbinamas sporto šakas?
– Labai laukiu NBA sezono. „Timbers“ arenoje turi savo ložę, tad tikrai eisiu stebėti „Portland Trail Blazers“ žaidimo. Galbūt dar spėsiu į NCAA amerikietiškojo futbolo rungtynes. Labai noriu jas pamatyti. Yra toks klubas „Oregon Ducks“.
Noriu pamatyti ir beisbolą, ir „NASCAR“ lenktynes. Tačiau nors ir žaidžiu futbolą, man labiau patinka pasivaikščioti po kalnus, nuvykti prie vandenyno ar pamatyti naujų vaizdų.
Džiaugiasi nauju rinktinės stiliumi
- Rungtynėse su Slovėnija, kur pats nežaidėte, rinktinė pirmavo 2:0, tačiau pabaigoje lietuviai praleido net du įvarčius. Įžvelgėte ką nors, ką galėtumėte pridėti?
– Lengva pasakyti, kas būtų buvę. Treneriai dabar parodė ir gerus momentus. Kai kurie žmonės nepastebi teigiamų žaidimo bruožų, bet jų tikrai buvo. Vien tai, kad pirmavome 2:0, daug ką pasako.
- Pradėjus vadovauti E.Jankauskui vėl ėmėme kalbėti, kad Lietuva gali žaisti gražiai. Paskutinį kartą tokią mintį buvo galima kelti prie Jose Couceiro 2008–2010 metais. Ar jums naujasis braižas – įdomesnis?
– Žinoma. Futbolininkai visada daro tai, ką liepia treneris. Žiūrovams gali atrodyti vienaip, bet mes visada vykdome nurodymus. Kai vienas treneris liepdavo gintis, negalėdavau susitarti su komandos draugais, kad vis dėlto pulsiu. Būtų kvaila. Todėl ir matydavome tam tikrą futbolą.
Viskas priklauso nuo trenerio, ir dabar judame į gerą pusę. Visi šiais laikais spaudžia ir atakuoja. Mes pagaliau taikome į normalų europietišką futbolą, kuris buvo žaidžiamas pastaruosius 10 metų. Mes tiesiog nesugebėdavome žengti to žingsnio ir mėginti lygintis su visais.
- Žaisite su Škotija, kuri ne kartą lietuviams pateikė kieto žaidimo pamokų. Ar dvikovos turėtų labai skirtis nuo JAV?
– Bus panašu,tačiau škotai turėtų naudoti daugiau jėgos.
- O ką treneris sako prieš rungtynes?
– Turėjome vaizdo analizę. Treneriai parodė, kur galime pasinaudoti spragomis, išaiškino jų ir mūsų stipriąsias bei silpnąsias puses. Škotai nėra kažkokie stebuklingi, kad prieš juos būtų negalima žaisti.
