Dar 1998 metais „Lodigiani“ klubo direktorius Rinaldo Sagramola nuostabiai apibūdino šį futbolininką: „Kas tas vyrukas? Ar jis – gelbėtojas?“
Tuomet paplūdimiu bėgančios Pamela Anderson, Carmen Electra ar žavusis Davidas Hasselhoffas audrino serialo „Gelbėtojai“ žiūrovus.
Nenuostabu, kad R.Sagramola pasirinko tokį palyginimą. Juk prie jo stovėjo aukštas, išvaizdus ir saulės nubučiuotas paauglys, avintis paplūdimio šlepetėmis.
Gimęs žaisti futbolą arba, kitame gyvenime, bėgti Malibu paplūdimiu su raudonais šortais, aidint Jimi Jamisono legendinei dainai „I'll be Ready“.
Bet šiandieną dar sunku susitaikyti su tuo, kad L.Toni ant vinies kabina futbolo batelius ir pakeis juos į tas paplūdimio šlepetes.
Vilties, kad sugrįš, yra?
Mėnesio baigoje jam sukaks 39-eri, o už nugaros L.Toni paliks 22 karjeros metus. Galbūt jam jau atėjo laikas pokyčiams, naujam gyvenimo puslapiui. Tačiau pats futbolininkas sirgalius privertė manyti, kad taip niekada nebus.
Kaip vieną kartą jis apibūdino šią dieną? „Na, aš negaliu pasidaryti dar lėtesnis, todėl galiu rungtyniauti amžinai.“
Ir kadangi jo santykiai su „Hellas Verona“ treneriu Gigi Delneri – blogi, yra vilties, kad viskas pasisuks kitaip. Juk L.Toni yra tai daręs ir anksčiau.
Pirmąjį kartą jis apie, kaip pats pasakė, „daiktų susirinkimą“ užsiminė beveik prieš du dešimtmečius. Kai jis dar vilkėjo “Fiorenzuola“ marškinėlius ir jo karjeros lėktuvas tik rengėsi kilti.
Tuomet irgi buvo galima kaltinti trenerį.
„Alberto Cavasinas mane kasdien įžeidinėjo“, – „La Gazzetta dello Sport“ sakė futbolininkas.
Atlaikė šeimos tragediją
Tačiau skirtumas tarp tada ir dabar – ryškus. Juk L.Toni buvo vos 20-ies. Tada jis dar tik sutiko savo gyvenimo meilę Martą ir būtent ji įkalbėjo futbolininką nešvaistyti talento ir pasilikti. Marta futbolui pagelbėjo ir 2012 metais, kai L.Toni žaidė Dubajuje.
„Gyvenime baimę jutau tik vieną kartą, ir tai nutiko, kai Azijos čempionų lygos rungtynes žaidėme Irane. Kur tik pažiūrėdavai, ten matei automatus“, – prisiminė jis.
Buvo ir daugiau kartų. Jauna šeima laukė pirmagimio, kai smogė tikra tragedija. Marta persileido. L.Toni metė viską, kad tik būtų šalia jos.
„Galvojau apie karjeros pabaigą, – „Bild“ sakė L.Toni, bet Marta jį ir vėl privertė persigalvoti. – Ji buvo stipresnė už mane.“
L.Toni nusijuokė ir pridūrė: „Ji tiesiog negalėjo pakęsti minties, kad visada būsiu namuose.“
Sulaikė ir bulgaro neapsisprendimas
Už tai, kad L.Toni žaidė dar ketverius metus, turėtume padėkoti ir Dimitarui Berbatovui. Jeigu bulgaras nebūtų sumaišęs kortų „Fiorentina“ klubui paskutinę 2012 metų perėjimų dieną, galbūt L.Toni ir nebūtų suradęs savojo kelio atgal. Likimas lėmė, kad tą paskutinę akimirką jis buvo ATA viešbutyje Milane, o jo buvę darbdaviai atsidūrė desperatiškoje situacijoje. Jiems buvo būtina įsigyti puolėją.
Po metų „Fiorentina“ L.Toni jau įsivaizdavo ne aikštėje, o sėdintį prie stalo su lentele: „Klubo ambasadorius“. Jis nebuvo tam pasirengęs ir prisijungė prie „Hellas Verona“.
L.Toni gyvenimo gija buvo visiškai kitokia. Marta pagimdė mergaitę, kurią šeima pavadino Bianca, o L.Toni savo pirmuosius įvarčius naujoje ekipoje ir skyrė dukrai. Šeima atvyko išvysti jo debiutą „Hellas Verona“ klube ir komanda šokiravo Massimiliano Allegri vadovaujamą „AC Milan“.
Sulaukė antrosios jaunystės
Niekas net neįsivaizdavo, kad atėjo jo antroji jaunystė. L.Toni per dvejus metus, vilkėdamas mėlynos ir geltonos spalvų marškinėlius, įmušė 42 įvarčius. Būdamas 38 metų jis tapo vyriausiu „Capocannoniere“ (rezultatyviausiu „Serie A“ žaidėju. – Red.).
Iki L.Toni nė vienam italui nėra pavykę su dviem skirtingomis komandomis tapti rezultatyviausiu lygoje.
Kai visi manė, kad L.Toni saulė jau nusileido, jis tapo rezultatyviausiu savo klubo žaidėju istorijoje.
Paskutinysis L.Toni įvartis skriejo nuo 11 metrų žymos. Tuomet „Hellas Verona“ nugalėjo čempionę Turino „Juventus“ komandą.
Visa tai buvo nuostabu, bet paskutinysis sezonas susiklostė ne taip, kaip jis ar klubo vadovai įsivaizdavo. Komanda likus vienam turui jau priversta atsisveikinti su aukščiausia lyga, bet tikrai ne dėl L.Toni.
Tai buvo prastai sukomplektuota komanda, kurios žaidėjų pirkimo politika kėlė vis daugiau klausimų. Nuolat kirbėjo klausimas, kada reikėtų nuspausti į trenerį Andrea Mandorlini nukreipto pistoleto gaiduką. Visa tai ir lėmė siaubingą sezoną.
Iškilo vėlai
Žinoma, galite sakyti, kad laikas pavijo L.Toni. Negali judėti pirmyn amžinai ir būtų kvaila tikėtis, kad jis mėgins pranokti laiką ir nesiims to neišvengiamo žingsnio. Galbūt jam pernai reikėjo išeiti aukštai iškelta galva, bet negalima nesimpatizuoti jo norui kovoti.
„Neįmanoma sustoti, kai 38 metų tampi „Capocannoniere“ ir geriausiu lygos puolėju. Vienintelis būdas išeiti buvo patirti tokį nusivylimą, koks buvo šiemet“, – viską paaiškino L.Toni.
„La Gazzetta dello Sport“ išaukštino L.Toni ir pavadino jį „paskutiniu didžiuoju Italijos centro puolėju“.
Tai buvo vėlai sužydėjęs puolėjas. Netgi „Brescia“ klube, kai Roberto Baggio su juo žaidė puolime, o Josepas Guardiola likdavo per treniruotes paspardyti aukštus perdavimus, L.Toni dar nebuvo toks, kokį pažįstame šiandieną.
Jis buvo blankus iki momento, kai išvyko į „Palermo“ klubą „Serie B“ čempionate. 2003–2004 metų sezoną L.Toni įmušė 30 įvarčių ir įsiminė savo originaliu šventimu. Sirgaliai ėmė dažniau stotis, kai kamuolį gaudavo būtent L.Toni.
Didžiosios eros pabaiga
L.Toni užgoždavo gynėjus savo jėga ir ūgiu, siekiančiu 193 centimetrus. To užteko dar 20 įvarčių prieš prisijungiant prie „Fiorentina“ komandos, kur ir gimė tas L.Toni, kokį minime šiandieną. 2005–2006 metų sezonas buvo pats dramatiškiausias „Serie A“ sezonas per 47 metus. L.Toni tapo pirmuoju futbolininku, kuriam pavyko peržengti 30 įvarčių barjerą nuo 1959 metų, kai tai padarė Antonio Angelillo.
Jis tapo pirmuoju italu, laimėjusiu Europos Auksinį batelį.
Tais pačiais metais L.Toni savo rankose laimė ir pasaulio čempionato trofėjų. Tada jo koja žengė į Vokietiją. Pirmąjį sezoną Miuncheno „Bayern“ komandoje L.Toni baigė su 24 įvarčiais ir rezultatyviausio žaidėjo „Torjagerkanone“ apdovanojimu.
Bet „Bayern“ klubui įsigijus Mario Gomezą L.Toni dienos Vokietijoje buvo tarsi suskaičiuotos. Puolėjas jautėsi išstumtas stratego Louiso van Gaalo.
2010-aisiais jis išvyko į „Roma“ klubą, sezoną sužaidė „Genoa“ komandoje, o tada pasirašė sutartį su galinguoju Turino „Juventus“. Bet ir čia L.Toni neužsibuvo.
Prieš trejus metus Italijos rinktinės futbolininko kelias pasuko į „Verona“. Po šio sezono visuose turnyruose su šia ekipa L.Toni žaidė 99 mačus ir įmušė 50 įvarčių. Iš viso per profesionalo karjerą puolėjas įmušė 323 įvarčius. Šią sąskaitą jis galės dar padidinti sekmadienį, kai nusileis Italijos „Seria A“ uždanga, o „Verona“ žais prieš „Palermo“ klubą.
Tada ir baigsis didžioji L.Toni era.
Treneriu nedirbs
Po sezono trauksis ir „Udinese“ legenda Antonio di Natale. Tik 39 metų Francesco Totti laikosi.
„Kai nustosime žaisti, kartu būsime įmušę beveik 1 tūkstantį įvarčių. Italijos futbolui tai bus didžiulė netektis“, – sakė L.Toni.
Jis dar negalvojo apie savo ateitį be kamuolio spyrių į vartų tinklą, bet yra tikras dėl vieno dalyko – treneriu tikrai nedirbs.
„Aš stebiu savo draugą Filippo Inzaghi. Atrodo, kad nuo to laiko, kai pradėjo dirbti „AC Milan“ klube, jis paseno dešimčia metų“, – pernai sakė L.Toni.
Jo gerbėjai jau neša gėles didžiajam puolėjui ir yra tikri, kad L.Toni tikrai sugalvos, ką daryti.
Jeigu ne – jo visada lauks paplūdimio bokštelis ir žiūronai.
„Ar tai gelbėtojas? Ne. Tai paskutinis didysis Italijos puolėjas“, – L.Toni sagą į nuostabų palyginimą suvyniojo „La Gazetta dello Sport“.
Straipsnis parengtas pagal espnfc.com informaciją.
Luca Toni karjera
1994–1996 „Modena“
1996–1997 „Empoli“
1997–1998 „Fiorenzuola“
1998–1999 „Lodigiani“
1999–2000 „Treviso“
2000–2001 „Vicenza“
2001–2003 „Brescia“
2003–2005 „Palermo“
2005–2007 „Fiorentina“
2007–2010 Miuncheno „Bayern“
2009 Miuncheno „Bayern II“
2010 „Roma“ (išnuomotas)
2010–2011 „Genoa“
2011–2012 Turino „Juventus“
2012 „Al Nasr“ (JAE)
2012–2013 „Fiorentina“
2013–2016 „Verona“
2004–2009 Italijos futbolo rinktinė (47 mačai).
