Nors Lietuvos futbole nėra Romano Abramovičiaus ar Silvio Berlusconi kalibro asmenybių, A lygos klubų savininkų panorama – neįtikėtinai margaspalvė.
Per pastarąjį dešimtmetį išnyko su senosios kartos kriminaliniais autoritetais ryšių nevengę ir net šalies čempionais sugebėję tapti klubai, o Lietuvos futbolo kuluaruose jau neliko tokių prieštaringos reputacijos veikėjų kaip buvęs FBK „Kaunas“ šeimininkas Vladimiras Romanovas, į JAV emigravęs Mažeikių „Romar“ įkūrėjas Romas Marcinkevičius ar Vilniaus „Žalgirio“ komandą rėmę „EBSW“ koncerno vadovas Gintaras Petrikas ir Vadimas Kastujevas, kuriems už finansinius nusikaltimus net teko patupėti už grotų.
Dar 2014-ųjų rudenį Lietuvos futbolo federacija (LFF) nusprendė, jog visi A lygos klubai privalo turėti bent po tris dalininkus ir iš anksto pranešti apie visus galimus pasikeitimus komandos savininkų gretose.
Pastarąją savaitę LFF Vykdomasis komitetas nepritarė naujų investuotojų iš Hongongo atėjimui į 2014 metų šalies vicečempionų Pakruojo „Kruojos“ klubą.
„Išskyrus šį atvejį kol kas nėra jokios informacijos, kad kitų klubų savininkai galėtų kelti riziką LFF varžybų integralumui ir A lygoje, ir pirmoje lygoje“, – „Lietuvos rytui" tvirtino LFF generalinis direktorius Edvinas Eimontas.
Šalies futbolo padangė iš tiesų tapo skaidresnė, bet ne visi A lygos klubų šeimininkai vis dar linkę savanoriškai išlįsti iš šešėlio.
Naujojo A lygos sezono proga „Lietuvos rytas“ nutapė nepagražintus stipriausių šalies futbolo klubų savininkų portretus.
Marijampolės „Sūduva“
2015 m. sezono biudžetas: 600 tūkst. eurų
Savininkas: asociacija „Marijampolės futbolo klubas Sūduva“
Dalininkai: Marijampolės savivaldybė, Vidmantas Murauskas, Gintaras Vilutis.
Suvalkiečių futbolu labiausiai rūpinasi statybininkai.
„Sūduvos“ prezidentas Vidmantas Murauskas yra statybų, langų sistemų ir tarptautinių pervežimų verslu užsiimančios UAB „Sumeda“ vadovas. Šioje Marijampolės bendrovėje šiuo metu dirba 350 žmonių.
Gimtajame mieste futbolo mokyklą lankęs 55-erių verslininkas dar prieš 12 metų pradėjo remti „Sūduvos“ futbolininkus.
„Vieni skiria pinigų krepšiniui ar dainininkams. Man geriau – futbolui negu kokiai kitai veiklai, – „Lietuvos rytui“ prisipažino V.Murauskas. – Bet nesu vienintelis, kuris komandai skiria lėšas“.
Kartu su „Sūduvos“ prezidentu vaikystėje futbolo treniruotes lankė ir statybos įmonių grupės „Statybos ritmas“ vadovas G.Vilutis – dar vienas klubo dalininkas.
Komandą padeda išlaikyti ir Marijampolės savivaldybė. Pernai ji „Sūduvai“ skyrė 250 tūkst. litų (72 tūkst. eurų). Ši suma sudarė apie 8 proc. klubo biudžeto.
Marijampoliečiai pirmieji šalyje dar 2008 metais pasistatė naują futbolo stadioną, kuriame galima rengti UEFA klubines varžybas.
„Kai 2004-aisiais pristatinėjau stadiono projektą, jūsų kolegos jį lygino su Vasiukais. Bet per ketverius metus tie mūsų Vasiukai išaugo tokie, jog tikrai negėda, – didžiavosi V.Murauskas. – Gyvenimas Lietuvoje dabar labai pasikeitė, bet prieš dešimt metų dar nebuvo nė vieno net remontuoto stadiono, kai mes išdrįsome naują statyti“.
„Sūduvos“ prezidentas pripažino, jog būtent stadionas padėjo jam rasti ir naują trenerį serbą Aleksandrą Veselinovičių, kuris vadovaus komandai šį sezoną.
„Serbai Marijampolėje tapo čempionais, kai mūsų stadione 2013-aisiais vyko UEFA U19 Europos čempionatas. Nuo tų laikų išliko ryšiai, o kai ieškojom trenerio, mums jį rekomendavo žmonės, kurie tuomet pas mus laimėjo, – aiškino V.Murauskas. – Kai viešai paskelbėme, kad ieškome trenerio, perskaitėme gal 50 ar 70 CV, kol išsirinkome“.
„Sūduvos“ prezidentas neslėpė, jog „dieną naktį“ ieško komandai ir naujų investuotojų.
„Tik nelabai randam. Nėra pas mus Lietuvoje rinkos, – pripažino V.Murauskas. -- Buvom anksčiau suradę partnerius iš Honkongo. Todėl komandoje buvo ir pora žaidėjų iš Kinijos. Ir sutartis jau buvome pasirašę su tais investuotojais, bet jie galiausiai neįvykdė savo pažadų“.
„Sūduva“ per pastarąjį dešimtmetį 6 kartus užkopė ant Lietuvos čempionato pakylos ir du kartus laimėjo šalies taurę. Komandos savininkai nelinkę jos palikti likimo valiai, jeigu suvalkiečiams taip ir nepavyks niekuomet tapti čempionais.
„Mūsų tikslas – kitoks. Man ne tas pats, ką veikia Marijampolė ir marijampoliečiai, – tvirtino V.Murauskas. – Aš čia gimęs ir augęs, mano tėvai čia gimę, todėl socialinis komandos vaidmuo miestui man yra net svarbesnis už čempiono laurus“.
