Renginyje apsilankė Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Julius Kvedaras, dar neseniai pats futbolą Sekmadienio futbolo lygoje (SFL) žaidęs Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, sportininkams apdovanojimus teikė VRFS prezidentas Gintautas Žemaitis.
„Jūs esate mūsų geriausia, stipriausia apskritis, – sveikindamas šventės dalyvius sakė J. Kvedaras. – VRFS vienija daugiausia narių ir yra kaip pavyzdys kitoms. Man labai smagu matyti čia ir keletą moterų komandų, kiekvieną kartą net pats nustembu pamatęs, kiek merginų nori žaisti futbolą.“
II lygos Rytų zonos čempionais šiais metais tapo komandos TAIP futbolininkai (56 taškai), kuriuos treniruoja buvęs Lietuvos rinktinės strategas Algimantas Liubinskas. Čempionams renginio metu buvo įteikta gražuolė taurė.
Antri liko „Rotalio“ futbolininkai (44), treti – Utenos „Utenio-2“ atstovai (42).
Rezultatyviausias čempionato žaidėjas – Tomas Chomičius („Viltis“), pelnęs 28 įvarčius. Už jo nugaros liko buvęs Lietuvos rinktinės, Vilniaus „Žalgirio“, Zagrebo „Dinamo“ ir daugelio kitų klubų puolėjas Gražvydas Mikulėnas (22).
Geriausio II lygos Rytų zonos žaidėjo prizas įteiktas kitam buvusiam Lietuvos rinktinės nariui, TAIP saugui Tadui Gražiūnui.
III lygos čempionų taurė šį kartą atiteko „Fakyrams-Ad men“, antras liko „Granitas“, o trečias – „Ozas“. Šioje lygoje geriausio žaidėjo prizas įteiktas čempionų saugui Eduardui Tučinskiui.
Sostinės moterų čempionato nugalėtojomis tapo „Vilniaus FM-Kreonto“ auklėtinės, aplenkusios „JL Stars“ ir „Nemenčinę“.
Apie pasibaigusį Vilniaus regiono lauko futbolo sezoną kalbėta su VRFS direktoriumi Pauliumi Malžinsku.
– LFF prezidentas minėjo, kad VRFS yra stipriausia organizacija tarp visų Lietuvos regionų. Kiek turite narių?
– VRFS vienija per 50 klubų. Vien Sekmadienio futbolo lygoje rungtyniauja 60 komandų, pridėkime dar 21 komandą iš VRFS II ir III lygų, dar yra moterų, senjorų, vaikų, salės futbolo lygų dalyviai. Iš viso turime per 100 komandų, tačiau kai kurios jų dalyvauja kelių lygų čempionatuose, ne visos yra registruotos kaip juridiniai vienetai, todėl narių turime kiek daugiau nei 50.
Tai, kad Lietuvos sostinės futbolo bendruomenė pagal narių, komandų, renginių ir kitų turnyrų skaičių yra didžiausias LFF narys, yra visiškai suprantama, nes ir pagal gyventojų skaičių Vilnius ženkliai lenkia kitus Lietuvos miestus, o sparčiai besivystantis verslas, geresnės galimybės studijoms ir darbo vietos paieškoms į miestą pritraukia daug sportuojančio ir futbolą žaidžiančio jaunimo.
– Kokie buvo 2015-ieji Vilniaus futbolui?
– Tikriausiai reikėtų pradėti nuo to, kad Vilniaus „Žalgiris“ jau keletą metų diktuoja madas A lygoje. Džiugu, kad konkurenciją jiems sudarė ir kitas mūsų narys – „Trakai“, nes be konkurencijos ir gero lygio rungtynių A lyga prarastų susidomėjimą. Tačiau tai yra aukšto lygio profesionalūs klubai, o mūsų užduotis yra dirbti vystant LFF II, III ir žemesnes lygas, moterų futbolą, vykdyti masinio futbolo projektus.
Manau, šie metai buvo labai neblogi. Visi čempionatai vyko sklandžiai, puikiai veikia mūsų naujasis tinklalapis vilniausfutbolas.lt, informaciniai partneriai kiekvieną savaitę skelbė turo apžvalgas su mūsų pačių filmavimo komandos parengtais vaizdo reportažais, rungtynių santraukomis ir nuotraukų galerijomis.
Matėme ir jautėme, kad tai, ką darome informacijos pateikimo srityje, sukėlė ir mūsų kolegų iš kitų LFF apskričių susidomėjimą. Sulaukėme daug gerų žodžių ir iš pačių futbolininkų, trenerių, komandų vadovų ne vien iš Vilniaus regiono. Visada stengiamės būti inovatyvūs ir informatyvūs.
Tuo pačiu tikriausiai galima sakyti, kad stengiamės ir būti pavyzdys kolegoms iš kitų miestų, nes sostinės vardas ir gana reikli Vilniaus futbolo bendruomenė įpareigoja viską daryti kiek įmanoma geriau. Pastebėjau, kad šiemet ir kitų apskričių federacijos pradėjo skelbti nuotraukų galerijas, rengti vaizdo reportažus. Tai tikrai džiugina, nes laimi visas futbolas ir futbolo bendruomenė.
Vis dėlto buvo ir liūdnesnių įvykių. Sezono metu subyrėjo ir jo nebaigė dvi komandos, kurios mūsų nariais buvo jau apie dešimtmetį. Tačiau tikrai tikiu, kad šie klubai kitais metais dar sugrįš. „Audra“ planuoja jau kitais metais atgimti nauja sudėtimi, o amžinai nesenstantys „Prelegentai“ tikrai mes iššūkį Vilniaus taurės turnyre.
Pasibaigus sezonui surengėme visų klubų apklausą, svarstėme, ką dar galėtume padaryti geriau, prašėme klubų pateikti savo pastebėjimus apie tai, kas juos tenkino ir kas netenkino sezono eigoje. Gavome labai daug konstruktyvios kritikos, pastabų, pasiūlymų, todėl jau dabar dėliojame būsimo 2016 m sezono planus ir gaires, analizuojame išsakytas pastabas ir pasiūlymus. Mums tikrai dar yra labai daug kur pasitempti.
– Prieš sezoną buvo kilusi nemaža audra dėl sprendimo drausti žaidėjams rungtyniauti keliose lygose.
– Tas sprendimas buvo priimtas dėl noro išvengti komandų byrėjimų sezono metu ir siekiant sustiprinti pačių klubų kolektyvus, sumažinti žaidėjų migraciją tarp įvairių klubų ir turnyrų. Mėgėjiški klubai nuolat susiduria su ta pačia problema – ar pavyks rungtynėms surinkti optimalią sudėtį?
Kai viena komanda pasitraukia arba pradeda žaisti, pavyzdžiui, devyniese prieš 11 varžovų, nukenčia kitos ekipos, nukenčia pats futbolas. Komandos moka starto mokestį, kad per sezoną galėtų sužaisti tam tikrą skaičių rungtynių, pabūti kartu, pasportuoti, o ne tam, kad įsirašytų į savo sąskaitą 3 taškus be kovos. Mūsų čempionatuose galimybė žaisti yra svarbesnė už pergales.
Mėgėjiškame futbole esu daugiau nei 10 metų ir esu įsitikinęs, kad geriausių rezultatų pasiekia ne tie klubai, kurie paraiškoje turi daugiausia garsių ar stiprių žaidėjų, o tie, kurie geriausiai renkasi į rungtynes.
Jei mėgėjiškas klubas kiekvieną savaitgalį surenka ne mažiau kaip 15-17 žaidėjų į rungtynes, tai net neabejoju, kad galbūt jie ir pralaimės vienas ar kitas rungtynes stipresnei komandai, bet čempionato pabaigoje jų pasiekimai bus geresni.
Mėgėjiškas sportas visiškai skiriasi nuo profesionalaus. Kiekvienas žaidėjas yra laisvas rinktis kaip jam leisti laisvalaikį ir kur jam žaisti futbolą. Tai yra ne tik jo asmeninės laiko sąnaudos, bet ir tam tikros finansinės išlaidos. Todėl į šią problemą pasistengėme pažiūrėti kitu kampu.
Draudimais ir ribojimais mėgėjiškame sporte ne visada pasieksi rezultatą, o mūsų pagrindinis uždavinys yra kelti mėgėjiško klubo kultūrą, žaidėjų sąmoningumą ir ištikimybę mūsų futbolo bendruomenei. Mes turime pasiūlyti ir ieškoti tokių sprendimų, kurie tenkintų visus futbolo mėgėjų poreikius, todėl jau ne pirmus metus labai sėkmingai gyvuoja Senjorų 35+ lyga, po truputį stiprėja ir vyresnių senjorų, kuriems virš 45 metų, lyga. Vis didesnio populiarumo sulaukia mūsų žiemos SFL 7 prieš 7 taurės turnyras. Taip pat daug dirbame vystydami salės futbolo pirmenybes ir, žinoma, vaikų futbolo turnyrus.
Ateities planuose yra dar keletas tikrai įdomių projektų futbolo mėgėjams.
Vis dėlto nesakau, kad niekada negrįšime prie idėjos „Vienas žaidėjas – viena komanda“. Žaidėjams, kuriems per savaitę vienerių rungtynių yra per mažai, ateityje tikrai pasiūlysime daug galimybių rinktis ir žaisti mėgstamą žaidimą mūsų organizuojamuose turnyruose.
Toliau diskutuosime su bendruomene, kokiais dar būdais būtų galima išvengti komandų pasitraukimo iš čempionatų, kaip pagerinti mėgėjų komandų žaidėjų rinkimąsi į rungtynes ir stengsimės priimti vienokius ar kitokius visiems naudingus sprendimus.
– Šiuo metu VRFS nariai pradėjo žiemos sezoną ir rungtyniauja „Sportimoje“ vykstančiame 7 prieš 7 čempionate. Tačiau futbolo pasaulyje vis garsėja kalbos apie artėjančius LFF prezidento rinkimus, o VRFS, kaip jau minėjote, yra viena svarbiausių Lietuvos futbolo pasaulio dalių. Kokia VRFS pozicija šia tema?
– Mes, be abejo matome ir skaitome spaudoje bei internete pateikiamas naujienas, tačiau pati VRFS valdyba tikrai nediskutavo šiuo klausimu ir kalbėti apie kažkokią mūsų poziciją dabar jokiu būdu negalima. Visų pirma tai būtų neetiška, nes kitų metų sausio 29 dieną vyks mūsų sąjungos rinkiminė konferencija. Baigiasi VRFS prezidento G. Žemaičio kadencija, todėl vadovaujantis mūsų įstatais, VRFS prezidentas ir visi valdybos nariai atsistatydins, bus išrinkti nauji sąjungos vadovai.
Be abejo, gali būti, kad dar vienai kadencijai bus išrinkti tie patys žmonės, tačiau gali viskas ir pasikeisti.
Mūsų organizacija yra demokratinė, kaip jau minėjau, vienijame virš 50-ies narių, kurie irgi turi savo nuomones, pasiūlymus. Pagal VRFS įstatų reikalavimus esame paskelbę apie artėjančią konferenciją, visiems mūsų nariams išsiųsti pranešimai, bet kuris VRFS narys gali kelti savo kandidatus tiek į prezidento, tiek į valdybos narių pareigas. Todėl VRFS poziciją galės pasakyti tik po sausio 29 d., kai bus suformuota nauja VRFS vadovybė.
