„Smagu su komandos draugais vėl pradėti treniruotis ir žaisti. Grįžo futbolo jausmas“, – džiaugėsi L.Spalvis.
Praėjusią savaitę Danijoje jis žaidė rungtynes „Aalborg“ dublerių komandoje. Lietuvis aikštėje praleido 17 minučių, komanda pralaimėjo, tačiau futbolininkas džiaugėsi pagaliau vėl pajutęs žaidimo skonį.
Pernai rugpjūčio viduryje, kai „Aalborg“ Čempionų lygos atrankos 3-iajame etape nugalėjo Zagrebo „Dinamo“ ir užsitikrino vietą mažiausiai Europos lygos grupių etape, Danijos klube džiaugsmą nustelbė nerimas.
Tuomet puikiai rungtyniavęs jaunasis lietuvis susižeidė ir iškrito iš rikiuotės. Dėl kryžminių raiščių traumos jam teko gultis ant operacinio stalo.
Po operacijos, rugpjūčio pabaigoje, jis išvyko į Šveicariją, kur su asmeniniu treneriu privačioje klinikoje pradėjo reabilitaciją. Sausio pabaigoje puolėjas grįžo į Daniją ir tęsė gydymą.
„Daug dirbau be kamuolio, o dabar po truputį pradedu su komanda treniruotis. Aišku, dar trūksta raumenų kojose, ypač kairėje. Nesu dar visiškai pasveikęs“, – sakė L.Spalvis.
Ilgą laiką dirbęs individualiai, prie komandos jis prisijungė prieš tris savaites.
Tačiau tuomet tik apšildavo, lengvai pasportuodavo. Rimčiau treniruotis lietuvis pradėjo prieš pusantros savaitės.
Daugelis Lietuvos futbolo sirgalių, išvydę po traumos sveikstantį puolėją, nustebo – jo veidą papuošė vešli barzda.
L.Spalvis juokiasi, kad tai lažybų su komandos draugu švedu Rasmusu Johnssonu rezultatas.
„Vis juokaujame, kieno barzda bus ilgesnė. Kuris pirmas apsiskuta, tas moka už vakarienę ar dar ką sugalvojame. Bet jis dažniausiai pralaimi, vos ne kas savaitę. Aš planus vykdau, – juokėsi L.Spalvis ir pridūrė: – Manau, reikės nusiskusti po pirmojo įvarčio.“
– Kiek laiko reikės visiškai atsigauti po traumos? – „Lietuvos rytas“ paklausė L.Spalvio.
– Gal savaitės, o gal ir mėnesio. Nelygu, kaip greitai ataugs raumuo.
Kairės kojos raumenis bandau auginti salėje, daug dirbu, bet kol kas dar nelabai esu atsigavęs.
– Kovo pabaigoje Lietuvos rinktinė žais Europos čempionato atrankos rungtynes su anglais. Gal kalbėjote su rinktinės vadovais apie savo galimybes padėti nacionalinei komandai?
– Kalbėjausi su trenerio asistentu Vitalijumi Stankevičiumi. Labai trumpai: jis paklausė, kaip man sekasi, o apie rungtynes visiškai nekalbėjome. Jokio kvietimo negavau.
Tikrai negaliu žaisti 90 minučių ir tikrai tam nebūsiu pasiruošęs. Bet jei 10 ar 20 minučių, gal ir būtų įmanoma.
Tačiau viskas priklauso ir nuo klubo, ar jis mane išleis. Aš irgi nenoriu trukdyti tiems, kurie gali žaisti visa jėga. Kad ir kaip būtų, spręsti teks ne man, o klubo ir rinktinės vadovams.
– Tačiau jėgas išbandyti garsiajame Vemblio stadione norėtųsi?
– Žinoma, tam daugiau negu metus ir ruošiausi. Bet matau, kad visa jėga tikrai negalėsiu žaisti.
O jei negalėsiu, nei komandai bus gerai, nei pačiam norisi kitiems trukdyti.
Ir rizikuoti nesinori, nors aš labai abejoju, kad kas nors gali atsitikti.
– Po sudėtingų traumų futbolininkai kartais baiminasi žaisti visa jėga, kad trauma neatsinaujintų.
Nejautėte tokio psichologinio barjero?
– Tik iš pradžių gal šiek tiek bijojau, bet dabar tikrai ne.
Gydytojai sakė, kad nelabai kas gali atsitikti, tad ko bijoti?
Jeigu visą laiką tik bijosiu, niekada normaliai ir nepradėsiu žaisti.
Bandau tai išmesti iš galvos ir žaisti taip, kaip visuomet tai dariau.
– Gal kalbėjotės apie traumą su sporto psichologu?
– Kalbuosi, bet ne tik dėl traumos. Dauguma sportininkų bendrauja su sporto psichologais, tai normalus dalykas. Kas du tris mėnesius pasikalbame.
Ir apie traumą daug kalbėjome, ir apie gyvenimą, nes vienas užsienyje gyvenu.
– Pernai „Aalborg" tapo Danijos čempionu, laimėjo taurę. Šį sezoną čempionatui artėjant prie pabaigos yra ketvirtas, iš Europos lygos iškrito šešioliktfinalyje, o iš Danijos taurės – ketvirtfinalyje. Kaip manote, kodėl sezonas ne toks sėkmingas kaip pernai?
– Aš kaip tik sakyčiau, kad sėkmingas. Pernai tapome čempionais, laimėjome taurę, bet tai nereiškia, kad kiekvienais metais taip bus.
Mūsų klubui tai buvo didelis pasiekimas. Danijoje komandos dažnai po tokio sezono kitais metais būna lentelės viduryje arba net kovoja dėl išlikimo.
Mes vasarą nei į naujus žaidėjus investavome, nei kėlėme sau tikslą vėl tapti čempionais. Manau, kad tiek, kiek nužygiavome Europoje, mums yra labai didelis pasiekimas.
Nepasakyčiau, kad šio sezono rezultatai blogi. Viskas labai gerai, visi labai patenkinti, bandysime patekti į Europos lygą.
– Prieš patirdamas traumą buvote puikios formos ir jau įsitvirtinęs starto sudėtyje. Ar kalbėjotės su treneriu, koks bus jūsų vaidmuo grįžus?
– Dabar situacija sudėtinga. Žinau, kad vasarą keisis treneriai, todėl nieko daug neplanuoju. Tiesiog stengiuosi atsigauti, kad sezono pabaigoje galėčiau padėti komandai.
Komandoje didelė konkurencija tarp puolėjų. Galima sakyti, kad Danijos lygoje mūsų puolimo grandis yra viena geriausių. Turime 5–6 žaidėjus, kurie nori žaisti ir visi gali būti starto sudėtyje.
Kai grįšiu, bus sunku atsikovoti vietą, bet esu tam pasiruošęs ir manau, kad konkurencija komandoje yra gerai.
