Įkvepiantis vokiečių žaidimas Brazilijoje užaugino šaliai sparnus, ant kurių ji dabar skrenda į Prancūziją.
Vokiečių lūkesčiai dideli, nes komandos branduolys išliko, o 56-erių J.Loewas dar labiau subrendo ir vėl trokšta pergalingų emocijų.
„William Hill“ lažybų tarpininkų vertinimu, daugiausia šansų triumfuoti Europos čempionate turi Prancūzija (santykis 3:1) arba Vokietija (4:1). Vokiečiai sėkmingai pradėjo pirmenybes, kai 2:0 įveikė Ukrainą, o ketvirtadienio vakarą jie jėgas išmėgins su Lenkija.
Po jų rikiuojama Ispanija (5:1) ir Anglija (8:1).
J.Loewas dar prieš Europos čempionatą Vokietijos žiniasklaidai atskleidė, kad auganti įtampa jam patinka.
– Ar po pergalės 2014 metų pasaulio futbolo čempionate jums nesunku vėl nusiteikti kovai nuo pradžių? Kas jus veda į priekį?
– Noras iš naujo įrodyti ir patvirtinti sėkmę, vėl pajusti pergalės jausmą.
Jau seniai esu nacionalinės futbolo komandos treneris ir, nepaisant visų mūsų sužaistų kontrolinių ir atrankos rungtynių, būtent finaliniai turnyrai man sukelia išskirtinį jaudulį.
– Šiemet po pergalės atvirajame Australijos teniso čempionate Angelique Kerber sakė, kad tokios laimės jausmą nori dar kartą patirti. Tai – jos dirgiklis. Panašiai kalba ir NBA žvaigždė Dirkas Nowitzkis. Ar tai ir J.Loewo variklis?
– Taip, šimtu procentų galiu pritarti. Pergalė per pasaulio futbolo čempionatą Brazilijoje paveikė tarsi narkotikas.
Ta Marakanos stadione į nakties dangų pakelta taurė. O paskui užliejo neapsakomos laimės akimirkos.
Tuomet užplūdusias emocijas būčiau mielai sustabdęs.
Tačiau euforija praeina, o pakili nuotaika išblėsta. Bet prisiminimai tvirtai įsišaknijo.
Patyręs didžiulės laimės akimirkas, jas mielai pakartočiau ir dar porą dienų išlaikyčiau. Juk žinau, kad jos neamžinos.
– Ar šis troškimas įkvepia siekti naujo titulo?
– Žinoma, tai labai svarbu. Be to, dar yra siekis likti aukščiausiame lygyje ir nesileisti išstumiamam.
- Kada atsiranda įtampa prieš rungtynes?
– Tai ateina savaime. Tam poveikį daro žiniasklaida, visuomenė, bet labiausiai – mes: vadovai, žaidėjai, visa komanda.
Ta įtampa artėjant rungtynėms didėja kiekvieną dieną.
Bet tai yra teigiamas stresas. Aš noriu sukurti šią įtampą, jos reikia man pačiam, kad atrasčiau kelią į galutinę sėkmę. Net mėgaujuosi tokia įtampa.
– Pralaimėjimas aštuntfinalyje Vokietiją galėtų priblokšti.
– Žinau, kad bet koks priimtas sprendimas gali turėti didžiulį poveikį.
Po to kartais žiūrėdamas į televizoriaus ekraną galvoju: nejau taip nutariau? Dėl daug ko nusprendi nesąmoningai.
– Ar dėl to ir po pergalingų rungtynių dažnai esate toks susikaupęs – lyg jos tebevyktų?
– Prieš svarbius futbolo turnyrus reikia nusiteikti dviem scenarijams – ne tik pergalingam. Juk tai – sportas.
Visada reikia turėti galvoje, kad kelias šakojasi per sekundę ir viena atšaka gali baigtis didžiule nesėkme.
– Kokį poveikį jums asmeniškai paliko pergalė pasaulio čempionate Brazilijoje?
– Norėjau atsistoti ant aukščiausios pakylos būtent su šia komanda.
Pajutau didžiulį pasitenkinimą, bet pergalė nepakeitė manęs, žemė neišslydo iš po kojų.
Man svarbu, kad, nepaisant pareigų ir į mane nukreipto didžiulio dėmesio, nepasikeičiau – esu toks, koks buvau iki tol.
Manau, kad tai man iki šiol puikiai pavyko.
Mane supa tie patys žmonės – namuose Freiburge, nacionalinėje komandoje.
Džiaugiuosi, kad tokie žmonės kaip buvęs garsus futbolininkas Oliveris Bierhoffas nurodo mano klaidas.
– Esate laimingas tik tuomet, kai komanda sėkmingai žaidžia?
– Niekada mano gyvenimo laimė nebuvo svarbiau už sportinę sėkmę.
– Tai reiškia, kad prieš ketverius metus Europos čempionato pusfinalyje patirtas pralaimėjimas Italijai 1:2 buvo skaudus smūgis?
– Tai tiesa. Prireikė nemažai laiko susitaikyti su šia mintimi. Ilgą laiką nenorėjau nieko girdėti apie futbolą, neturėjau nė mažiausio noro stebėti rungtynes. Bet paskui viskas pamažėle pasimiršo ir vėl norėjau sėkmės, laimės akimirkų.
Po šių rungtynių dar ilgai ramybės nedavė klausimai, abejonės. Svarsčiau, kad taktiškai gal reikėjo nuspręsti kitaip, galvojau, ar teisingai parinkau ir parengiau žaidėjus. Dvejojau, ar gerai sprendžiau problemas, iškilusias per šias rungtynes.
Bet iš šio pralaimėjimo daug ko išmokau. O mokytis visada privalu.
Bet nuo to laiko dar daugiau vertinu visa tai, kas nesusiję su futbolu.
– Pavyzdžiui?
– Būtina ne tik neprarasti ramybės, bet ir sugebėti mėgautis ramybe.
Tokios galimybės anksčiau neturėjau.
Neįkainojama vertybe laikau draugus, su kuriais galiu bendrauti už futbolo pasaulio ribų.
Atradau kitų malonių dalykų, kurie padeda neprarasti savitvardos tomis dienomis, kai ne viskas gali gerai klostytis.
Parengė Ona Kacėnaitė
