„Euro 2016“ startuos jau birželio 10 dieną.
Lrytas.lt pristato C grupės apžvalgą.
C grupė: Vokietija, Ukraina, Lenkija, Šiaurės Airija
Vokietija
Kalbant apie Vokietiją, dirbtinumo nereikia. Pasaulio čempionato laimėtojai aiškiai parodė, kad kitas jų tikslas – „Euro 2016“ titulas. Tačiau kelias į Prancūziją buvo labiau duobėtas, nei kas nors tikėjosi. Vokietija dukart nesugebėjo nugalėti airių: pralaimėjo išvykoje, o namuose sužaidė lygiosiomis. Joachimo Loewo komanda netgi pirmą kartą savo istorijoje pralaimėjo Lenkijai, bet galiausiai žaidė taip, kad grupėje buvo pirma. Po to, kai 2014 metais triumfavo pasaulio čempionate, vokiečiai nervino savo sirgalius. Vokietija sugebėjo pralaimėti draugiškas dvikovas argentiniečiams, amerikiečiams ir prancūzams. Atėjo laikas susikaupti.
Thomas Muelleris. Miuncheno „Bayern“ puolėjas yra kiekvieno trenerio svajonė ir košmaras. Pastarasis variantas galioja vokiečių varžovams. Th.Muelleriui reikia laisvės ir jam visuomet sunku „įsipaišyti“ į nustatytus rėmus, bet futbolininkas garsėja nuostabia uosle įvarčiams. Jis moka atsidurti tinkamu laiku tinkamoje vietoje. Tipinis Th.Muelleris muša iš pusprogių ar varžovams pametus kamuolį. J.Loewas nuo tada, kai Miroslavas Klose paliko rinktinę, žaidė be tikrojo puolėjo, tačiau Th.Muelleris parodė, kad komanda be jo rungtyniauti negali. Devyni įvarčiai atrankoje – rimtas pareiškimas.
Manuelis Neueris. Daugelis pasaulyje būtent šį vartininką laiko geriausiu. M.Neueris nuostabiai gina vartus ir ties vartų linija, ir toliau nuo jos. Jeigu reikia, jis žaidžia ir gerokai nutolęs nuo saugomų vartų. M.Neueris jau išgarsėjo tuo, kad gali bėgti ir iki aikštės vidurio, jeigu tik reikia sutrukdyti potencialiam staigiam varžovų atsakui. Jo stilius rizikingas ir M.Neueris tikrai neišvengia klaidų, bet šlovės momentų – gerokai daugiau.
Treneris. Joachimas Loewas Vokietijai padėjo iškovoti ketvirtąjį pasaulio čempionato trofėjų. Brazilijoje vokiečiai pusfinalyje 7:1 tiesiog sunaikino šeimininkus ir savo nenugalimumo mitą sukūrė anksčiau, nei įvyko finalas. J.Loewas prie Vokietijos rinktinės prisijungė dar 2004 metais ir dirbo Juergeno Klinsmanno asistentu, o po 2006 m. pats ėmė vadovauti komandai. J.Loewas yra žinomas dėl neįtikėtinai kruopštaus planavimo ir yra laikomas apdovanotu taktiku.
Šiaurės Airija
Šiaurės Airija pagrindinio turnyro nėra mačiusi nuo 1986-ųjų, bet pajuto galimybę užbaigti laukimą, kai pateko į grupę, kur nebuvo itin garsių vardų, o realia varžove buvo laikoma blėstanti Graikija. Šiaurės airiai pasinaudojo proga ir grupėje buvo pirmi. Ši komanda pirmą kartą laimėjo atrankos grupę ir Šiaurės Airijai tai – pirmasis Europos čempionatas, kuriame talentų trūkumą mėgins kompensuoti nepailstančiu darbu ir gera organizacija.
Kyle'as Lafferty. „Norwich City“ komandoje, kuri iškrito iš Anglijos „Premier“ lygos, žaidžia labai blankiai, bet atsidūręs rinktinėje tampa pasaulinės klasės įvarčių mušėju. Per devynis mačus stiprią koją turintis agresyvus puolėjas įmušė septynis įvarčius ir atrankoje buvo vienas rezultatyviausių. K.Lafferty puikiai žaidžia antrame aukšte ir mėgsta vėlyvus įvarčius.
Jonny Evansas. Kiekvienas, turintis patirties „Manchester United“ komandoje, yra laukiamas savo rinktinėje. Ypač tokioje, kur garsių pavardžių praktiškai ir nėra. J.Evansas buvo itin aukštai vertinamas buvusio „Manchester United“ trenerio sero Alexo Fergusono, nes sugeba puikiai skaityti žaidimą, o kamuolius gynybos centre iš varžovų kojų išmuša puikiai. J.Evansui gynyboje teks stovėti labai tvirtai, nes Šiaurės Airija per kiekvienas rungtynes turėtų sulaukti rimto spaudimo.
Treneris. Michaelas O'Neillas 2011 metais ėmė vadovauti rinktinei ir buvo laikomas žemo rango strategu, bet greitai visus sužavėjo savo vizija. M.O'Neillas modernizavo Šiaurės Airijos rinktinę ir jos taktikas. Treneris puoselėjo puikią atmosferą ir pagerino treniruočių standartus bei logistiką. Futbolininkai noriai vyksta pas M.O'Neillą ir rezultatai tai rodo.
Lenkija
Vargu, ar lenkai gali pasirodyti blogiau nei praėjusiame Europos čempionate. Komanda liko be pergalių ir turnyro lentelės dugne. Dabar Lenkija sieks atgailauti prieš savo sirgalius, kuriems ypač nepatiko, kad 2012 metais savo stadionuose turėjo stebėti kitas komandas. Lenkija viliasi, kad puolėjas Robertas Lewandowskis sugebės pasukti komandos vairą pergalinga linkme ir galbūt primins Grzegorzo Lato ir Zbigniewo Bonieko auksinę erą.
Robertas Lewandowskis. Skeptikai galvojo, kad R.Lewandowskiui perėjimas į Miuncheno „Bayern“ iš Dortmundo „Borussia“ komandos 2014-aisiais gali pakenkti. Esą puolėjas pradės strigti, bet R.Lewandowskis tik įrodė, kad yra vienas geriausių pasaulyje. Ir jis vis gerėja. R.Lewandowskis chirurginiais smūgiais naikina varžovų gynėjų pastangas, bet yra pavojingas ir žaisdamas nugara į vartus. Jis puikiai valdo kamuolį, turi daug jėgos ir kelia tikrą baimę. 27 metų puolėjas yra neabejotina Lenkijos žvaigždė ir svarbiausia viltis į sėkmę.
Grzegorzas Krychowiakas. Tai – dar vienas Lenkijos užsienio legiono karys. „Sevilla“ atraminis saugas automatiškai pateko į rinktinę, nes dėl jo sugebėjimų abejonių nekyla. G.Krychowiakas yra vienintelis, be R.Lewandowskio, kuris žaidė visose atrankos rungtynėse. 25 metų futbolininkas garsėja ypatingu dėmesiu darbui ir aikštės viduryje niekada neatrodo pavargęs, nors geba staigiai iš gynybos pereiti į puolimą.
Treneris. Adamas Nawalka, kuris su Lenkija žaidė 1978 metų pasaulio čempionate, ekipos treneriu tapo 2013 metų spalį. A.Nawalka į rinktinę žengė po darbo „Gornik“ komandoje, kurią vos po šešių mėnesių darbo pakėlė į aukščiausiąjį divizioną. Kai A.Nawalka prisijungė prie Lenkijos rinktinės, „Gornik“ Lenkijoje pirmavo. Jis yra trumpai dirbęs tuomečio Lenkijos rinktinės trenerio Leo Beenhakkerio asistentu per „Euro 2008“ atranką
Ukraina
Per ketverius metus Ukrainoje labai daug kas pasikeitė. Viena iš „Euro 2012“ šeimininkių išgyveno karą ir dar dabar nėra rami po konfliktų Rytų Ukrainoje. Dabar vienas iš stadionų, naudotų „Euro 2012“ čempionate, yra rusų remiamų separatistų kontroliuojamoje zonoje. Bet Ukrainos futbolininkai išliko tvirti, kaip ir ukrainiečiai, neleidę separatistams tiesiog šeimininkauti jų žemėse. Ukraina pirmąjį kartą pateko į Europos čempionatą. Jeigu praėjusį kartą ji dalyvavo, kaip šeimininkė, šįkart džiaugiasi lygiateisės narės vardu. Ukrainiečiai atrankoje dukart pralaimėjo ispanams, bet šie negalėjo dominuoti taip, kaip įpratę, tad Ukraina parodė savo potencialą.
Jevgenijus Konoplianka. Tai – karščiausia Ukrainos futbolo asmenybė, kuri praėjusią vasarą už 40 milijonų eurų žengė į „Sevilla“ klubą. Dėl kairiojo krašto žaidėjo J.Konopliankos kovojo nemažai svarbių klubų, bet debiutinis sezonas nebuvo itin sėkmingas. Europos lygos finale, kurį „Sevilla“ laimėjo, J.Konoplianka liko sėdėti ant suolo. 26 metų ukrainietis per atkrintamąją kovą su Slovėnija buvo kapitonas.
Andrijus Jarmolenko. Ukrainos rinktinės kraštai – rimta grėsmė varžovams. Jeigu vienoje pusėje ją kelia J.Konoplianka, tai dešinėje pusėje savo darbą dirba A.Jarmolenko, kuris svariausiai prisidėjo prie to, kad Kijevo „Dynamo“ komanda pirmą kartą per 16 metų pasiektų Čempionų lygos atkrintamąjį etapą. Kalbama, kad greičiau ar vėliau jis sulauks labai rimto pasiūlymo, kad persikeltų iš „Dynamo“ klubo.
Treneris. Michailas Fomenka su Sovietų Sąjungos komanda 1972 metais žaidė Europos čempionato finale. 67 metų strategas yra dirbęs su trijų žemynų rinktinėmis: Irako, Gvinėjos ir Ukrainos. Per trejų metų su Ukrainos rinktine seriją jis vadovavo 32 mačams ir laimėjo 22 rungtynes.
