Ataskaitą „Laikas veikti: diskriminacijos Rusijos futbole pavyzdžiai“ parengė rasistinius išpuolius šalyje fiksuojantis „Sova“ centras ir tarptautinė organizacija „Fare Network“, kovojanti su diskriminacija futbole.
O tyrimas parodė, kad Rusijoje, nors šalis rengiasi čia 2018 metais vyksiančiam pasaulio futbolo čempionatui, rasizmo problema vis dar labai skaudi.
Kai per rungtynes Maskvoje balandžio 5 dieną aistruoliai išskleidė Vokietijos nacių vėliavą, FIFA vadovas Seppas Blatteris iškart nedviprasmiškai pareiškė, kad iki 2018 metų „reikia dar labai daug nuveikti“.
Iki pirmenybių – populiariausio pasaulyje turnyro, rengiamo kas ketverius metus, – likus vos kiek daugiau nei trejiems metams, pareigūnai Maskvoje, regis, kol kas tik vaidina kovą su rasizmu, kuri FIFA labai svarbi.
„Nėra jokio plano, – teigia organizacijos „Fare Network“ atstovas Rytų Europai Pavelas Klymenka. – Sakyčiau, kad jokių konkrečių veiksmų nenumatyta. Pirmieji žingsniai tik simboliniai.“
Kai Rusijai 2010 metų gruodį buvo suteikta teisė 2018-aisiais rengti pasaulio futbolo čempionatą, Rusijos futbolo sąjunga ir Vidaus reikalų ministerija sutarė solidžiomis baudomis ir diskvalifikacijomis bausti rasistiškai besielgiančius futbolo chuliganus.
Pavyzdžiui, vien šį sezoną ypač daug problemų keliantis Maskvos „Torpedo“ klubas jau turėjo sumokėti per 1,5 mln. rublių (27,3 tūkst. eurų) už įvairius išpuolius.
Klubas penkerias namų rungtynes turės žaisti be žiūrovų, nes pastarieji per mačus tyčiojasi iš žaidėjų mėgdžiodami beždžiones ir mojuoja nacistinėmis vėliavomis. Trejos rungtynės jau buvo sužaistos tuščiame stadione, nes aistruoliai viešai šaipėsi iš juodaodžių priešininkų ekipos žaidėjų.
„Dabartinių priemonių tikrai neužtenka. Be to, vis dar nėra jokio mechanizmo, kaip bausti už rasizmą žemesnėse lygose“, – teigė „Sova“ centro direktoriaus pavaduotoja Natalija Judina.
„Sova“ centro ir „Fare Network“ ataskaita patraukė ir FIFA, ir Rusijos pareigūnų dėmesį. Pastarieji norėtų išvengti gėdos, kurią patyrė lenkai ir ukrainiečiai, kai prieš šiose šalyse 2012 metais rengtą Europos čempionatą BBC parodė specialų reportažą „Neapykantos stadionai“ („Stadiums of Hate“).
Balandžio 8-ąją Rusijos sporto ministras Vitalijus Mutko iš tiesų pažymėjo, kad FIFA „stebi viską“, kas vyksta šalyje, ir pasmerkė „Torpedo“ aistruolius, kurie esą „žemina Rusijos įvaizdį“.
„Per pasaulio čempionatą bilietų pardavimo sistema bus visiškai kitokia, kontrolė bus kitokia, aistruoliai bus kitokie – atvyks iki 1 mln. svečių. Nepaisant to, dabar mes kuriame įtampą futbolo visuomenėje“, – aiškino V.Mutko.
Kovo pabaigoje Rusijos futbolo sąjunga paskelbė, kad kuria naujas pareigas – kovos su rasizmu inspektorių. Aleksejus Tolkačiovas į „ypač pavojingas“ rungtynes siųs specialius stebėtojus.
Vis dėlto tiek S.Blatteris, tiek „Sova“ centras su „Fare Network“ norėtų, kad Rusija skirtų ir dėmesio švietimui – mokyklose ir universitetuose pasakoti jaunimui apie „tarpkultūrinį supratimą“.
Pritaria ir dabar jau nebeveikiančios Maskvos „Spartak“ gerbėjų grupės „Flint's Crew“ vienas įkūrėjų Vadimas Sidorovas: „Reiktų daugiau šviečiamosios veiklos. Jei žmonės nesupras, apie ką kalbama, jie ir toliau elgsis taip, kaip elgiasi dabar.“
Pavyzdys galėtų ir turėtų būti garsiausi futbolininkai ir treneriai. Tačiau riba tarp autoritetų ir nacionalizmo Rusijoje dažnai labai neryški – antai 2012-ųjų gegužę garsus treneris Andrejus Tichonovas buvo nufotografuotas su moterimi, kuri vilkėjo marškinėlius su užrašu „White Power“.
„White Power“ („Baltoji jėga“) – tai rasistinės baltųjų pranašumo ideologijos šūkis.
Vis dėlto bent jau V.Sidorovas norėtų priminti, kokia padėtis Rusijos futbole buvo praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje.
„Tada vos ne kas antras futbolo aistruolis avėjo sunkius batus ir buvo nusiskutęs galvą. Dabar tokių skustagalvių tikrai mažai. Tikrai. O idiotų yra visur. Rusija nėra laukinių šalis“, – tikino V.Sidorovas.
Parengė Gintaras Radauskas
