Lesterio ekipa, kuriai sezono pradžioje buvo klijuojama autsaiderės etiketė, jau užsitikrino Anglijos „Premier“ lygos nugalėtojų vardą.
Klubui, įsikūrusiam niekuo neišsiskiriančiame mieste šalies viduryje, tai pirmasis titulas per 132 metus, o C.Ranieri – pirmasis per jo 29 metus trunkančią trenerio karjerą.
„Jis buvo pralaimėtojas iš didžiosios P, – teigė Italijos futbolo apžvalgininkas Tommaso Pellizzari. – Visi Italijoje manė, kad jis yra geras, mandagus, doras, bet niekas nenorėjo jo matyti savo komandoje.“
Kas atsitiko, kad 64-erių sulaukęs C.Ranieri staiga tapo futbolo genijumi?
Aikštėje buvo džentelmenas
Būsimasis Anglijos čempionų treneris užaugo bute virš tėvo mėsos parduotuvės Romoje. Nuo mažens palaikė „Roma“ klubą ir savo karjerą pradėjo jame, tačiau netrukus turėjo persikelti į mažesnes ekipas.
Džentelmeniškas gynėjas sužaidė 164 mačus Italijos aukščiausiojoje lygoje ir nė karto negavo geltonosios kortelės.
„Jis buvo labai protingas žaidėjas – tarsi treneris aikštėje“, – prisiminė dabartinis Albanijos rinktinės treneris Gianni de Biasi, buvęs C.Ranieri komandos draugas Palermo ekipoje.
Vėliau C.Ranieri tapo visų gerbiamu treneriu Italijoje ir Ispanijoje, tačiau taip niekada ir nepasiekė svaiginančių aukštumų.
Futbole – bokso filosofija
2000-aisiais Londono „Chelsea“ pasikvietė italą į Angliją.
Jo plati šypsena, kuklus ego, juodas „Ferrari“ ir aukštos klasės itališki drabužiai visus greitai sužavėjo.
Frankas Lampardas, tuometis „Chelsea“ žaidėjas, teigė: „Jis turėjo išskirtinį futbolo suvokimą – buvo įsitikinęs, kad apranga ir automobilis yra neatskiriama futbolo įvaizdžio dalis.“
C.Ranieri tuomet vos kalbėjo angliškai, bet visiems buvo aišku, kad jis – tipiškas savo kartos Italijos futbolo treneris, orientuotas į smulkmenas ir gynybą.
Jis žaidėjams liepdavo mąstyti kaip boksininkams: „Ginkis ir reikiamu momentu smūgiuok.“
Tačiau jo treniravimo stilius neįtiko didiesiems klubams. Netgi tada, kai 2003-iaisiais Rusijos oligarchas Romanas Abramovičius nusipirko „Chelsea“ ir iškart pasirašė sutartis su brangiais žaidėjais, C.Ranieri daugiau dėmesio skyrė priešininkų pranašumams.
F.Lampardas iki šiol prisimena, kaip prieš „Chelsea“ rungtynes su „Arsenal“ treneris aiškino, jog priešininkai per 90 minučių juos sunaikins.
Dugną pasiekė Graikijoje
C.Ranieri mėgo dažnai keisti komandos starto sudėtį.
„Aš esu Tinkermanas (vadovas ar treneris, kuris nuolat eksperimentuoja keisdamas darbuotojus arba komandos sudėtį. – Red.)“, – pripažino jis. Nuo tada ši pravardė jam ir prilipo.
Per paskutinį C.Ranieri sezoną R.Abramovičius viešai ieškojo naujo komandos vadovo. Jis manė, jog Tinkermanas yra „ant kojų dar stovintis numirėlis“.
Tačiau net ir žeminamas italas išlaikė savo orumą. 2004 metais jis paliko „Chelsea“ klubą kaip visų gerbiamas žmogus, jei ne numylėtas treneris.
Jo įpėdinis Jose Mourinho, paklaustas, kodėl „Chelsea“ keičia C.Ranieri, pasišaipė: „Man sakė, kad jie nori laimėti.“
Šis juokelis ilgą laiką atrodė teisingas. C.Ranieri po „Chelsea“ treniravo keletą didžiųjų Europos klubų, tačiau, nepaisant gerų atkarpų, niekada nelaimėjo čempionato ir klube neišbuvo ilgiau nei du sezonus.
Dugną italas pasiekė 2014-aisiais, kai po pralaimėjimo namuose Farerų salų rinktinei buvo atleistas iš Graikijos nacionalinės komandos trenerio pareigų.
Skleidė sparnus skrydžiui
Kai praėjusią vasarą Lesterio komanda sukirto rankomis su C.Ranieri, „The Guardian“ skelbė: „Jeigu Lesteris ieškojo mandagaus vyruko – jį rado.
Jeigu nori išlikti „Premier“ lygoje – pasirinko klaidingai.“
Tačiau C.Ranieri atsidūrė geresnėje situacijoje, nei daugelis manė. Žiniasklaida ir sirgaliai daugiausia dėmesio kreipia į patį trenerį, bet dar svarbiau yra suburta talentinga komanda.
Praėjusį sezoną „Leicester City“ užbaigė sėkmingai – laimėdamas 7 mačus iš 9, o klubo skautai atrado tokius nuvertintus talentus kaip Jamie Vardy, Riyadą Mahrezą ir N’Golo Kante.
Aukštą žaidėjų lygį C.Ranieri pastebėjo jau per pirmą treniruotę.
Po jos treneris kalbėjo: „Kante bėgo taip greitai, kad aš maniau, jog jis šortuose turi įkrautų baterijų. Aš jam pasakiau, kad tik laiko klausimas, kada jis atliks tikslų perdavimą ir gavęs kamuolį atgal įmuš įvartį.“
O apie J.Vardy treneris atsiliepė taip: „Fantastiškas arklys.“
Lesteryje C.Ranieri galėjo jaustis ramiai. Jis su žmona Rosanna gyveno taip tyliai, kad kelionė prie netoli esančio ežero prilygsta nuotykiui.
Italas nekvaršino žaidėjams galvos sudėtingomis naujomis taktikomis, nors ir padarė kelis pakeitimus.
Žaidėjams suteikdavo dvi laisvas dienas per savaitę, o jo ekipa patyrė mažiausiai traumų „Premier“ lygoje.
Treneris futbolininkams įskiepijo savo mėgstamą kontratakų stilių, o komandos starto sudėtį keisdavo labai retai.
Bet ir sėkmė lydėjo Lesterio komandą – prieš ją šį sezoną krito visi turtingiausi Anglijos klubai. To „Premier“ lygoje niekada nebuvo nutikę ir greičiausiai nepasikartos.
Komandinės dvasios pergalė
Tikėtina, jog Lesterio klubo triumfas yra vienkartinis. Ir būtent dėl to ši sėkmės istorija sužavėjo daugelį futbolo gerbėjų visame pasaulyje.
Bet pats C.Ranieri negali pasakyti savo komandos sėkmės recepto.
Žinoma, šlovės jis neprisiima. Treneris teigia, kad „Leicester City“ triumfo paslaptis – komandinė dvasia.
Bet sporte dvasia yra linkusi sekti paskui gerus rezultatus, o ne juos paveikti.
Viskas taip susiklostė, kad gerasis vyrukas C.Ranieri pagaliau finišavo pirmas.
„Manau, kad išsipildė didžiausia jo svajonė. Jis labai ilgai siekė laimėti kokį nors svarbų titulą“, – sakė buvęs komandos draugas G.de Biasi.
C.Ranieri laimėjo ir dėl to džiūgauja daugybė futbolo sirgalių ne tik Lesteryje.
Parengė Julius SARAPINAS
Trenerio atlyginimas viršijo lūkesčius
„Leicester City“ klubas brangiai sumokės treneriui C.Ranieri, kurio sutartyje numatytos solidžios premijos už pasiektus rezultatus.
Italui buvo iškelta užduotis neiškristi iš „Premier“ lygos, o „Leicester City“ savininkai prirašė įvairių variantų, dėl kurių būtų lengva nutraukti trejų metų sutartį su strategu. Tačiau C.Ranieri taip pat paprašė premijų, o klubo savininkai sutiko, nes niekas nesitikėjo tokios sėkmės.
Skaičiuoti pradėta tik Lesterio klubui prisilietus prie titulo – paaiškėjo, kad toks dosnumas italo atlyginimą išpūs iki 8,5 mln. eurų. Oficiali jo alga – 1,92 mln. eurų per metus.
Bet buvo įrašyta: jeigu „Leicester City“ laimi Anglijos čempionatą, į stratego kišenę įkrinta 6,4 mln. eurų. Sutartyje taip pat yra punktas, kuris jam garantuoja po 100 tūkstančių svarų už kiekvieną poziciją, aukštesnę nei 18-oji vieta. „Leicester City“ užėmus 1-ąją vietą, tai jam garantavo papildomus 2,1 mln. eurų (1,7 mln. svarų).
Viską sudėjus gaunama suma sudaro daugiau nei dešimtadalį metinio klubo biudžeto, kuris sudarė apie 80 mln. eurų.
