Lietuvos futbolo rinktinės treneriai: kaip sekėsi debiutuoti

Šioje apžvalgoje nebus paminėti labai trumpai prie rinktinės trenerio posto stovėję – Šenderis Giršovičius, Robertas Tautkus ir Julius Kvedaras.

Ketverius metus dirbo Vilniaus „Šviesios“ treneriu (1973-1977), du kartus buvo Vilniaus „Žalgirio“ strategu (1977-1982 ir 1985-1991).

Benjamino Zelkevičiaus debiutas įvyko 1990 metų gegužės 27 dieną Tbilisyje, kur Lietuvos rinktinė išmėgino savo jėgas draugiškose rungtynėse su šeimininkais Gruzijos futbolininkais. Nors lietuviai du kartus buvo išsiveržę į priekį (po Armino Narbekovo ir Virginijaus Baltušniko įvarčių), tačiau abu kartus šeimininkai rezultatą išlygino, tad debiutinės B.Zelkevičiaus rungtynės baigėsi lygiosiomis 2:2.

B.Zelkevičius yra vienintelis Lietuvos rinktinės treneris, kuris į šį postą buvo paskirtas net tris kartus. Nors iš viso jis dirbo keturiuose atrankos cikluose (po du į Europos ir Pasaulio čempionatus), nuo pirmų iki paskutinių ciklo varžybų jis rinktinę treniravo vos kartą – atrankoje į 1998 metų pasaulio pirmenybes. Beje, tas atrankos ciklas bus pats geriausias Lietuvos rinktinei – ji per dešimt rungtynių iškovojo 17 taškų ir vos tašku atsiliko nuo antroje vietoje likusių airių. Beje, devintąjame ture Lietuva namuose žaidė būtent su Airijos rinktine, tačiau tose rungtynėse varžovams buvo pralaimėta rezultatu 1:2.

Verta paminėti, kad paskutinis sugrįžimas į rinktinę jam susiklostė nesėkmingai ir per aštuonias atrankos rungtynes jis iškovojo vos penkis taškus. Rinktinė tuo metu pralaimėjo penkias rungtynes, o bendras įvarčių santykis buvo 4:14.

Iš viso B.Zelkevičius rinktinę treniravo 25 oficialiose rungtynėse. Per tą laiką buvo iškovotos 9 pergalės, 5 kartus su varžovais sužaista lygiosiomis, o 11 rungtynių buvo pralaimėta. Bendras įvarčių santykis – 24:31, varžovų naudai.

Kur tęsėsi jo trenerio karjera po darbo Lietuvos rinktinėje?

Tarp paskyrimų rinktinės treneriu B.Zelkevičius dar kartą dirbo vyriausiuoju treneriu Vilniaus „Žalgirio“ ekipoje (1992-1995) bei šias pareigas užėmė rusų Naberežnų Čelnų „KAMAZ“ (1997) ir Jaroslavlio „Šinik“ (1999) klubuose.

Vėliau jis taip pat dirbo Kaliningrado „Baltika“ (2002-2003), latvių Liepojos „Metalurgs“ (2004-2007) ir Vladivostoko „Luč-Energija“ (2009) komandose.

A.Liubinskas prieš tapdamas rinktinės treneriu, užėmė vyriausiojo trenerio pareigas Vilniaus „Elektrono“ (1976-1977), Vilniaus „Žalgirio“ (1983-1985) ir „Abahani Dacca“ (1988) komandose.

Šis treneris Lietuvos rinktinėje debiutavo 1992 metų kovo 25 dieną draugiškose rungtynėse prieš Lenkijos „B“ rinktinę, o šias rungtynes išvykoje, Rydultovų mieste, Lietuva pralaimėjo 0:2. Po mėnesio sekė dar vienos draugiškos rungtynės išvykoje, šįkart prieš Austriją, o jas A.Liubinsko auklėtiniai pralaimėjo dar skaudžiau – 0:4. Visgi, už kelių dienų įvykusias oficialias rungtynes prieš Šiaurės Airiją Lietuva paliko nepralaimėjusi – varžybos baigėsi lygiosiomis 2:2.

A.Liubinskas rinktinės treneriu taip pat buvo ne kartą. Iš viso jis dirbo penkiuose atrankos cikluose, o trijose iš jų jis komandą treniravo visuose mačuose ir nors kiekvieną kartą rinktinė didino surinktų taškų kraitį, rezultatas išliko toks pats – tiek atrankoje į 1994 metų Pasaulio čempionatą (7 taškai), tiek į 2006 metų Pasaulio pirmenybes (10 taškų), tiek ir į 2008 metų Europos čempionatą (16 taškų) Lietuva grupėje užėmė penktąją vietą.

Šiam treneriui priklauso beveik visi bendros statistikos rekordai. Jis daugiausiai kartų vadovavo rinktinei oficialiose mačuose (42), iškovojo daugiausiai pergalių (13), lygiųjų (9), tačiau ir patyrė daugiausiai pralaimėjimų (20). Bendras jo vadovaujamos rinktinės įvarčių santykis buvo 36:52.

Tarp dviejų bandymų Lietuvos rinktinėje, A.Liubinskas dirbo Panevėžio „Ekrano“ (1995), Šiaulių „Karedos“ (1995-1997), Vilniaus „Panerio“ (1997-1998) ir Baltastogės „Jagiellonia“ (1998) klubuose.

Po paskutinio darbo su rinktine jis savo jėgas išbandė Ukrainos „FK Lviv“ (2009-2010) ir Kazachstano Kizilordos“Kajsar Kyzylorda“ (2011-2012) komandose.

Aštuonis metus S.Stankus dirbo Kauno „Atleto“ vyriausiuoju treneriu (1982-1990).

S.Stankaus treniruojama Lietuvos rinktinė 1993 metais liepos mėnesio 3-4 dienomis estų Piarnu mieste sužaidė Baltijos taurės varžybas prieš Latviją ir Estiją. Su latviais buvo pasiektos nulinės lygiosios, o Estijai nusileista rezultatu 1:2.

Nors draugiškose rungtynėse rinktinės trenerio poste jis debiutavo dar 1993 metais, pirmose oficialiose rungtynėse jis debiutavo 2000 metų rugsėjį, o iš viso jis vyriausiuoju treneriu dirbo tik dvejuose mačuose. Pirmajame mače Rumunijai išvykoje buvo nusileista 0:1, o antrajame namuose Gruzija jo vadovaujamą rinktinę sutriuškino net 0:4.

1996-2000 metais jis buvo Lietuvos jaunimo (U-21) rinktinės vyriausiasis treneris, o 1997-1998 metais S.Stankus tokias pačias pareigas užėmė ir Kauno „Inkaro“ ekipoje. Visgi, Lietuvos futbolo visuomenei jis geriau žinomas dėl savo pareigų Lietuvos futbolo federacijoje, kur jis buvo ilgamečiu Juliaus Kvedero bendražygiu, o futbolo visuomenė jį ne kartą vadino „pilkuoju kardinolu“.

1996-1999 metais buvo Vilniaus „Lokomotyvo“ vyriausiuoju treneriu.

K.Latoža rinktinėje debiutavo Baltijos taurės varžybose 1998 metų balandžio 21 dieną, kuriose išvykoje 2:1 nugalėjo Latvijos rinktinę.

Jis rinktinei vadovavo beveik visą atrankos į 2000 metų Europos pirmenybes ciklą (9 rungtynėse iš 10), o iš viso iškovojo 3 pergales, 2 kartus sužaidė lygiosiomis, o 4 kartus rungtynes laimėjo varžovai. Šiame atrankos cikle Lietuva surinko 11 taškų ir užėmė penktąją vietą šešių komandų grupėje. Bendras K.Latožos treniruojamos rinktinės įmuštų ir praleistų įvarčių santykis oficialiose rungtynėse – 8:13.

Po darbo rinktinėje, K.Latoža tapo „FS Vagar“ (1999-2001) komandos vyriausiuoju treneriu, o vėliau jis šias pareigas užėmė ir Vilniaus „Žalgirio“ (2002-2004) bei „Vilniaus“ (2005-2006) ekipose.

J.Couceiro neabejotinai yra tas treneris, kuris, lyginant su kitais Lietuvos rinktinės strategais, per savo karjerą iki darbo Lietuvoje savo patirtį sėmėsi garsiausiuose klubuose. Portugalas gimtinėje dirbo „Alverca“ (2002-2004), „Vitoria de Setubal“ (2004-2005), „Porto“ (2005) ir „Belenenses“ (2005-2006) komandose.

Vėliau jam buvo patikėtos Portugalijos jaunimo (U-21) trenerio pareigos (2006-2007), o prieš darbą Lietuvos rinktinėje jis dirbo tuometinių šalies čempionų – „FBK Kauno“ komandoje (2008).

Kaip ir laukiantis E.Jankausko debiutas, portugalo „krikštas“ rinktinėje taip pat įvyko Rumunijoje, žaidžiant su šios šalies rinktine. Tiesa, tada tai buvo oficialios varžybos atrankoje į 2010 metų Pasaulio čempionatą. Debiutas treneriui susiklostė tiesiog fantastiškai, o Mariaus Stankevičiaus, Sauliaus Mikoliūno ir Mindaugo Kalono įvarčiai atnešė Lietuvai neįtikėtiną pergalę 3:0.

Po pergalės prieš Rumuniją, J.Couceiro auklėtiniai namuose 2:0 nugalėjo Austriją, o atrankoje startavo trimis pergalėmis per keturias rungtynes. Deja, bet vėliau Lietuva per šešis mačus pralaimėjo penkis kartus (tarp jų buvo ir pralaimėjimas 1:2 Farerų salų rinktinei), o atrankos ciklą baigė grupėje užimdama ketvirtą vietą.

Iš viso oficialiose varžybose per 10 mačų J.Couceiro šventė 4 pergales, o pralaimėjimus patyrė 6 kartus. Bendras įvarčių santykis – 10:11.

Dar dirbant Lietuvos rinktinėje portugalas ėmėsi darbo turkų „Gaziantepspor“ klube, o po to taip pat dirbo žinomose komandose – Lisabonos „Sporting“ (2011), Maskvos „Lokomotiv“ (2011-2012), „Vitoria de Setubal“ (2013-2014), „Estoril Praia“ (2014-2015).

Iki darbo rinktinėje R.Žutautas neturėjo jokios vyriausiojo trenerio patirties.

R.Žutautas trenerio kėdėje rinktinėje debiutavo Charkove, draugiškose rungtynėse prieš Ukrainos rinktinę. Šiose rungtynėse Lietuva neprilygo varžovams ir rungtynes baigė patirdama triuškinančią nesėkmę 0:4.

Nors atranka į 2012 metų Europos pirmenybes R.Žutauto treniruojamai rinktinei prasidėjo išties gerai ir per du mačus buvo iškovoti keturi taškai (lygiosios namuose 0:0 su Škotija ir pergalė išvykoje 1:0 prieš Čekiją), tačiau per likusias rungtynes rinktinės rezultatai buvo tragiški, o iš viso į savo sąskaitą jie įsirašė tik tašką. Per tuos susitikimus Lietuvos rinktinė ne tik neatėmė taškų iš trijų stipriausių grupės komandų, tačiau ir gėdingai du kartus neįveikė Lichtenšteino, kurie savo aikštėje R.Žutauto auklėtinius nugalėjo 2:0, o rungtynėse Lietuvoje sužaidė lygiosiomis 0:0. 5 taškai per 8 rungtynes yra pats blogiausias Lietuvos rinktinės rezultatas per visą atrankos ciklų istoriją.

R.Žutauto statistika oficialiose varžybose – 1 pergalė, 2 lygiosios, 5 pralaimėjimai. Įvarčių santykis – 4:13.

Turbūt nenuostabu, kad po tokios atrankos su rinktine, R.Žutautas taip ir nedirbo jokio kito trenerio darbo, o iki šiol savo karjeroje vyriausiuoju treneriu yra dirbęs tik Lietuvos rinktinėje.

Prieš atvykdamas į Lietuvą, C.Laszlo turėjo patirties tiek klubiniame, tiek rinktinių futbole. Tiesa, komandų, kuriose jis dirbo, lygis nė iš tolo neprilygsta J.Couceiro treniruotiems klubams. Vengras dirbo „Ferencvarosi“ (2004-2005), „Sopron“ (2006), Edinburgo „Hearts“ (2008-2010), ir „Cherleroi“ (2010-2011) klubuose bei Ugandos rinktinėje (2006-2008).

C.Laszlo debiutavo oficialiose rungtynėse namuose prieš Slovakiją, kurios pasibaigė lygiosiomis 1:1. Lietuva šiame susitikime pirmavo po Mariaus Žaliūko įvarčio 18 minutę, tačiau dar pirmajame kėlinyje varžovai rezultatą išlygino ir nepaisant to, jog didžiąją antrojo kėlinio dalį Slovakija žaidė turėdama vienu žaidėju mažiau, iškovoti pergalės vengro auklėtiniams nepavyko.

Atrankoje į 2014 metų pasaulio Čempionatą C.Laszlo nugalėjo tik Lichtenšteiną ir du kartus sužaidė lygiosiomis su Slovakais. Negana to, draugiškose rungtynėse Lietuva pralaimėjo Liuksemburgo rinktinei, o taškų komandai nepavyko iškovoti ir rungtynėse Rygoje prieš latvius. Net nepasibaigus atrankos ciklui, buvo nuspręsta atsisveikinti su šiuo treneriu.

Vengro statistika vadovaujant Lietuvos rinktinei oficialiose varžybose – 2 pergalės, 2 lygiosios, 4 pralaimėjimai. Įvarčių santykis – 7:10.

Nepaisant to, jog C.Laszlo intensyviai siūlėsi ne vienam Anglijos bei Škotijos klubui, jam darbą pavyko susirasti tik 2015 metais, o sutartį jam pasiūlė gimtosios Vengrijos „MTK Budapest“ ekipa.

I.Pankratjevas Lietuvoje yra dirbęs ne viename klube, tačiau nė viename iš jų jis ilgiau neužsibuvo. Jis buvo „Atlanto“ (2005), „FBK Kauno“ (2005), Vilniaus „Žalgirio“ (2006 ir 2010) ir Marijampolės „Sūduvos“ (2008) vyriausiuoju treneriu, tačiau nė viename iš šių klubų nedirbo dviejų sezonų iš eilės.

Paskirtas laikinuoju treneriu I.Pankratjevas debiutavo rungtynėse namuose prieš Latviją. Fedoras Černychas ir Saulius Mikoliūnas pelnė įvarčius, o Lietuva nugalėjo varžovus 2:0. Toks debiutas lėmė, kad tuometinis LFF prezidentas Julius Kvedaras paskyrė jį vyriausiuoju treneriu ir kitam atrankos ciklui.

Igorio Pankratjevo rezultatus dauguma, turbūt, dar gerai prisimenate. Atrankos į 2016 metų Europos pirmenybes metu jo vadovaujama Lietuvos rinktinė surinko 10 taškų ir grupėje užėmė penktą vietą.

Jo statistika vadovaujant rinktinei per 12 rungtynių – 4 pergalės, 1 lygiosios, 7 pralaimėjimai. Įvarčių santykis – 9:19.

Neskaičiuojant darbo trenerio asistentu, Jankauskas vyriausiuoju treneriu dirbo tik nepilną sezoną – 2014 metais jis vadovavo „Trakų“ ekipai.

Pirmosios Edgaro Jankausko rungtynės už nacionalinės rinktinės vyriausiojo trenerio vairo įvyks jau šiandien, 20:00 val. išvykoje prieš Rumunijos rinktinę.