Lietuviai pastarąją savaitę kūrė naujus anekdotus apie šalies futbolą.
„Lietuvos futbolas mirė. Todėl neužmirškite, kad tyčiojimasis iš mirusiojo palaikų baudžiamas pagal LR BK 311 straipsnį“, – po Lietuvos rinktinės pralaimėjimo Maltai rašė vienas šmaikštuolis.
„Mintys teisingos, bet pirmiausia bus pradėtas tyrimas pagal LR BK 149 str. – dėl grupinio išprievartavimo“, – aiškino draugui kitas.
Kol sirgaliai iš nevilties juodai juokauja, Lietuvos futbolininkai ruošiasi dar vienam 2016 metų Europos čempionato atrankos turnyro mūšiui.
Šį sekmadienį 21 val. 45 min. Vilniaus LFF stadione Igorio Pankratjevo treniruojama nacionalinė ekipa pradės dvikovą su šveicarais.
„Man keista, kad visi kalba apie tragediją. Tragedija yra tada, kai miršta žmogus“, – įsitikinęs Lietuvos rinktinės kapitonas T.Kijanskas.
Jau 43 rungtynes nacionalinėje komandoje nuo 2009-ųjų sužaidęs 29 metų gynėjas dvikovos su Šveicarija išvakarėse „Lietuvos rytui“ pateikė savo versiją, kodėl rinktinę pastaruoju metu persekioja nesėkmės.
– Tadai, ar du pastarieji mačai su Vengrija ir Malta padėjo pasirengti akistatai su šveicarais?
– Reikia pripažinti, kad tai nebuvo visavertis pasirengimas. Treneris negalėjo surinkti optimalios sudėties. Šios rungtynės vyko ne oficialiomis datomis, todėl klubai turėjo teisę neišleisti savo žaidėjų.
Treneris išbandė artimiausią rinktinės rezervą ir pamatė, koks tų žaidėjų lygis. Gavome du tikrai skaudžius antausius, bet ruošiantis mačui su šveicarais kažkokia pamoka vis dėl yra.
– I.Pankratjevas pripažino, kad komanda yra patekusi į psichologinę duobę. Ar sutinkate su treneriu?
– Taip, nes mūsų rezultatai tikrai neigiami. Mes patys viską suprantame ir kaip žaidėjai prisiimame didžiąją dalį atsakomybės dėl kilusios sumaišties.
Nuo mačo su slovėnais pastarąsias šešerias rungtynes mes nesugebame įmušti įvarčių ir nesugebame apsiginti.
Aišku, kad dėl to komandoje juntamas nervingumas. Bet dabar privalome neigiamas emocijas nustumti į šoną, o visą dėmesį sutelkti į dvikovą su šveicarais. Laukia labai sunki dvikova, nes varžovai priklauso pasaulio „Top 10“.
– Ar turite savo receptą, kaip reikėtų išbristi iš tos duobės?
– Jeigu tie receptai būtų paprasti, jau seniai sėkmingai liptume į viršų. (Šypteli.)
Su šveicarais pirmiausia reikia tvarkingai apsiginti ir pasinaudoti savo privalumais.
Dabartinėje mūsų komandoje tai yra standartinės padėtys. Galbūt pavyks pasiekti įvartį po kampinio ar kamuolio įmetimo iš užribio: turime žaidėjų, kurie gali jį toli išmesti. Mūsų ūgio vidurkis tikrai nėra mažas, turime aukštų žaidėjų, todėl reikia stengtis tuo pasinaudoti.
Turime greitų saugų, todėl reikia kontratakuoti – gal pavyks pasiekti įvartį.
Bet svarbiausia reikia kovoti ir aikštėje palikti visas jėgas. Jeigu mūsų sirgaliai ir žiūrovai matys, kad iš tiesų stengiamės ir kovojame, jie tai ir įvertins.
Buvo rungtynių, kai pralaimėdavome, bet kovojome ir už tai nusipelnėme pagarbos. Kai po mačo su ispanais Kaune sirgaliai plojo už kovą, buvo tikrai malonu.
– Lietuvos rinktinėje debiutavote 2009-aisiais. Ar per septynerius metus buvo kilusi didesnė negu dabar krizė?
– Kai debiutavau, rinktinė buvo sudaryta tikrai iš pajėgių žaidėjų. Dauguma jų žaidė užsienio klubuose. Tuomet tikrai buvo stipri rinktinė.
Dabar šešis mačus negalime laimėti ir įmušti įvarčio. Tikrai to dar nebuvo. Bet per 7 metus pasikeitė nemažai žaidėjų, ir dabar rinktinėje žaidžia jau kiti.
Gyvenimas nestovi vietoje. Keičiasi kartos, vyksta žaidėjų rotacija, ir tai normalu.
Turime gyventi ir dirbti su tais, kurie žaidžia dabar. Ir tikėtis, kad galbūt sulauksime kartos, kuri pasieks geresnių rezultatų.
Vienprasmio atsakymo į šį klausimą tikrai nėra. Buvo ir anksčiau labai skaudžių pralaimėjimų, bet dabar papuolėme į tikrą duobę ir matome, kad turime bėdų.
Bet šiuo metu tikriausiai toks yra mūsų futbolo lygis.
– Rinktinėje dabar netrūksta žaidėjų, kurie savo klubuose sėdi ant suolo. Kontrolinės rungtynės patvirtino, kad be žaidimo praktikos visą sezoną likę Gratas Sirgėdas, Donatas Kazlauskas ar Simonas Stankevičius negali daug padėti komandai. Galbūt vertėtų į rinktinę kviesti tuos, kurie nuolat žaidžia savo klubuose?
– Kai debiutavau rinktinėje, buvo ta pati bėda.
Anksčiau daugiau žaidėjų išvažiuodavo į užsienio klubus, bet ten irgi dalis jų ilgai nežaisdavo.
Dabar išvažiuoja mažiau, užsikabina tik vienas kitas ir išvis visą sezoną sėdi ant suolo.
Ta bėda niekur nedingo: nežaisdami klubuose žaidėjai tikrai nepadės rinktinei.
Labai norėtųsi, kad žaidėjai išvažiuotų svetur ir ten rungtyniautų, nes taip didėtų ir konkurencija rinktinėje, o treneriams būtų lengviau atsirinkti žaidėjus.
Dabar, iškritus 2, 3 ar 4 žaidėjams iš pagrindinės sudėties, susiduriame su dideliais sunkumais. Treneris priverstas į aikštę leisti iš esmės naują komandą.
– Prieš šį atrankos ciklą buvo atsisakyta Deivido Šembero, Mariaus Stankevičiaus, Edgaro Česnauskio, Žydrūno Karčemarsko. Ar išvaryti senbuviai sustiprintų dabartinę rinktinę?
– Ne mano kompetencija tai vertinti. Kita vertus, kai ateina naujas treneris – nesvarbu, ar klube, ar rinktinėje – jis turi savo simpatijų ar antipatijų.
Normalu, kad jis pasirenka sau reikalingus žaidėjus. Kiekvienas turi savo viziją ir prisiima atsakomybę už rezultatus ir savo pasirinkimą.
Žaidėjai neturi jokios įtakos rinktinės sudėčiai, nors kiekvienas turbūt turi savo nuomonę apie tai, kaip ir kiekvienas žmogus.
– I.Pankratjevas teigia, kad vidaus atmosfera rinktinėje buvo prastesnė, kai jai atstovavo dabar išvaryti senbuviai. Ar sutinkate su treneriu?
– Nežinau, manau, kad ta atmosfera rinktinėje visada buvo panaši. Žaidėjai susirenka ilgai nesimatę, todėl būna vieni kitų išsiilgę, ir atmosfera visada yra pakili.
Treneris turi savo nuomonę ir ją pasakė per spaudos konferenciją, bet nemanau, kad vidaus atmosfera buvo pagrindinė visų problemų priežastis.
– Į rinktinę jus pirmąsyk pakvietė portugalas Jose Couceiro. Per 7 metus jau pažinote keturis trenerius. Kuo I.Pankratjevas skiriasi nuo kitų?
– Kiekvienas turi savo darbo stilių, bet Igoris yra labai reiklus kaip treneris – jis turi tvirtą nuomonę ir kietai laikosi savo krypties.
Palyginti visus labai sudėtinga, bet dabartinis treneris tikrai nesiblaško.
Kiekvienas treneris labai priklausomas nuo žaidėjų. Kuo geresnių turi, tuo lengviau jam dirbti.
Igoriui šiuo požiūriu nėra palankūs laikai, todėl tokie ir dabartiniai rezultatai.
Žaidėjai patys sau pirmiausiai turi stengtis kelti kartelę.
– Po nesėkmingų rungtynių serijos reikalaujama trenerio skalpo. Ar I.Pankratjevas vis dar yra autoritetas žaidėjams?
– Nepasitenkinimo banga dėl rinktinės kilo tikrai didelė. Mus galima ir reikia kritikuoti, nes iš tiesų to nusipelnėme.
Bet visi mes – ir žaidėjai, ir treneriai – tikrai išgyvename dėl dabartinės situacijos. Treneris tikrai neprarado autoriteto, mes stengiamės vykdyti jo reikalavimus ir kryptingai dirbti.
Girdėjau žurnalistų klausimus ir ekspertų pasisakymus apie kažkokius sukilimus rinktinėje.
Noriu dar kartą pakartoti: mes visi atvažiuojame į rinktinę žaisti, o ne politikuoti. Atvažiuojame atstovauti Lietuvai. Tai tiesioginis mūsų darbas ir pareiga, bet mes neturime jokios įtakos federacijai ar jos vadovams.
Mes, žaidėjai, patys esame kalti, kad tokie rinktinės rezultatai.
Kritika tikrai reikalinga, kad judėtume į priekį. Bet reikia konstruktyvios kritikos. Dabar ji labai dažnai tik pašaipi.
Girdime labai daug paprasčiausių užgauliojimų. Aišku, nurysime tą kritikos piliulę, bet reikia visiems kartu galvoti, kaip galėtume pakilti.
O jokių sukilimų rinktinėje tikrai nėra ir nebus. Tai būtų didžiausia nesąmonė.
– Per pastarąsias šešerias rungtynes rinktinė praleido 16 ir neįmušė nė vieno įvarčio. Daugiau bėdų yra ginantis ar atakuojant?
– Lietuvos rinktinė visada pasižymėjo kompaktiška ir klampia savo gynyba.
Dabar atsirado daugiau spragų, todėl ir praleidžiame daug įvarčių. Gindamiesi nespėjame laiku uždengti laisvų erdvių ir zonų.
Bet gynyba prasideda nuo puolėjų, nes ginasi visa komanda. Negali išvengti individualių klaidų, bet jas gali ištaisyti darnūs komandiniai veiksmai.
Dabar visa komanda ir prastai ginasi, ir prastai puola.
Todėl pirmiausia turime surasti būdų, kaip užkamšyti tas gynybos skyles ir stengtis kontratakuoti. Reikia pasinaudoti tuo, ką visuomet gerai darydavome.
– Per pirmąjį mačą su Šveicarija komanda subyrėjo po pirmojo įvarčio. Ką ruošiatės daryti, kad taip neatsitiktų ir Vilniuje?
– Pastarieji mačai parodė, kad po pirmojo įvarčio mūsų žaidimas dar labiau išsibalansuoja.
Reikia susikaupti ir visiems dar labiau kartu susitelkti, kad atlaikytume tą pirmąjį nusivylimą ir kelių minučių krizę.
Kai kuriose rungtynėse bėgame greičiau lyginti rezultato, pasikarščiuojame, prarandame kamuolius ir netrukus praleidžiame antrą, trečią įvartį.
Reikia daugiau ramybės ir šaltakraujiškumo. Yra klaidų, tad reikia jas taisyti ir judėti į priekį.
– Gynybos centre sekmadienį nebus Mariaus Žaliūko, o priekyje – Arvydo Novikovo. Kuris praradimas skausmingesnis?
– Kiekvienas praradimas mums labai skausmingas. Ypač tų, kurie dar išsiskiria individualiu meistriškumu.
Ir anksčiau kelių žaidėjų netektis neigiamai atsiliepdavo, nes neturėjome jiems lygiavertės pamainos. Bet iš to tragedijos negalima daryti. Reikės ieškoti alternatyvų.
– Koks bus pagrindinis rinktinės koziris per dvikovą su šveicarais?
– Pirmiausia – klampi gynyba. Standartinės situacijos ir greitos kontratakos.
Leisime varžovams kuo ilgiau laikyti kamuolį savo aikštės pusėje ir lauksime jų klaidos.
Laikui bėgant šveicarai stengsis atakuoti vis didesnėmis pajėgomis ir gali per daug atsiverti. Gal tada ir sulauksime savojo šanso.
Svarbiausia – nepraleisti greito įvarčio, nes tada jau varžovai diktuos savo žaidimo sąlygas.
Turime galimybę namuose parodyti kitą rinktinės veidą. Bandysime atimti iš varžovų taškų.
E grupė
1.Anglija 5 5 0 0 15:1 15
2.Slovėnija 5 3 0 2 10:4 9
3.Šveicarija 5 3 0 2 11:3 9
4.LIETUVA 5 2 0 3 3:10 6
5.Estija 5 1 1 3 1:5 4
6.San Marinas 5 0 1 4 0:17 1
Paaiškinimai: vieta, komanda, rungtynės, pergalės, lygiosios, pralaimėjimai, įvarčių santykis, taškai)
Likusios rungtynės
6-as turas. Birželio 14 d. Lietuva – Šveicarija, Estija – San Marinas, Slovėnija – Anglija.
7-as turas. Rugsėjo 5 d. Estija – Lietuva, San Marinas – Anglija, Šveicarija – Slovėnija.
8-as turas. Rugsėjo 8 d. Lietuva – San Marinas, Anglija – Šveicarija, Slovėnija – Estija.
9-as turas. Spalio 9 d. Slovėnija – Lietuva, Anglija – Estija, Šveicarija – San Marinas.
10-as turas. Spalio 12 d. Lietuva – Anglija, Estija – Šveicarija, San Marinas – Slovėnija.
Lietuvos rinktinė
Vartininkai:
Giedrius Arlauskis („Watford“, Anglija), 20 rungtynių rinktinėje – 0 įvarčių.
Saulius Klevinskas (Vilniaus „Žalgiris“), 4-0.
Vytautas Černiauskas (Kelcų „Korona“, Lenkija), 2-0.
Gynėjai:
Deividas Česnauskis (FK „Trakai“), 59-4.
Tadas Kijanskas (Haifos „Hapoel“, Izraelis), 43-1.
Georgas Freidgeimas (Vilniaus „Žalgiris“), 18-0.
Egidijus Vaitkūnas (Vilniaus „Žalgiris“), 18-0.
Vytautas Andriuškevičius (SC „Cambuur“, Olandija), 19-0.
Tomas Mikuckis (Maskvos „Torpedo“, Rusija), 12-0.
Linas Klimavičius (FK „Trakai“), 2-0
Rolandas Baravykas (Klaipėdos „Atlantas“), 1-0.
Saugai:
Saulius Mikoliūnas (Salihorsko „Šahter“, Baltarusija), 73-5.
Mindaugas Panka (Kirjat Šmonos „Hapoel Ironi“, Izraelis), 35-0.
Vytautas Lukša (Vilniaus „Žalgiris“), 21-0.
Gediminas Vičius (Taldykurgano „Žetysu“, Kazachstanas), 17-1.
Fedoras Černychas (Lenčnos „Gornik“, Lenkija), 16-1.
Karolis Chvedukas (Marijampolės „Sūduva“), 12-0.
Mantas Kuklys (Vilniaus „Žalgiris“), 10-0.
Artūras Žulpa („Aktobe“ FC, Kazachstanas), 9-0.
Gratas Sirgėdas („Stuttgarter Kickers“, Vokietija D3), 5-0.
Vykintas Slivka (Nova Goricos „Gorica“, Slovėnija), 2-0
Puolėjai:
Deivydas Matulevičius (Tirgu Žiu „Pandurii“, Rumunija), 22-5.
Lukas Spalvis („Aalborg“, Danija), 6-1.
