Nors tuomet skambiai kalbėta apie būsimą talentų kalvę, NFA veikla norimų rezultatų neduoda. Talentingiausi jaunuoliai skambiai išlydimi į užsienio klubų akademijas, bet po kelerių metų jie tyliai grįžta namo.
Akademijos veiklą kuruojančio LFF Techninio skyriaus direktorius Stasys Stankus portalo futbolas.lt paklaustas, ar neketina trauktis, nustemba: „O kodėl turėčiau?“
68 metų specialistas klausimus siūlo peradresuoti NFA direktoriui Raimondui Statkevičiui, bet galiausiai sutinka pasidalyti savo įžvalgomis.
– Ar neketinate palikti savo pareigų? – portalas futbolas.lt paklausė S.Stankaus.
– O jums to reikia?
– Tiesiog įdomu.
– Techninė asociacija yra atskiras juridinis vienetas, nepriklausomas nuo LFF. Mano sutartis galioja iki 2017-ųjų.
– Tai savo pareigas eisite dar metus?
– O kodėl turėčiau neiti?
– Akademijos veikla sulaukia daug kritikos, tad galbūt...
– Reikia ieškoti tikrosios tiesos, o ne klausytis, kas kur ką kalba. Mano įsitikinimu NFA dirba patenkinamai. Aišku nėra labai gerai, bet patenkinamai. Duodame tokius rezultatus, kokius galime duoti.
– Tačiau įkūrus NFA lūkesčiai buvo gerokai didesni.
– Mes naudojome prancūzų programą, kurie Europoje pirmieji ėmė kurti akademijas. Jie aiškiai pasakė, kad pirmųjų rezultatų reikia laukti dešimt metų. Mes tikėjomės greičiau, bet norai yra viena, o galimybės – kita.
Akademija priima 13-mečius, o vaikai iki 12 metų savo futbolo mokyklose jau turi būti išmokę visą programą ir pagrindus. Jų techninis parengimas silpnas, tad turime grįžti atgal mokyti juos technikos, taip ir kapstomės vietoje.
– Vaikai į akademiją ateina neparengti?
– Jie nėra taip parengti, kaip mes norėtume.
– Sakykite, kodėl dauguma į užsienį išvykstančių jaunuolių vėliau grįžta atgal? Kas negerai?
– Nieko blogo tame nėra. Tai konkurencijos ir psichologijos klausimas. Pavyzdžiui, Tomas Dombrauskis. Išvyko į Angliją. Anglai buvo juo patenkinti, kol nepradėjo pyktis su visais. Kažkur kažkas atsitiko ir žmogus ėmė iš savęs reikalauti mažiau. Simonas Stankevičius neatlaikė „Leicester City“ puolėjų konkurencijos. Jam trūksta greičio, o tai labai svarbu atakuojant. Aurimas Vilkaitis patyrė traumą ir tai atsiliepė. Nedaug tų žaidėjų išvyko.
Europoje didžiulė konkurencija tarp jaunuolių. Labai gerą produkciją parengia buvusios Jugoslavijos šalys. Pas mus ir infrastruktūros problema. Tik dabar ėmė daugėti treniruočių aikščių.
– Jūs norite pasakyti, kad nereikia visų problemų užkrauti ant NFA pečių?
– Man juokas ima – kuo čia dėta akademija? Pas mus vaikai atvyksta daugiausiai iš rajonų. Jie ten turi prastas sąlygas treniruotis. Rinktinių rezultatai rodo ne akademijos, o visos Lietuvos futbolo produkcijos darbo vaisius.
NFA treneriai išprusę. Jie važinėja į kursus Olandijoje, Belgijoje, Anglijoje ir Vokietijoje, semiasi žinių. Jiems trūksta tik vadinamosios produkcijos. Reikia, kad futbolo klubams rūpėtų vaikai. Šiandien sporto mokyklos ugdo vaikus iki 12 klasės, po to jie dingsta nežinia kur. Nėra sistemos, kur jie galėtų eiti žaisti.
– Nesate nusivylęs NFA darbu?
– Nesakau, kad viskas gerai. Bet įsivaizduokite – sovietmečiu treniravau U-16 bei U-18 rinktines ir mes nė karto nepatekdavome į SSRS pirmenybių finalinius etapus. Būdavo sunku konkuruoti su Sankt Peterburgo, Maskvos rinktinėmis. Dabar, kai jauniai nugali visos Rusijos rinktinę – niekas nekreipia dėmesio. Vytauto Vaškūno treniruojama komanda sužaidė lygiosiomis su belgais, įveikė suomius – visi tyli. Tai kas čia blogai?
– Lygiai taip pat pralaimima tokioms komandoms, kaip Liuksemburgas.
– O jūs pažiūrėkite, kur žaidžia Liuksemburgo vaikai: Vokietijoje, Prancūzijoje. Prisirinkę imigrantų, turi milijoninį finansavimą. Aišku, Arminui Narbekovui nepasisekė Andoroje su jaunimo rinktine. Bet kai pakviečia 5-6 žaidėjus į nacionalinę rinktinę, resursų nebelieka.
– Kaip jūs reagavote į Valdo Ivanausko kritiką? Cituoju: „Stasiui Stankui reikia padėkoti, pagerbti ir daugiau neprileisti prie vaikų futbolo“.
– (Juokiasi) Tai asmeniškumai. Jis gal porą kartų lankėsi akademijoje, bet nesusipažino nei su jos veikla, nei su treneriais ir darbo struktūra. Valdas išstojo prieš trejus metus, kalbėjo. Dabar vėl kalba. Norint kalbėti, reikia įsigilinti į situaciją. Mes ruošiame trenerius, suteikiame jiems UEFA kvalifikacijas.
– Aurelijus Skarbalius taip pat neteisus teigdamas, kad „LFF Techninis skyrius supuvę iš vidaus“?
– Pirmiausiai Aurelijui reikėtų atvykti pas mus ir įsitikinti, ką turime, ką mokame ar nemokame, o tada spręsti. O jis nuvažiavo į Uteną, kur futbolo praktiškai nėra, į Kauną pas trenerį Artūrą Ruževskį ir pagal juos padarė išvadas. NFA nė karto nebuvęs ir dėsto...
Apskritai čia buvo rinkiminis šou. Iki šiol nesuprantu, ko siekė Raimondo Karpavičiaus pusė. Nebuvo, nebuvo ir staiga išlindo. Nors padirbėtų 2-3 metus futbolo srityje, kažką nuveiktų.
Suprantu, kad būna nepatenkintų valdžia. Bet jei būtų nepatenkinti – išsirinktų kitą prezidentą. Šiemet rinkimai buvo labai griežtai stebimi audito ir rinkėjai galėjo įrašyti kokį nori kandidatą. Kad ir nupiešti, jei jiems to reikia.
Kas liečia kitus dalykus – mes kiek galime, tiek padedame rinktinės treneriams. Bet kai žurnalistai pradeda aiškinti, kad žaidėjus parenka S. Stankus... Pasiteiraukite pačių trenerių, ar jie klauso manęs, ar ne.
– Norite pasakyti, kad rinktinės kandidatų sąrašas nebuvo derinamas su jumis?
– Juokinga nuo tokių kalbų. Techninis skyrius turėjo interesų pasidomėti, kaip jauni perspektyvūs žaidėjai gali integruotis vyrų rinktinėje. Tuomet buvau komandiruotas su rinktine pasižiūrėti, kaip būtų galima tai padaryti. Ir nė karto nesu aiškinęs, kurį žaidėją kviesti, o kurio ne. Galite patys paklausti tiek Igorio Pankratjevo, tiek Vitalijaus Stankevičiaus, tiek Stasio Baranausko.
Jei I.Pankratjevas turėdavo klausimų dėl taktikos – pasakydavau savo nuomonę ir viskas. Net neidavau į komandos taktinius užsiėmimus, nes manęs prašė, kad nesimaišyčiau.
