Grupė futbolo veikėjų šią savaitę garsiai pareiškė, kad sieks permainų LFF vadovybėje, ir ne vien dėl to, kad 66 metų J.Kvedaro kadencija baigiasi.
Buvęs ilgametis LFF generalinis sekretorius, 2012 metais tapęs prezidentu, praėjusią savaitę per sezono uždarymo iškilmes po ilgos pertraukos kalbėjo viešai ir net leido sau šmaikštauti apie prastą šalies futbolo situaciją.
Ironiškai LFF prezidentas reagavo ir į grupės futbolo veikėjų planus perimti LFF valdžią. „Prisiskaitė pasakų“, – taip jis „Lietuvos ryto“ televizijai komentavo spaudos konferencijoje išsakytas mintis.
„Nusikalstama Lietuvos futbolui LFF veikla“, – taip savo veiklos pristatymą šią savaitę pavadino žmonės, siekiantys permainų Lietuvos futbole.
Į kovą su J.Kvedaru ir jo komanda stojo buvęs Lietuvos futbolo rinktinės žaidėjas, o dabar treneris Valdas Ivanauskas, verslininkas, buvęs Lietuvos futbolo rinktinės žaidėjas Arūnas Šuika, Kovo 11-osios Akto signataras, ambasadorius, buvęs Lietuvos jaunimo rinktinės žaidėjas, advokatas Česlavas Okinčicas, verslininkas, Lietuvos futbolo veteranų sąjungos „Meistrai“ atstovas, buvęs komandos „Atlantas“ žaidėjas Raimondas Karpavičius ir politologas Laurynas Kasčiūnas.
Jie pažėrė daugybę priekaištų J.Kvedarui ir atskleidė, kad jau sulaukė grasinimų.
Savo svarbiausiu tikslu revoliucionieriai laiko palenkti į savo pusę apskričių federacijas, nes joms LFF rinkimų konferencijoje priklauso 50 balsų.
Atrodo, kad sukilėlių vėliavnešys bus 49 metų V.Ivanauskas, turintis didžiausią autoritetą šalies futbolo pasaulyje. Jis patikino, kad nesikratys atsakomybės.
Daug kam nuostabą sukėlė, kad iššūkį J.Kvedarui metusioje spalvingoje kampanijoje yra 60-metis buvęs politikas ir diplomatas Č.Okinčicas.
– Kodėl dabar netikėtai apsisprendėte išeiti į viešumą ir prabilti apie futbolą? – „Lietuvos rytas“ paklausė Č.Okinčico.
– Futbolas užima svarbią mano gyvenimo dalį. Žinau, ką reiškia futbolas Lietuvos įvaizdžiui pasaulyje. Todėl skaudu matyti, kad Lietuva čia taip žemai nusiritusi.
– Viskuo kaltinate LFF vadovą J.Kvedarą. Ar iš tikrųjų tik dėl jo visos bėdos?
– Tarkime, J.Kvedaras tikrai dirba Lietuvos futbolui. Bet mes niekaip nepakeisime jo įvaizdžio. O tas įvaizdis yra nekoks.
Todėl nei politikai, nei skaidrus verslas neinvestuos į Lietuvos futbolą tol, kol šalies Futbolo federacijai vadovaus J.Kvedaras. Galbūt jis ir žino, ką daryti futbole, bet su tais keliais milijonais eurų, kuriuos paskiria UEFA, jis nieko nenuveiks. Tokia realybė.
Dabar vaikai, jauniai ir jaunimas nežaidžia geriau negu suaugusiųjų rinktinė. Todėl ir perspektyva – liūdna.
Aš žinau, kad mūsų šalyje yra daug žmonių, atsidavusių futbolui, gabių trenerių, bet Lietuvos futbolui reikia pinigų, kurių nėra ir nebus.
Reikia naujo LFF vadovo – tokia yra tikrovė.
Be to, esu įsitikinęs, kad tai supranta ir pats J.Kvedaras. Ir todėl jis pats galėtų priimti teisingą sprendimą.
– O jūs siektumėte LFF vadovo posto?
– Mes šią savaitę jau pasakėme, kad viešai kalbame tam, jog sutelktume kuo daugiau bendraminčių.
Aš manau, kad kandidatų bus gerų ir futbolo bendruomenė galės tinkamai pasirinkti. Tai mes sakome nuoširdžiai.
Nereikia kurti jokių sąmokslo teorijų. Esu kiek nustebęs, kaip į mus reagavo dalis žiniasklaidos. Kalbama, kad esame nepasiruošę, gal turime kokių nors slaptų interesų.
Iki šiol maniau, kad Lietuvoje pareikšti savo nuomonę ar pilietinę poziciją yra vertingas dalykas. Jeigu manoma, kad nereikia pokyčių, gal tada iš tikrųjų mes klystame?
Tuomet gyvenkime su šia LFF vadovybe, jei mums negėda dėl Lietuvos futbolo.
Esu tikras, kad visiems asmenims, kurie parodė iniciatyvą, ir daugumai futbolo bendruomenės nereikia karjeros ir asmeninės naudos iš Lietuvos futbolo.
Pažįstu nemažai žmonių, kurie į šalies futbolą investuotų milijonus, atiduotų daug ką, kad galėtų Vilniuje ar Kaune stebėti gerą futbolą ir nebūtų gėda sėdėti tribūnoje.
Todėl mane stebina tai, kad formuojama nuostata, jog turi jaustis kaltas dėl pilietinės pozicijos išsakymo.
Turbūt kas nors norėtų manęs paklausti, ar nesu paskatintas Arūno Pukelio-Šviniaus?
Galiu atsakyti, kad ne ir niekada nesu turėjęs ryšių su juo arba kalbėjęs apie futbolą. Tokios sąsajos neturėtų būti taikomos, tai nėra garbingas elgesys.
Kai kam norisi įrodyti, kad LFF kritikuojantys asmenys yra panašūs į J.Kvedarą ir todėl tegu lieka J.Kvedaras.
Kritikuojantiems taikomi labai aukštos moralės kriterijai, bet tie kriterijai nebūtinai taikomi dabartiniams LFF vadovams.
Aš manau, kad Lietuvoje visi turi teisę į kritiką. Dabar atrodo, kad kritikuoti bus leista tik tiems, kuriems pritars LFF vadovai.
Pati LFF turėtų būti egzaminuojama klausiant, kodėl po keliolikos metų vadovavimo mes ir toliau maitinami pažadais, o ne rezultatais.
– Paskelbėte, kad kai kuriems regionų atstovams yra grasinama. Kodėl nepasakėte, konkrečiai kam?
– Jei nepasakoma konkrečiai, tai tikrai nereiškia, kad nebuvo grasinta.
Mes turbūt suprantame, kad tie žmonės turi šeimas, vaikus ir niekam nereikia viešos reklamos, jog jam buvo grasinta.
Teisėsauga žino. Man keista, kad iš to bandoma šaipytis ir juoktis. Tai visai nejuokinga.
– Ką ruošiatės daryti toliau?
– Mes esame tikrai pasiruošę, turime šalies futbolo raidos viziją. Dabar mūsų tikslas – išplėsti bendraminčių grupę, įtraukti visų lygių politikus, futbolo bendruomenę plačiąja prasme, sukurti nepakantumo šios LFF vadovybės veiklai atmosferą.
Aš, kaip Kovo 11-osios Akto signataras, ambasadorius, jaučiu atsakomybę dėl Lietuvos įvaizdžio pasaulyje.
Pasaulyje futbolas yra svarbiausias sportas.
Prisiminkime, kad ne tiktai su krepšiniu, bet ir su futbolu vadavomės iš Sovietų Sąjungos gniaužtų, eitynėse po Vilniaus „Žalgirio“ pergalių drąsiai keldami trispalvę.
Tikrai norėčiau, kad siekiant futbolo atgimimo atsirastų daugiau pilietinės iniciatyvos. (LR)
