Penki kandidatai žada šviesų rytojų, tobulas reformas ir skaidrios organizacijos kelią.
Princas, šeichas, kalnakasybos magnatas, teisininkas ir diplomatas – kuris iš jų taps naujuoju FIFA veidu?
Iš penketuko išsiskiria du kandidatai, bet tik vienas jų būtų naudingas Europai, sako Liutauras Varanavičius.
Buvęs Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidentas ne vienus metus praleido UEFA koridoriuose, tad tarptautinis futbolas jam puikiai pažįstamas.
L.Varanavičius buvo UEFA vykdomojo komiteto narys ir gerai pažįsta dabar jau nušalintą buvusį organizacijos prezidentą Michelį Platini. Bankininkas daugybę kartų bendravo ir su vienu iš kandidatų į FIFA prezidento postą Gianno Infantini.
Už jį ir balsuotų.
„Dėl šio žmogaus integralumo klausimų nekyla. Jis gali futbolą išvesti iš šios situacijos. Be to, jeigu rinkimus laimės ne Europos žmogus, žemynui tai bus labai neparanku“, – interviu lrytas.lt sakė L.Varanavičius.
Penktadienį apie 14 valandą Ciuriche prasidės neeilinė FIFA konferencija, per kurią 207 nariai iš 209 išsirinks naują prezidentą ir spręs, ar patvirtinti reformų paketą.
„Tai teigiamas dalykas, nes pradėta reikalauti visai kitokio etikos lygio. Juolab kad paliestos organizacijos, kurios iki šiol buvo neliečiamos“, – apie permainas FIFA sakė L.Varanavičius.
Jis interviu portalui lrytas.lt pasakojo apie kiekvieną kandidatą, svėrė jų galimybes ir įspėjo, kad per rinkimus lošiama ir dėl Europos futbolo gerovės.
FIFA prezidento posto siekia (vardas, esamos pareigos, pagrindinė strategijos kryptis)
Gianni Infantino (UEFA generalinis sekretorius). Išplėsti pasaulio futbolo čempionatą iki 40 komandų, užtikrinant mažesnių šalių dalyvavimą.
Šeichas Salmanas bin Ibrahimas Al-Khalifa (Azijos futbolo konfederacijos prezidentas, FIFA viceprezidentas). Padalyti FIFA į dvi dalis: vieną – komercijos tikslais, kitą – futbolo operacijoms.
Princas Ali bin Al Husseinas (Jordanijos futbolo asociacijos prezidentas bei Vakarų Azijos futbolo federacijos įkūrėjas ir vadovas, buvęs FIFA viceprezidentas). Visuotinis futbolo plėtojimas pasaulyje ir keturiskart didesnės sumos narėms, siekiant užtikrinti stabilumą.
Jerome'as Champagne'as (tarptautinio futbolo konsultantas, buvęs diplomatas, FIFA dirbęs 11 metų, per kuriuos patarinėjo ir S.Blatteriui). Nacionalinių asociacijų vaidmens stiprinimas, į procesus įtraukiant lygas, klubus ir žaidėjus.
Tokyo Sexwale'as (kalnakasybos magnatas, kovojęs su apartheidu ir dirbęs FIFA). Futbolo plėtra pasauliniu mastu, įtraukiant visas šalis, o ne tik didžiąsias valstybes.
Balsų pasiskirstymas
Šiaurės ir Centrinė Amerika bei Karibų regionas 35 balsai
Afrika 54 balsai
Azija 45 (Kuveitui balsuoti uždrausta)
Pietų Amerika 10
Okeanija 10 balsų (Indonezijai balsuoti neleista)
Europa 53 balsai
– G.Infantino norėtų pasaulio čempionato dalyvių skaičių padidinti iki 40 ir griežtai kalba apie būtinas permainas. Su G.Infantino jums yra tekę bendrauti ne kartą. Koks yra šis daugeliui iš Čempionų lygos burtų traukimo ceremonijos pažįstamas žmogus? – lrytas.lt paklausė L.Varanavičiaus.
– Labai technokratiškas. Pirmiausia jis – teisininkas iki kaulų smegenų. Viską daro tvarkingai ir struktūriškai. Tai labai geras administracijos vadas. M.Platini – charizmatiškas lyderis, o Gianni – visiška jo priešingybė. Jam svarbiausia tvarka, struktūra ir taisyklės.
Manau, tai vienas geriausių kandidatų, atsižvelgiant į dabartinę FIFA situaciją.
– Ar už jį ir balsuotumėte?
– Vienareikšmiškai. Dėl šio žmogaus integralumo klausimų nekyla. Jis gali futbolą išvesti iš šios situacijos.
– Anot stebėtojų, daugiausia šansų laimėti turi šeichas S.bin Ibrahimas al-Khalifa. Kalbama, jis turi ir Azijos, ir Afrikos palaikymą. Ar to užtenka norint laimėti rinkimus?
– Afrika balsuoja gana vieningai. Jeigu jis turi Afrikos palaikymą, vadinasi, turi praktiškai tiek pat balsų kiek Europa. Azija – dar per 30 balsų, tad skaičius – gana svarus.
– S.Blatteris buvo laikomas naudingu Europai. Kas gali keistis, jeigu organizacijai ims vadovauti šeichas iš Bahreino?
– Europai situacija būtų nepalanki. Tam, kad gautum kitų regionų palaikymą, jis turėjo nemažai pažadėti. O žadėti iš esmės turėjo tai, ką galėjo atimti iš Europos. Natūralu, kad visi jo rėmėjai reikalaus naudos: daugiau vietų pasaulio čempionate ar daugiau teisių. Tos teisės priklauso Europai, tad ji nukentės.
– Vienas skambiausiai per S.Blatterio skandalą kalbėjusių asmenų, kuris gerokai kritikavo FIFA ir žadėjo naujovių organizacijai, – princas A.bin al-Husseinas. Jį lyg ir palaikė amerikiečiai, tačiau jo akcijos prieš rinkimus sumenko. Kodėl?
– Pirmiausia jis prarado Azijos futbolo federacijos prezidento postą. Jis turėjo tvirtą poziciją, bet dabar tiesioginio kontakto su Azijos federacija neturi. Tai natūralu. Šioje sistemoje viskas veikia taip: kol esi, šį tą reiški, o kai pasitrauki ar išeini, kitas perima tavo ryšius.
– Tarp kandidatų – ir T.Sexwale'as iš Pietų Afrikos Respublikos, taip pat prancūzas J.Champagne'as. Ar jie turi šansų?
– J.Champagne'o nurašyti nereikėtų, nes jis iki 2011–2012 metų palaikė labai artimus santykius su visomis futbolo federacijomis. Tai buvo žmogus, kuris palaikydavo diplomatinius ryšius, kai S.Blatteris buvo išorinė asmenybė.
Vis dėlto kova vyksta dėl pirmosios vietos, tad J.Champagne'ui būtų sunku ją užimti.
O kito kandidato nė neskaičiuočiau. Nemanau, kad jis gaus Afrikos balsų. Mačiau, kad darė įvairius cirkus, bet tai juokinga.
– Penktadienį FIFA narės balsuos ir dėl reformų paketo. Tam, kad jis būtų priimtas, reikia 75 procentų balsų. Kokia tikimybė, kad narės tars „ne“?
– Pirmas dalykas – kas tas reformas parengė? Tai padarė tie, kurių po rinkimų nebus. Normalu, kad jeigu kviečiama palaikyti naujų kandidatų, vienas iš prašymų turėtų būti sukurti naują paketą, atitinkantį vadovo viziją.
Būtų visai natūralu, jeigu jis nebūtų priimtas. 75 proc. – įstatų pakeitimas, bet kai kurie dalykai buvo aptariami anksčiau ir sulaukė palaikymo, tad gal dalis pokyčių bus priimti.
– Britai kalba apie tai, kad JAV teisėsauga tarsi laukia FIFA sprendimo dėl reformų ir neigiamu atveju pradėtų staigius veiksmus prieš organizaciją. Taip pat užsimenama, kad FIFA galėtų būti uždaryta. Ką manote?
– FIFA veikia Šveicarijoje, todėl nuo šios šalies valdžios reakcijos priklauso, ar FIFA galėtų būti uždaryta. Situacija nėra gera. FIFA daug metų dirbo kaip ne pelno organizacija ir naudojosi daugybe šalies išimčių. Dabartinė situacija pakeitė Šveicarijos valdžios požiūrį į tokias sporto organizacijas.
Ir ne vien FIFA, bet, tarkim, ir Tarptautinės lengvosios atletikos federacijos problemos prisidėjo.
Pati valdžia keičia požiūrį į nevyriausybines organizacijas ir joms keliami visai kiti reikalavimai.
Žiūrėkime į tai kompleksiškiau. FIFA bus priversta keisti jurisdikciją arba prisitaikyti prie naujų Šveicarijos reikalavimų, o jie – gana sudėtingi.
– Ir toliau aktyviai kalbama apie 2018-ųjų ir 2022-ųjų pasaulio futbolo čempionatų organizacinių teisių suteikimą atitinkamai Rusijai ir Katarui. Ar galime turėti naujas šeimininkes?
– Tai rinkimų dalis. Dalis kandidatų pažadų, kuriuos jie dalija rėmėjams, ir yra susiję su pasaulio čempionatais. Pažiūrėkime, kas laimės, ir suprasime, kas palaikė nugalėtoją.
– Link šių permainų buvo einama ilgai. Ar dar dirbdamas tarptautiniame futbole galėjote nujausti, kad ateina tokios permainos?
– Nežinau. Gal tikėjausi, kad bus mažiau JAV kišimosi. Kiekvienoje sporto organizacijoje yra vadinamosios vaikščiojančios informacijos, gandų. Klausimas, kiek valstybės į tai kišasi.
Buvo sakoma, kad valstybės nesikiš ir neturėtų to daryti, bet pasikeitė politikų kartos, supratimas, tos pačios informacijos surinkimo priemonės. Tai teigiamas dalykas, nes pradėta reikalauti visai kitokio etikos lygio. Juolab kad buvo paliestos organizacijos, kurios iki šiol buvo neliečiamos.
– Ar su kolegomis aptardavote pastaruosius skandalus?
– Bendraujame nuolat. Visi galvojame panašiai. Europoje visuomet buvo supratimas, kad reikia pertvarkyti FIFA. Dabar Europa tarsi pradėjo tą bangą, bet neaišku, kas iš to laimės. Jeigu bus ne Europos, o Azijos tvarka, nežinau, ar tai mūsų žemynui atsilieps geruoju.
