Toks klausimas iškart kilo stebint vaizdus iš kruvinų, tiesiog barbariškų kovų Marselyje, kurios kulminaciją pasiekė praėjusį šeštadienį. Buvo sužeisti 35 žmonės, 4 iš jų – sunkiai.
Prancūzijos žiniasklaida ir kovos su chuliganizmu ekspertai ėmė linksniuoti saugumo spragas, kyšančias tiek iš Prancūzijos tvarkos palaikytojų, tiek ir čempionato organizatorės UEFA pusės.
UEFA, atsakinga už tvarką ir saugumą stadionų viduje, iškart pripažino, kad Marselio stadione buvo „atskyrimo problemų“ tarp anglų ir rusų aistruolių bei pažadėjo, jog kituose rizikingais laikomuose „Euro 2016“ mačuose „saugumo pajėgos bus sustiprintos, bendradarbiaujant su Prancūzijos valdžia“.
Prancūzijos policija – be priekaištų sau
Prancūzijos tvarkos sergėtojų vadovybė, nepaisant tokių šalies futbolo istorijoje iki šiol neretėtų chuliganų riaušių, skelbiasi esanti patenkinta savimi ir mano padariusi viską tiek prieš mačą tarp Rusijos ir Anglijos, tiek po jo.
Ironiška, bet likus dviem paroms iki dvikovos tarp Rusijos ir Anglijos už Marselį atsakingas Bušderono policijos prefektas Laurent'as Nunezas dienraščiui „Le Monde“ aiškino: „Mūsų pajėgumai yra priderinti prie rizikos, kurią kelia šis jautrus mačas. Šiandien esame geriau susipažinę su chuliganizmo reiškiniu ir daug keičiamės informacija su kitomis šalimis. Neturime jokios informacijos, kuri galėtų leisti pagrįstai spėti, kad vyks chuliganų kova, tačiau šiai galimybei esame pasiruošę.“
Kaltas tik alkoholis?
„Jokios nesėkmės negalime konstatuoti“, – jau po kruvinų susidūrimų nė nemirktelėjęs aiškino Prancūzijos kovos su chuliganizmu divizijos (DNLH) vadas, policijos komisaras Antoine‘as Boutonnet.
Kilusias barbariškas muštynes, kurių pareigūnai nesugebėjo efektyviai suvaldyti, komisaras lengva ranka priskyrė tik pernelyg dideliam girtumo laipsniui ir Prancūzijoje netrukus įžiebė polemiką apie rimtas saugumo spragas.
Beje, Prancūzijos valdžia po Marselyje kilusių incidentų paskelbė, kad aplink stadionus prieš „rizikingomis“ laikomas rungtynes ribos alkoholio prekybą.
„Mes nuolat derinamės prie situacijų, prie grėsmių, kurias numatome“, – pareiškė vidaus reikalų ministras Bernard'as Cazeneuve'as.
Pareigūnai nebuvo tinkamai paruošti?
„Tiesos neigimas ar kompetencijos stoka, o gal abu drauge? – aukščiau minėtais pareiškimais stebėjosi nacionalinis savaitraštis „Le Point“. – Šie aukšti pareigūnai yra paskirti numatyti miestuose galintį kilti smurtą ir užtikrinti viešą tvarką, policininkams duodant nurodymus. O policininkai nebuvo paruošti ir neturėjo tinkamos įrangos, kad atremtų tokias situacijas.“
„Aš mačiau išvargusią, pasimetusią policiją, jai stigo kompetentingo vadovavimo“, – dienraščiui „Le Monde“ sakė Marselyje incidentus stebėjęs radikalaus chuliganizmo specialistas, istorikas Sebastien‘as Louis. Jo nuomone, Prancūzijos valdžia pernelyg susikoncentravo į terorizmo grėsmę ir chuliganų riziką nustūmė į antrąjį planą.
Prancūzijos pareigūnai Marselyje gerokai apsiriko dėl pačių muštynių dalyvių. Jie buvo numatę galimus susidūrimus tarp vietinių prancūzų ir anglų. Tokių muštynių Marselyje jau ketvirtadienį tarp visiškai girtų, kavinių terasose išsidrėbusių, savo teritorija jas paskelbusių anglų ir vietinių prancūzų pasitaikė. Bet jos buvo lengvai suvaldytos.
Kitaip tariant, situacija nuo pat pradžių buvo įtempta. Bet tikromis mūšio scenomis ji virto užgriuvus Rusijos chuliganams. Beje, pirmuosius porą dešimčių aršiai nusiteikusių rusų policininkams taip pat pavyko sutramdyti dar penktadienį vakare.
„Tačiau tikra klaida buvo po šių pirmųjų susidūrimų rusų nesulaikyti. Vėliau jie surengė tikrą reidą ir buvo puikiai organizuoti, kone kaip desantininkai. Jie numato vietą, taikinį ir jį puola. Jie puikiai žinojo miesto geografiją ir stengdamiesi išvengti policijos kontrolės, rinkosi mažas statmenas arba paralelias gatveles“, – įspūdžiais dalijosi S.Louis.
Nepažįsta Rytų Europos chuliganizmo
Šis ir kiti chuliganizmo specialistai taip pat pastebi, kad Prancūzijos pareigūnai gerai tvarkosi su savais radikaliais sirgaliais, bet prastai pažįsta ne tik anglų, o šiuo metu bene pavojingiausiais laikomų Rytų Europos – rusų, ukrainiečių, lenkų – chuliganus. Ir prieš „Euro 2016“ jais, kaip būtų derėję, nepasidomėjo.
„Mes susiduriame su nauja chuliganų karta, atsiradusia po 1990-ųjų, atkeliavusia iš Rytų Europos, daugiausia Rusijos ir Lenkijos. Tai žmonės, kurie užsiiminėja kovos menais ir kasdien treniruojasi“, – aiškino S.Louis.
Kaip ir kiti kruvinų scenų liudytojai, S.Louis pastebėjo, kad – priešingai nei kaltę alkoholiui versti linkusi Prancūzijos valdžia – Rusijos chuliganai jo ar kitų svaigalų beveik nevartoja. Per muštynes jie buvo blaivūs, skirtingai nei mažiau pavojingi anglų chuliganai.
Prancūzijos žiniasklaida tvarkos palaikytojams taip pat priekaištauja, kad prieš „Euro 2016“ šie nesusizgribo pasitelkti didesnės užsieniečių kolegų pagalbos ir neturi kovos su naujomis chuliganizmo atmainomis strategijos.
„Le Point“ nuomone, per 2006 metų pasaulio futbolo čempionatą Vokietijos pareigūnai pasikvietė dešimteriopai daugiau kolegų iš užsienio, nei tai padarė prancūzai šiam čempionatui. Prancūzijoje per „Euro 2016“ dirba 180 policininkų iš 23 Europos šalių. Šie pareigūnai prancūzams padeda atpažinti „savus“ chuliganus ir bando nuspėti jų veiksmus.
„Jie blogai valdė anglų sirgalių minią, su ja nekomunikavo ir visiškai nesukontroliavo rusų judėjimo. Juk buvo aišku, kad šią grupę reikia iškart atskirti arba bent jau apsaugoti anglų sirgalius“, – naujienų agentūrai AFP prancūzus taip pat pliekė sociologas, radikalių sirgalių specialistas Mančesterio universitete Geoffas Pearsonas.
Katastrofos išvengta per plauką
Kritikos negailima ir apsaugai stadionuose, o taip pat – tikrintojams prie stadionų vartų.
Ne vieno nuomone, žiūrovus prieš įeinant į stadionus apieškantys privačių apsaugos firmų darbuotojai nebuvo pakankamai paruošti. Tai ir paaiškina, kodėl į Marselio stadioną pateko dūminės raketos ir kitokie užtaisai.
„Mes tik per plauką išvengėme tikros katastrofos. Radikalius sirgalius seku jau daugelį metų, bet Marselyje aš pirmą kartą buvau rimtai išsigandęs“, – prisipažino istorikas S.Louis. Jo nuomone, rusai chuliganai jau pasireiškė, parodė, ką gali, ir tikėtina, kad per kitus Rusijos rinktinės mačus jie bus kur kas ramesni.
„Tačiau lieka vengrai, lenkai, slovakai...“, – pridūrė S.Louis.
