Nors Lietuvos futbole nėra Romano Abramovičiaus ar Silvio Berlusconi kalibro asmenybių, A lygos klubų savininkų panorama – neįtikėtinai margaspalvė.
Per pastarąjį dešimtmetį išnyko su senosios kartos kriminaliniais autoritetais ryšių nevengę ir net šalies čempionais sugebėję tapti klubai, o Lietuvos futbolo kuluaruose jau neliko tokių prieštaringos reputacijos veikėjų kaip buvęs FBK „Kaunas“ šeimininkas Vladimiras Romanovas, į JAV emigravęs Mažeikių „Romar“ įkūrėjas Romas Marcinkevičius ar Vilniaus „Žalgirio“ komandą rėmę „EBSW“ koncerno vadovas Gintaras Petrikas ir Vadimas Kastujevas, kuriems už finansinius nusikaltimus net teko patupėti už grotų.
Dar 2014-ųjų rudenį Lietuvos futbolo federacija (LFF) nusprendė, jog visi A lygos klubai privalo turėti bent po tris dalininkus ir iš anksto pranešti apie visus galimus pasikeitimus komandos savininkų gretose.
Pastarąją savaitę LFF Vykdomasis komitetas nepritarė naujų investuotojų iš Hongongo atėjimui į 2014 metų šalies vicečempionų Pakruojo „Kruojos“ klubą.
„Išskyrus šį atvejį kol kas nėra jokios informacijos, kad kitų klubų savininkai galėtų kelti riziką LFF varžybų integralumui ir A lygoje, ir pirmoje lygoje“, – „Lietuvos rytui" tvirtino LFF generalinis direktorius Edvinas Eimontas.
Šalies futbolo padangė iš tiesų tapo skaidresnė, bet ne visi A lygos klubų šeimininkai vis dar linkę savanoriškai išlįsti iš šešėlio.
Naujojo A lygos sezono proga „Lietuvos rytas“ nutapė nepagražintus stipriausių šalies futbolo klubų savininkų portretus.
Pakruojo „Kruoja“
2015 m. biudžetas: 300 tūkst. eurų
Savininkas: VŠĮ Pakruojo futbolo klubas
Dalininkai: Emilijus Junevičius, 2 fiziniai asmenys.
Vos 6 tūkst. gyventojų turinčio rajono centro komanda pirmąsyk istorijoje užlipo ant Lietuvos pirmenybių garbės pakylos, kai jos savininku tapo buvęs Pakruojo rajono savivaldybės administratorius Emilijus Junevičius.
Pernai į pensiją jau išėjęs 63-erių „Kruojos“ vadovas iki šiol geriau pažįstamas Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderiams, o ne futbolo gerbėjams.
Dar 2009-aisiais jis pateko į turtingiausių valstybės tarnautojų sąrašus. Pakruojo savivaldybės tarybos narys iš LSDP tuomet deklaravo 3,98 mln. litų grynųjų, pinigų santaupomis nusileisdamas tik Viktorui Uspaskichui ir dar dviem Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos nariams.
„Visą gyvenimą dirbau žemės ūkyje, o nedidelį laiko tarpą tarnavau ir valstybei. Užtat dabar didelę pensiją gaunu, – „Lietuvos rytui“ juokaudamas aiškino įtakingas socialdemokratas. – Futbolas – mano hobis. Bet jis – tikrai brangus“.
Inžinieriaus mechaniko mokslus Lietuvos žemės ūkio akademijoje baigęs E.Junevičius perėmė „Kruojos“ vairą, kai 2012 metais pasitraukė buvęs klubo įkūrėjas ir prezidentas Linas Kubilickas.
„Pakruojo agrochemija“ bendrovės vadovas trinktelėjo durimis, kilus įtarimams, jog jo išlaikomos komandos žaidėjai „pardavinėja“ rungtynes.
„Esame geri pažįstami su klubo steigėju. Aš po truputį ir anksčiau prisidėdavau, o kai jis pasitraukė, nenorėjau, kad komanda išnyktų“, – aiškino E.Junevičius.
Vos jis pradėjo rūpintis „Kruoja“, Šiaurės Lietuvos miesteliu netrukus susidomėjo paslaptingi investuotojai. 2013-ųjų žiemą Pakruojo klubui žadėjo padėti gelbėtojai iš Šveicarijos, pernai – trenerio Vladimiro Čeburino bičiuliai iš Kazachstano.
2015-ųjų sezono išvakarėse E.Junevičius jau vedė derybas su naujais investuotojais iš Honkongo, bet pastarąją savaitę LFF užkirto azijiečiams kelią į Pakruojį.
„Buvo gauta informacija, kad šie investuotojai yra aukšto rizikingumo, – sakė LFF generalinis sekretorius Edvinas Eimontas. – Tokia buvo FIFA ir UEFA rekomendacija.“
„Kruojos“ vadovas „Lietuvos rytui“ patvirtino, jog šiuo metu yra pagrindinis komandos rėmėjas, bet kartu atsisakė įvardyti kitus klubo dalininkus.
„Čia nėra jokia paslaptis – klubo dalininkai yra trys fiziniai asmenys. Bet šia tema nenorėčiau dabar kalbėti, – teigė E.Junevičius. – Turiu savo nuomonę dėl to federacijos reikalavimo, bet apie tai nenoriu aiškinti. Geriau kalbėti ten, kur priimami sprendimai“.
