Nors Lietuvos futbole nėra Romano Abramovičiaus ar Silvio Berlusconi kalibro asmenybių, A lygos klubų savininkų panorama – neįtikėtinai margaspalvė.
Per pastarąjį dešimtmetį išnyko su senosios kartos kriminaliniais autoritetais ryšių nevengę ir net šalies čempionais sugebėję tapti klubai, o Lietuvos futbolo kuluaruose jau neliko tokių prieštaringos reputacijos veikėjų kaip buvęs FBK „Kaunas“ šeimininkas Vladimiras Romanovas, į JAV emigravęs Mažeikių „Romar“ įkūrėjas Romas Marcinkevičius ar Vilniaus „Žalgirio“ komandą rėmę „EBSW“ koncerno vadovas Gintaras Petrikas ir Vadimas Kastujevas, kuriems už finansinius nusikaltimus net teko patupėti už grotų.
Dar 2014-ųjų rudenį Lietuvos futbolo federacija (LFF) nusprendė, jog visi A lygos klubai privalo turėti bent po tris dalininkus ir iš anksto pranešti apie visus galimus pasikeitimus komandos savininkų gretose.
Pastarąją savaitę LFF Vykdomasis komitetas nepritarė naujų investuotojų iš Hongongo atėjimui į 2014 metų šalies vicečempionų Pakruojo „Kruojos“ klubą.
„Išskyrus šį atvejį kol kas nėra jokios informacijos, kad kitų klubų savininkai galėtų kelti riziką LFF varžybų integralumui ir A lygoje, ir pirmoje lygoje“, – „Lietuvos rytui" tvirtino LFF generalinis direktorius Edvinas Eimontas.
Šalies futbolo padangė iš tiesų tapo skaidresnė, bet ne visi A lygos klubų šeimininkai vis dar linkę savanoriškai išlįsti iš šešėlio.
Naujojo A lygos sezono proga „Lietuvos rytas“ nutapė nepagražintus stipriausių šalies futbolo klubų savininkų portretus.
„Trakai“
2015 m. sezono biudžetas: 500 tūkst. eurų
Savininkas: VŠĮ „Trakų futbolo klubas“
Dalininkai: Trakų rajono savivaldybė, „Lit-Invest“, „Ecoil“.
Futbolo agentai neslepia, jog „Trakai“ yra vienas iš retų Lietuvos klubų, kurie žaidėjams algas visada moka laiku ir kol kas neturi jokių finansinių problemų.
Ši gerovė tiesiogiai susiejusi su „Lit-Invest“ bendrovės vadovu Janu Nevoina. „Trakų“ prezidentas ne kartą gyvenime buvo susidūręs su rizikingais iššūkiais.
Prieš aštuonerius metus jis beveik mėnesį praleido Vokietijoje už grotų, kai buvo sulaikytas Frankfurto oro uoste pagal Europos arešto orderį, kurį išrašyti pareikalavo Baltarusijos valdžia.
Šios šalies KGB pareigūnams J.Nevoina tuomet atsisakė sumokėti 1,5 mln. JAV dolerių kyšį, kad galėtų ramiai užsiimti rizikingu verslu.
„Į tokią keblią situaciją patekau, nes Baltarusijoje ėmęsis naftos verslo ir pradėjęs gauti didelį pelną turėjau pasirinkti: arba tapti šios valstybės KGB agentu, susimokėti milžiniškas duokles, arba būti įtariamuoju“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo I.Nevoina, kuris net negalėjo keliauti po Europą, bet Lietuvoje buvo pripažintas nukentėjusiuoju.
Būtent pelninga prekyba naftos produktais iš Baltarusijos, Rusijos ir Kazachstano 47-erių vilniečiui padėjo plačiai atverti futbolo pasaulio duris.
Dar 2013-ųjų rudenį po trejų metų draugystės „Trakų“ prezidentas pasirašė oficialią partnerystės sutartį su „Milan“ klubu ir Vilniuje atidarė itališką futbolo mokyklą jauniesiems talentams.
„LIT-Invest“ parduoda po milijoną tonų baltarusiškos naftos per metus, o iš šio verslo gaunamos lėšos labiausiai padeda išlaikyti A lygos klubą.
„Mūsų krepšelyje iš tiesų didžiausią dalį sudaro investicijos, susiejusios su naftos verslu ir energetikos projektais. Tai faktas. Klubą remia ir „Lit-Invest“, ir „Ecoil“, – patvirtino J.Nevoina. – Nebūtų verslų, nebūtų pelno ir galimybių remti futbolą“.
