L.Spalvio įvartis per teisėjo pridėtą laiką ir vargana pergalė 2:1 nepakeitė Lietuvos futbolo veido, patinusio nuo varžovų antausių ir nesėkmes lydinčių pagirių.
Futbolo mėgėjai ilgai nešė į ankštą LFF stadioną savo širdis, bet jos plyšo antradienio vakarą po to, kai viename San Marino barų dirbantis Matteo Vitaioli įmušė įvartį į Lietuvos rinktinės vartus.
Iš įvairių profesijų futbolo mėgėjų sudarytai San Marino komandai tai buvo pirmasis įvartis išvykoje per 14 metų. Vos 32 tūkst. gyventojų turinčios šalies ekipa svetur buvo įmušusi tiktai sykį – 2001 metais.
Maždaug tuo metu Lietuvos rinktinė Kaune buvo sutriuškinta vengrų 1:6.
„Mūsų futbolas atsidūrė aklavietėje. Reikia viską keisti iš pagrindų.
Dešimt metų auginome medinius futbolininkus“, – 2000-ųjų spalį pasibaigus mačui su vengrais sakė Lietuvos rinktinę treniravęs prieštaringai vertinamas Julius Kvedaras.
Po mėnesio jis tapo Lietuvos futbolo federacijos generaliniu sekretoriumi, o nuo 2012 metų kovo – svarbiausios šalies futbolo organizacijos prezidentu, pakeitęs Liutaurą Varanavičių.
Kur nužengė Lietuvos futbolas per penkiolika metų nuo tada, kai jam pradėjo vadovauti tuomet 50-metis kaunietis ir jo bendražygiai.
Trenerių pasirinkti nesiseka
Dabartinis Lietuvos rinktinės treneris Igoris Pankratjevas yra trečiasis federacijos vadovo pasirinktas treneris, dėl kurio nusivylimo negalėjo nuslėpti net ištikimiausi futbolo sirgaliai.
„Kiek galime būti „lochais“?“, „Pankai (trenerio pravardė. – Red.), lauk iš rinktinės“, – pradėjo skanduoti aistruoliai, kai po Giedriaus Arlauskio paskutinės vilties pražangos ir už tai paskirto baudos smūgio lietuvių gyvatvorė prasiskyrė, o San Marinas pelnė istorinį įvartį.
Sirgalių pasiūlymų išeiti yra tekę girdėti ir Raimondui Žutautui. Iki darbo Lietuvos rinktinėje ir paskui vyriausiuoju treneriu nedirbęs buvęs futbolininkas vadovavo rinktinei 2010–2011 metais, kai komanda laimėjo 4 mačus, 3 sužaidė lygiosiomis ir patyrė 9 pralaimėjimus, tarp kurių buvo ir 0:2 antausis Lichtenšteine.
Per šnekėti itin mėgusio vengro Csabos Laszlo erą mūsų šalies futbolininkai laimėjo 2 rungtynes (abejas – prieš Lichtenšteiną), 4 baigė lygiosiomis ir patyrė 10 pralaimėjimų (vieną jų – Liuksemburge).
Iš Cs.Laszlo asistento į trenerio kėdę peršokęs I.Pankratjevas su nacionaline komanda yra laimėjęs 5 mačus, 4 sužaidęs lygiosiomis ir 10 pralaimėjęs.
Šįmet I.Pankratjevo vyrai keliavo penkių pralaimėjimų paeiliui ruožu beveik nesukurdami progų įvarčiams, kol į Vilnių užsuko šimtą kartų mažiau gyventojų turinčio San Marino ekipa.
„Patys matėte, kad žaisti sunku – jie gynėsi susispaudę“, – aiškino I.Pankratjevas, po nervingų rungtynių nieko neatsakęs apie galimą atsistatydinimą.
Estai seniai jau aplenkė
Apdriskusi trispalvė LFF stadione antradienio vakarą tapo dar viena šalies futbolo valdžios krizės iliustracija.
Iš 5,5 tūkst. vietų stadiono, kuriame įsikūrusi LFF, keli tūkstančiai žiūrovų dar kartą turėjo ilgai grūstis pro siaurus vartelius.
Žmonėms to nereikėjo daryti nei 90 tūkst. vietų Vemblyje, kur lietuviai pavasarį 0:4 pralaimėjo Anglijos rinktinei, nei Taline, kur vieną realią progą praėjusį šeštadienį sukūrę mūsų šalies futbolininkai 0:1 nusileido Estijai.
Šeštadienį Taline prieš J.Kvedaro akis buvo aiškus ir realus pavyzdys, kokio stadiono ir aikštyno reikia Lietuvoje.
Kol LFF vadovai badė pirštais į politikus, Taline prieš 14 metų duris atvėrė 9,7 tūkst. vietų „A. Le Coq Arena“, kurią supa aikštynai su dirbtine ir natūralia veja, taip pat dengtas stadionas.
„Ieškojau pinigų. Iš pradžių jų labai trūko, bet padėjo vyriausybė, miestas, bankai, – sakė Estijos futbolo federacijos prezidentas Aivaras Pohlakas. – Tai buvo didelė rizika ir galbūt nelabai protinga.
Dabar skolos sumokėtos ir mes galime didžiuotis turėdami gerą stadioną miesto centre.“
Kol Lietuvos rinktinė rimtų varžovų repeticijoms randa sunkiai, estai Taline jau yra regėję rungtynių ne tik su Urugvajumi, bet ir Brazilija.
„Tai dėl aktyvumo, – paklaustas, kaip sekasi privilioti į Estiją didžias futbolo komandas, sakė A.Pohlakas. – Visas asmenines pažintis stengiuosi panaudoti futbolui, o ne asmeniniams tikslams.“
Jaunimą daužo net Andora
Parinkti nacionalinei komandai stiprų trenerį ir pradėti bent vieno padoraus stadiono statybas – dvi iš trijų LFF užduočių, kurių nepavyksta įvykdyti.
O pati didžiausia bėda dar tik pučiasi ir tikriausiai sprogs po kelerių metų.
Kai Lietuvos rinktinė ruošėsi mačui su San Marinu, Europos jaunimo (iki 21 metų) čempionato atrankos varžybose lietuviai svečiuose 0:5 pralaimėjo Serbijai. Prieš tai pralaimėta 0:3 slovėnams.
Per šiuos abu 2017 metų Europos jaunimo čempionato atrankos mačus išvykose Lietuvos futbolininkai nė karto nepataikė į vartus.
Arminą Narbekovą pakeitusio Antano Vingilio treniruojama komanda yra paskutinė 2-ojoje grupėje, nes pirmąjį mačą 0:1 pralaimėjo Andorai – vos 7,6 tūkst. gyventojų turinčiai nykštukei.
Lietuvos jaunimo rinktinė dabar yra patyrusi 7 pralaimėjimus iš eilės, tarp jų – bendraamžiams iš Estijos, Latvijos ir Tadžikistano.
Nedidelę vilties ugnį palaiko Dariaus Butkaus vadovaujama jaunimo (iki 19 metų) rinktinė, vasarą iškovojusi Baltijos taurę ir pasiekusi lygiąsias su Belgija ir Švedija.
Bet Roko Garasto treniruojama jaunimo (iki 17 metų) komanda vasarą pralaimėjo visas trejas Baltijos taurės rungtynes.
Kad ir kas pakeistų I.Pankratjevą ateityje, pragiedrulių Lietuvos futbolo padangėje – tiek pat, kiek ir išdrįstančių prisiimti atsakomybę už ilgą kelionę žemyn.
2016 metų Europos čempionato atranka
E grupė. Lietuva – San Marinas 2:1 (1:0). F.Černychas (5), L.Spalvis (90+2)/M.Vitaioli (55). Pašalinti: G.Arlauskis (50)/N.Chiaruzzi (88).
Lietuvos rinktinė: G.Arlauskis, L.Klimavičius, M.Žaliūkas, G.Freidgeimas, V.Slavickas (D.Matulevičius, 73), L.Pilibaitis (K.Chvedukas 82), A.Žulpa, V.Slivka (V.Černiauskas, 53), F.Černychas, A.Novikovas, L.Spalvis.
Kitos rungtynės: Anglija – Šveicarija 2:0. H.Kane’as (67), W.Rooney (84 iš 11 m).
Slovėnija – Estija 1:0. R.Beričius (63).
Rikiuotė po 8 rungtynių: 1. Anglija – 24 taškai, 2. Šveicarija – 15, 3. Slovėnija – 12, 4. Estija – 10, 5. Lietuva – 9, 6. San Marinas – 1.
Likusios lietuvių rungtynės: spalio 9 dieną Liublianoje su Slovėnija ir spalio 12 dieną Vilniuje su Anglija.
Iš pirmų lūpų
Lietuvos rinktinės treneris I.Pankratjevas: „Rungtynės buvo sunkios ne tik žaidėjams, bet ir man. Po ramaus pirmojo kėlinio raudonoji kortelė (parodyta vartininkui G.Arlauskiui už paskutinės vilties pražangą. – Red.) pakeitė rungtynių eigą. Beveik visą antrą kėlinį žaidėme dešimtiese. Nesakyčiau, kad džiaugiuosi. Neklausiau sirgalių šūksnių, nes buvau susitelkęs į rungtynes. Jos buvo sunkios, bet pavyko iškovoti 3 taškus.“
Gynėjas G.Freidgeimas: „Sirgaliai šaukė „keičiam trenerį“. O ką tai pakeis? Komanda yra šimtu procentų už trenerį. Mes palaikome savo trenerį ir juo pasitikime. Mes einame kovoti už Lietuvą, už trenerį ir visus, kas mus palaiko.“
Saugas A.Novikovas: „Man nesvarbu, kokiu rezultatu laimėti. Ar gražiai laimėsime, ar ne. Trys taškais yra trys taškai. Mes žaidžiame dėl savęs.“
