LFF prezidento rinkimuose Kaune, Nacionalinėje futbolo akademijoje, per slaptas balsų dalybas iš viso savo savo nuomonę pareiškė 78 delegatai. Vienas biuletenis buvo negaliojantis. 73 balsus surinkęs E.Eimontas trečiadienį tapo LFF prezidentu jau per pirmąjį balsavimo turą. Be jo 5 balsus gavo buvęs politikas ir verslininkas iš Vilniaus Benas Renatas Baltusis. Trečiasis kandidatas – Nerijus Danauskas negavo nė vieno delegato palaikymo balso.
„Džiaugiuosi tuo, kad manimi pasitikėta, džiaugiuosi tuo, kad taip balsavo už mane, – trečiadienio vakarą tikino E.Eimontas. – Dabar teks dirbti ir siekti rezultato, kurio tikimąsi iš manęs ir futbolo visuomenės“
Iš pradžių „Ūkio banko investicinės grupės“ padalinyje dirbęs E.Eimontas nuo 2001 iki 2011 metų save realizavo LFF projektų skyriaus vadovo poste. Ten E. Eimontas kuravo tarptautinius ir vietinės infrastruktūros projektus, masinio futbolo, finansinės apskaitos reorganizacijos, klubų licencijavimo sistemos, ilgalaikės futbolo strategijos rengimo klausimus.
2011-siais E. Eimontas paskirtas LFF generalinio direktoriaus pavaduotoju, o 2012 metais – LFF generaliniu direktoriumi.
UEFA struktūroje E. Eimontas ėjo žiniasklaidos komiteto nario pareigas, vėliau – „HatTrick“ paramos komiteto nariu.
Taip pat prieš trejus metus jis išrinktas Lietuvos sporto federacijų sąjungos (LSFS) viceprezidentu.
- Jūs laikomas J.Kvedaro žmogumi. Ar tai reiškia, kad tęsite jo pradėtus darbus LFF?
– Aš esu futbolo žmogus ir mano požiūris yra toks: pasisakau už evoliuciją, o ne revoliuciją. Ir šiose ne itin lengvose aplinkybėse turėsime surasti tų veiksnių, kurie būtų priimtini visoms pusėms. Žinau, požiūriai futbole labai skiriasi, tačiau yra pagrindinis mano uždavinys – juos suderinti.
- Kokie greiti pokyčiai numatomi?
– Dar per anksti kalbėti apie tai. Kai bus išrinkti visi LFF Vykdomojo komiteto nariai, turėsime posėdį, pasiskirstysime darbais. Pirmasis žingsnis – vasario 9 dieną bus surengta plati ir didelė konferencija futbolo klausimais. Ten bus aptarti strateginiai šalies futbolo klausimai.
- Ką skirsite į savo vietą – LFF generalinio direktoriaus postą?
– Yra minčių, yra tam tikras žmogus ir iš mano aplinkos, su kuriuo dirbau. Įvardinti jo nenorėčiau, nes jį patvirtinti turėtų ir Vykdomasis komitetas. Nenoriu spekuliacijų.
- Kaip LFF konferencija įvertino buvusius keturis šalies futbolo metus?
– Pasakyčiau taip: kai kas labai nustebo, pamatęs veiklos ataskaitą, kiek buvo nuveikta. Ir šiandien buvo akcentuotas tas klausimas: kiek daro futbolo federacija ir kiek tai yra matoma visuomeniniame gyvenime. Tas atotrūkis ir yra viena didžiausių problemų – šį klausimą reikia spręsti kuo greičiau. Supratimas, reputacija ir žiniasklaidos bei visuomenės palaikymas – tai dalykai, kurie turi būti kartu. Federacijos veikla turi būti matoma.
- Tačiau šių metų rinkimai pasižymėjo itin keistu požiūriu – draudimai žurnalistams būti konferencijoje, begalė apsaugos, slapukavimas. Tai neatitinka tų tezių, kurias dabar deklaruojate...
– Pas mus tokia tvarka buvo visada. Tačiau tai nereiškia, kad ji nesikeis. Mes konferenciją darome futbolo akademijoje, ten maža patalpa, tad tai tik todėl... Jei tik yra interesas žiniasklaidai būti konferencijoje – nesakau „ne“. Gal kitąmet LFF konferencija bus kitokia nei įprasta.
- Ar tai, kad vienas iš kandidatų – Rimantas Karpavičius – pasitraukė iš kovos, buvo rimta paspirtis siekiant LFF vadovo kėdės?
– Tai buvo jo pasirinkimas. Aš buvau tvirtas savo sprendime. Jis nebuvo lengvas – aš ilgai ėjau iki jo ir šioje vietoje šio kandidato palaikymas tik parodė, kad ir opozicija mato mane kaip žmogų, kuris gali vesti futbolo visuomenę į priekį.
