Lietuvos futbolo klubai – spalvingų savininkų rankose

Nors Lietuvos futbole nėra Romano Abramovičiaus ar Silvio Berlusconi kalibro asmenybių, A lygos klubų savininkų panorama – neįtikėtinai margaspalvė.

Per pastarąjį dešimtmetį išnyko su senosios kartos kriminaliniais autoritetais ryšių nevengę ir net šalies čempionais sugebėję tapti klubai, o Lietuvos futbolo kuluaruose jau neliko tokių prieštaringos reputacijos veikėjų kaip buvęs FBK „Kaunas“ šeimininkas Vladimiras Romanovas, į JAV emigravęs Mažeikių „Romar“ įkūrėjas Romas Marcinkevičius ar Vilniaus „Žalgirio“ komandą rėmę „EBSW“ koncerno vadovas Gintaras Petrikas ir Vadimas Kastujevas, kuriems už finansinius nusikaltimus net teko patupėti už grotų.

Dar 2014-ųjų rudenį Lietuvos futbolo federacija (LFF) nusprendė, jog visi A lygos klubai privalo turėti bent po tris dalininkus ir iš anksto pranešti apie visus galimus pasikeitimus komandos savininkų gretose.

Pastarąją savaitę LFF Vykdomasis komitetas nepritarė naujų investuotojų iš Hongongo atėjimui į 2014 metų šalies vicečempionų Pakruojo „Kruojos“ klubą.

„Išskyrus šį atvejį kol kas nėra jokios informacijos, kad kitų klubų savininkai galėtų kelti riziką LFF varžybų integralumui ir A lygoje, ir pirmoje lygoje“, – „Lietuvos rytui" tvirtino LFF generalinis direktorius Edvinas Eimontas.

Šalies futbolo padangė iš tiesų tapo skaidresnė, bet ne visi A lygos klubų šeimininkai vis dar linkę savanoriškai išlįsti iš šešėlio.

Naujojo A lygos sezono proga „Lietuvos rytas“ nutapė nepagražintus stipriausių šalies futbolo klubų savininkų portretus.

Vilniaus „Žalgiris“

Dalininkai: Vilniaus miesto savivaldybė, Vilma Venslovaitienė (3 dalys), Mindaugas Nikoličius (2), Eleonora Kasperūnienė, Andriejus Ovčinikovas, Antanas Noreika, Vytautas Čepas, UAB „Olego transportas“, UAB „Go group“.

2009 metais ištikimiausių sirgalių atgaivintas „Žalgiris" turi vienintelį steigėją Mindaugą Kasperūną, o klubo dalininkais yra 9 fiziniai ir juridiniai asmenys.

Nors Lietuvos čempionais rūpinasi gausus vyrų būrys, jame ypač išsiskiria Vilma Venslovaitienė – pirmoji moteris Lietuvoje, vadovaujanti futbolo klubui.

Verslo administravimo ir vadybos studijas baigusi 41-erių kaunietė rado kelią ir į Vilniaus mero Artūro Zuoko, ir į sostinės verslininkų, ir LFF vadų širdis.

Pastaroji vilniečių pergalė kuluarinėse rungtynėse dėl „Žalgirio“ vardo tik dar labiau sustiprino „moters su kiaušais“ įvaizdį, kuris neatsitiktinai lydi sostinės klubo valdybos pirmininkę.

V.Venslovaitienė aštuonerius metus dirbo „Senukų“ bendrovėje, o vėliau buvo ŪBIG (Ūkio banko investicinės grupės) personalo vadovė.

Ji atrado futbolo verslą, kai 2006-aisiais ėmė globoti Vladimiro Romanovo imperijai priklausančius klubus, o po to dvejus metus rūpinosi ir finansiniais Edinburgo „Hearts“ reikalais.

„Reikėjo gilintis ir į žaidėjų perėjimų kontraktus, ir net vesti derybas. Neplanavau, kad liksiu futbole, bet norėjosi pasidalinti ta patirtimi, kurią sukaupiau futbolo pasaulyje“ – pasakojo V.Venslovaitienė, prisimindama savo darbą Škotijoje.

Palikusi V.Romanovo imperiją kartu su artimiausiu savo bendražygiu Mindaugu Nikoličiumi prieš šešerius metus ji ir sukūrė „Žalgirio“ išgelbėjimo planą.

„Nebūtina būti vyru ar žaisti futbolą, kad išmanytum savo darbą. Bet pamačiau, kad tai sukėlė tik vyrų šypsenas. Tada man ir sukilo ambicijos, – neslėpė atgimusio „Žalgirio“ mama. – Pajutau, kad mane priima kaip blondinę, todėl tiesiog neištvėriau: gerai, gerbiamieji, dabar ir pažiūrėkime, ar iš tiesų mes esame nieko neverti“.

Ambicingos kaunietės vadovaujamas Vilniaus klubas per pastaruosius tris sezonus Lietuvoje jau iškovojo 8 titulus.

Pakruojo „Kruoja“

Dalininkai: Emilijus Junevičius, 2 fiziniai asmenys.

Vos 6 tūkst. gyventojų turinčio rajono centro komanda pirmąsyk istorijoje užlipo ant Lietuvos pirmenybių garbės pakylos, kai jos savininku tapo buvęs Pakruojo rajono savivaldybės administratorius Emilijus Junevičius.

Pernai į pensiją jau išėjęs 63-erių „Kruojos“ vadovas iki šiol geriau pažįstamas Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderiams, o ne futbolo gerbėjams.

Dar 2009-aisiais jis pateko į turtingiausių valstybės tarnautojų sąrašus. Pakruojo savivaldybės tarybos narys iš LSDP tuomet deklaravo 3,98 mln. litų grynųjų, pinigų santaupomis nusileisdamas tik Viktorui Uspaskichui ir dar dviem Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos nariams.

„Visą gyvenimą dirbau žemės ūkyje, o nedidelį laiko tarpą tarnavau ir valstybei. Užtat dabar didelę pensiją gaunu, – „Lietuvos rytui“ juokaudamas aiškino įtakingas socialdemokratas. – Futbolas – mano hobis. Bet jis – tikrai brangus“.

Inžinieriaus mechaniko mokslus Lietuvos žemės ūkio akademijoje baigęs E.Junevičius perėmė „Kruojos“ vairą, kai 2012 metais pasitraukė buvęs klubo įkūrėjas ir prezidentas Linas Kubilickas.

„Pakruojo agrochemija“ bendrovės vadovas trinktelėjo durimis, kilus įtarimams, jog jo išlaikomos komandos žaidėjai „pardavinėja“ rungtynes.

„Esame geri pažįstami su klubo steigėju. Aš po truputį ir anksčiau prisidėdavau, o kai jis pasitraukė, nenorėjau, kad komanda išnyktų“, – aiškino E.Junevičius.

Vos jis pradėjo rūpintis „Kruoja“, Šiaurės Lietuvos miesteliu netrukus susidomėjo paslaptingi investuotojai. 2013-ųjų žiemą Pakruojo klubui žadėjo padėti gelbėtojai iš Šveicarijos, pernai – trenerio Vladimiro Čeburino bičiuliai iš Kazachstano.

2015-ųjų sezono išvakarėse E.Junevičius jau vedė derybas su naujais investuotojais iš Honkongo, bet pastarąją savaitę LFF užkirto azijiečiams kelią į Pakruojį.

„Buvo gauta informacija, kad šie investuotojai yra aukšto rizikingumo, – sakė LFF generalinis sekretorius Edvinas Eimontas. – Tokia buvo FIFA ir UEFA rekomendacija.“

„Kruojos“ vadovas „Lietuvos rytui“ patvirtino, jog šiuo metu yra pagrindinis komandos rėmėjas, bet kartu atsisakė įvardyti kitus klubo dalininkus.

„Čia nėra jokia paslaptis – klubo dalininkai yra trys fiziniai asmenys. Bet šia tema nenorėčiau dabar kalbėti, – teigė E.Junevičius. – Turiu savo nuomonę dėl to federacijos reikalavimo, bet apie tai nenoriu aiškinti. Geriau kalbėti ten, kur priimami sprendimai“.

Klaipėdos „Atlantas“

Dalininkai: Romualdas Jonaitis, Vacys Lekevičius, Tomas Jonaitis.

Kai 2011-ųjų kovą „Atlantui“ jau buvo iškelta bankroto byla, istorinę Klaipėdos futbolo komandą nuo pražūties išgelbėjo verslininkas Romualdas Jonaitis.

UAB „Saugos tarnyba Argus“ generalinis direktorius iki šiol yra svarbiausias „Atlanto“ finansinės ramybės garantas.

„Daugiau kaip dešimt metų rėmiau futbolą. Kadangi pats ėmiausi iniciatyvos išgelbėti „Atlantą“ nuo bankroto, tai 2012-ųjų pavasarį natūraliai ir tapau vieninteliu klubo savininku“, – neslėpė 44-erių verslininkas.

Jo vadovaujamas „Atlantas“ iš visų A lygos klubų išsiskiria neįtikėtinu stabilumu – uostamiesčio komandą jau trečiąjį sezoną paeiliui treniruos Konstantinas Sarsanija.

R.Jonaitis dar kartą paneigė gandus, jog „Atlantui“ labiau praverčia ne 46-erių trenerio futbolo žinios, bet ir kartu su juo iš Rusijos atkeliavusios lėšos.

„Mes tikrai finansuojami ne rusų. Klubą išlaiko rėmėjai ir miesto savivaldybė. Bet jokių rėmėjų iš Rusijos iki šiol neturime“, – tvirtino R.Jonaitis, kuris taip pat yra ir Klaipėdos miesto ir apskrities futbolo federacijos (KLFF) prezidentas.

Pernai miesto savivaldybė „Atlantui“ skyrė 180 tūkst. litų (apie 53 tūkst. eurų), o likusią sumą į 2 mln. litų (580 tūkst. eurų) komandos biudžetą sunešė rėmėjai. Šį sezoną A lygos prizininkai jau planuoja kiek didesnį biudžetą.

„Mes norime gyventi tik pagal savo galimybes, kad klubo vėl neištiktų tai, ką „Atlantas“ jau buvo patyręs. Antrus metus iš eilės pavyko turėti subalansuotą biudžetą, todėl klubas neklimsta į skolas“, – džiaugėsi R.Jonaitis.

Kartu su juo futbolo komandą valdančios VŠĮ dalininkais šį sezoną yra „Atlanto“ prezidento brolis Tomas Jonaitis ir klubo direktorius Vacys Lekevičius.

„Trakai“

Dalininkai: Trakų rajono savivaldybė, „Lit-Invest“, „Ecoil“.

Futbolo agentai neslepia, jog „Trakai“ yra vienas iš retų Lietuvos klubų, kurie žaidėjams algas visada moka laiku ir kol kas neturi jokių finansinių problemų.

Ši gerovė tiesiogiai susiejusi su „Lit-Invest“ bendrovės vadovu Janu Nevoina. „Trakų“ prezidentas ne kartą gyvenime buvo susidūręs su rizikingais iššūkiais.

Prieš aštuonerius metus jis beveik mėnesį praleido Vokietijoje už grotų, kai buvo sulaikytas Frankfurto oro uoste pagal Europos arešto orderį, kurį išrašyti pareikalavo Baltarusijos valdžia.

Šios šalies KGB pareigūnams J.Nevoina tuomet atsisakė sumokėti 1,5 mln. JAV dolerių kyšį, kad galėtų ramiai užsiimti rizikingu verslu.

„Į tokią keblią situaciją patekau, nes Baltarusijoje ėmęsis naftos verslo ir pradėjęs gauti didelį pelną turėjau pasirinkti: arba tapti šios valstybės KGB agentu, susimokėti milžiniškas duokles, arba būti įtariamuoju“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo I.Nevoina, kuris net negalėjo keliauti po Europą, bet Lietuvoje buvo pripažintas nukentėjusiuoju.

Būtent pelninga prekyba naftos produktais iš Baltarusijos, Rusijos ir Kazachstano 47-erių vilniečiui padėjo plačiai atverti futbolo pasaulio duris.

Dar 2013-ųjų rudenį po trejų metų draugystės „Trakų“ prezidentas pasirašė oficialią partnerystės sutartį su „Milan“ klubu ir Vilniuje atidarė itališką futbolo mokyklą jauniesiems talentams.

„LIT-Invest“ parduoda po milijoną tonų baltarusiškos naftos per metus, o iš šio verslo gaunamos lėšos labiausiai padeda išlaikyti A lygos klubą.

„Mūsų krepšelyje iš tiesų didžiausią dalį sudaro investicijos, susiejusios su naftos verslu ir energetikos projektais. Tai faktas. Klubą remia ir „Lit-Invest“, ir „Ecoil“, – patvirtino J.Nevoina. – Nebūtų verslų, nebūtų pelno ir galimybių remti futbolą“.

Marijampolės „Sūduva“

Suvalkiečių futbolu labiausiai rūpinasi statybininkai.

„Sūduvos“ prezidentas Vidmantas Murauskas yra statybų, langų sistemų ir tarptautinių pervežimų verslu užsiimančios UAB „Sumeda“ vadovas. Šioje Marijampolės bendrovėje šiuo metu dirba 350 žmonių.

Gimtajame mieste futbolo mokyklą lankęs 55-erių verslininkas dar prieš 12 metų pradėjo remti „Sūduvos“ futbolininkus.

„Vieni skiria pinigų krepšiniui ar dainininkams. Man geriau – futbolui negu kokiai kitai veiklai, – „Lietuvos rytui“ prisipažino V.Murauskas. – Bet nesu vienintelis, kuris komandai skiria lėšas“.

Kartu su „Sūduvos“ prezidentu vaikystėje futbolo treniruotes lankė ir statybos įmonių grupės „Statybos ritmas“ vadovas G.Vilutis – dar vienas klubo dalininkas.

Komandą padeda išlaikyti ir Marijampolės savivaldybė. Pernai ji „Sūduvai“ skyrė 250 tūkst. litų (72 tūkst. eurų). Ši suma sudarė apie 8 proc. klubo biudžeto.

Marijampoliečiai pirmieji šalyje dar 2008 metais pasistatė naują futbolo stadioną, kuriame galima rengti UEFA klubines varžybas.

„Kai 2004-aisiais pristatinėjau stadiono projektą, jūsų kolegos jį lygino su Vasiukais. Bet per ketverius metus tie mūsų Vasiukai išaugo tokie, jog tikrai negėda, – didžiavosi V.Murauskas. – Gyvenimas Lietuvoje dabar labai pasikeitė, bet prieš dešimt metų dar nebuvo nė vieno net remontuoto stadiono, kai mes išdrįsome naują statyti“.

„Sūduvos“ prezidentas pripažino, jog būtent stadionas padėjo jam rasti ir naują trenerį serbą Aleksandrą Veselinovičių, kuris vadovaus komandai šį sezoną.

„Serbai Marijampolėje tapo čempionais, kai mūsų stadione 2013-aisiais vyko UEFA U19 Europos čempionatas. Nuo tų laikų išliko ryšiai, o kai ieškojom trenerio, mums jį rekomendavo žmonės, kurie tuomet pas mus laimėjo, – aiškino V.Murauskas. – Kai viešai paskelbėme, kad ieškome trenerio, perskaitėme gal 50 ar 70 CV, kol išsirinkome“.

„Sūduvos“ prezidentas neslėpė, jog „dieną naktį“ ieško komandai ir naujų investuotojų.

„Tik nelabai randam. Nėra pas mus Lietuvoje rinkos, – pripažino V.Murauskas. -- Buvom anksčiau suradę partnerius iš Honkongo. Todėl komandoje buvo ir pora žaidėjų iš Kinijos. Ir sutartis jau buvome pasirašę su tais investuotojais, bet jie galiausiai neįvykdė savo pažadų“.

„Sūduva“ per pastarąjį dešimtmetį 6 kartus užkopė ant Lietuvos čempionato pakylos ir du kartus laimėjo šalies taurę. Komandos savininkai nelinkę jos palikti likimo valiai, jeigu suvalkiečiams taip ir nepavyks niekuomet tapti čempionais.

„Mūsų tikslas – kitoks. Man ne tas pats, ką veikia Marijampolė ir marijampoliečiai, – tvirtino V.Murauskas. – Aš čia gimęs ir augęs, mano tėvai čia gimę, todėl socialinis komandos vaidmuo miestui man yra net svarbesnis už čempiono laurus“.

„Šiauliai“

Lemiamas žodis Šiauliuose priklauso verslininkui Astijui Jasaičiui.

48-erių šiaulietis yra gintaro dirbinių įmonės „Napoleonas“ savininkas. Prieš daugiau kaip 15 metų įkurta bendrovė tapo viena didžiausių papuošalų iš gintaro gamintojų Baltijos šalyse. Šiuo metu joje dirba apie 70 žmonių.

„Reklamos man nereikia. Gintaro įmonė su futbolu neturi nieko bendra“, – A.Jasaitis nebuvo linkęs atvirauti apie savo įtaką A lygos klubui, kai su juo telefonu susisiekė „Lietuvos rytas“.

Sėkmingą verslininką dar 2003-aisiais remti futbolą priviliojo dabartinis Šiaulių apskrities futbolo federacijos (ŠAFF) prezidentas Saulius Lesnickas.

„Prieš dvylika metų dar dirbau futbolo treneriu „Klevo“ mokykloje. Tuomet likimas suvedė su Astijumi ir mes kartu įkūrėme naują vaikų futbolo klubą „Napoleonas“. Iš pradžių rūpinomės tik vaikais, kurie vėliau tapo ir Lietuvos, ir Baltijos šalių čempionais, – „Lietuvos rytui“ pasakojo S.Lesnickas. – Tuo metu reprezentacinę Šiaulių futbolo komandą dar prižiūrėjo miesto krepšinio klubas. Bet jiems futbolas netrukus pabodo, ir 2006-ųjų pabaigoje Adomas Klimavičius ir Alfonsas Armalas („Šiaulių“ krepšinio komandos vadovai – Red.) perleido visus futbolo reikalus „Napoleono“ klubui. Mes įkūrėme miesto futbolo akademiją ir taip pradėjome rūpintis pagrindine „Šiaulių“ komanda“.

ŠAFF prezidentas įsitikinęs, kad iki šiol „Šiaulių“ komandą išlaikantis verslininkas liko futbole, norėdamas realizuoti neišsipildžiusią svajonę tapti futbolininku.

„Galbūt jis jau norėtų tą maišą nusimesti ir komandą kam nors atiduoti, bet man apie tai dar nesako, – juokavo S.Lesnickas, iki šiol patariantis bičiuliui futbolo reikalais. – Kažkada Astijus puoselėjo viltį, kad jo atžala taps profesionaliu futbolininku. Jis pats norėjo juo būti, ir įsteigdamas vaikų klubą galbūt taip stengėsi realizuoti šią svajonę. Jo sūnus Airis tikrai turėjo talento, bet tikriausiai per vėlai pradėjo treniruotis, kad užliptų į pačią futbolo viršūnę“.

Klaipėdos „Granitas“

Dalininkai: Aleksandras Isaičevas, Erikas Vainikonis, Donata Maksvytytė.

Uostamiesčio komanda tiesiogiai susiejusi su Rusija. Pernai A lygoje debiutavusio Klaipėdos klubo prezidentas yra Maskvos verslininkas Aleksandras Isaičevas.

„Esu buvęs sportininkas ir mėgstu sportą. O į Lietuvos sportą patekau atsitiktinai, – sportas.info teigė A.Isaičevas. – Tiesiog Lietuvoje aš turiu labai artimų draugų. Ir jie man pasiūlė: galime sukurti klubą sporto mokyklos pagrindu. Aišku, reikėjo padėti sporto mokyklai, kuri tuo metu išgyveno ne pačius geriausius laikus“.

51-erių ruso išlaikoma komanda per keletą pastarųjų sezonų padarė stulbinantį šuolį į viršų. Tik 2012 metais įkurtas „Klaipėdos granitas“ debiutavo LFF II lygos Vakarų regiono pirmenybėse, o po metų jau tapo LFF I lygos čempionu.

„Isaičevas remia komandą ne vienas. Bet jis pritraukė labai daug investicijų“, – teigė Artūras Selevičius, Klaipėdos klubo vadovas.

Kartu su rusu klubo dalininku yra ir Erikas Vainikonis – lažybų bendrovės „Orakulas“ vadovas.

Šį sezoną A.Isaičevo indėlis į klubo biudžetą gali sumažėti, nes Maskvos verslininkui stipriai kirto Rusiją apėmusi krizė.

„Patys žinote, kas Rusijoje vyksta, todėl geriau patylėsiu. Baltijos regione su jo verslais viskas tvarkoje, bet Maskvoje – nelabai“, – pripažino A.Selevičius.

Kauno „Stumbras“

Pirmosios lygos čempionus iki šiol lydi didžiausias apkalbų šleifas.

„Stumbro“ marškinėlius dar pernai vilkėjo Klaidas Janonis – Vokietijoje gruodį įkalinto Kauno „kamuolinių“ gaujos lyderio sūnus, o komandą iki vasaros treniravo Gerhardas Kvedaras – LFF prezidento Juliaus Kvedaro sūnus.

Vaikai neatsako už tėvus, bet šios pavardės neišvengiamai sukėlė įtarimų apie šešėlinius į A lygą strimgalviais iškopusio klubo savininkus.

Lietuvos nacionalinės futbolo akademijos žaidėjų pagrindu sudaryta komanda 2013 metais dar žaidė 2-ojoje lygoje, kur užėmė antrąją vietą ir pakilo į 1-ąją lygą. Kai prie jaunų žaidėjų prisidėjo keli patyrę futbolininkai, „Stumbras" tapo nesutramdomas ir atvėrė A lygos duris.

Klubo garbės prezidentas yra LSDP narys Židrūnas Garšva, Kauno savivaldybės tarybos Miesto ūkio komiteto pirmininkas, o dalininkais – trys fiziniai asmenys.

„Garbės prezidentas – tik simbolinės pareigos. Svarbiausias žmogus ir klubo idėjos autorius yra Vytautas Klimašauskas. Jis su savo bendraminčiais nusprendė atgaivinti futbolą Kaune“, – „Lietuvos rytui" tvirtino naujasis „Stumbro“ sporto direktorius Giedrius Klevinskas, pernai dar vilkėjęs šios komandos marškinėlius.

V.Klimašauskas 1965 metais su Kauno „Inkaru" tapo Lietuvos futbolo čempionu. Neįprasta, bet pagrindiniam „Stumbro“ dalininkui net neįmanoma paskambinti. Į pensiją pasitraukęs 69-erių kaunietis neturi mobilaus telefono.

„Turite atvažiuoti į mūsų stadioną, norėdami su tėvu pakalbėti“, – patarė Kauno klubo administracijoje taip pat dirbantis jo sūnus Marius Klimašauskas.

„Ponas Vytautas ieškojo žmonių ir bendraminčių, kurie galėtų klubui padėti. Kiek žinau, jis net užsienyje rado draugų“, – pripažino G.Klevinskas. Vienas iš Kauno klubo dalininkų T.Butkus iš tiesų gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje. 30-metis lietuvis yra Češyre įsikūrusios dantų priežiūros bendrovės „Smile Desing Dental Laboratory“ vadovas.

Pagrindine „Stumbro“ rėmėja šį sezoną bus „Novecorum Group“ bendrovė. Vilniuje registruotai verslo konsultacijų ir tyrimų įmonei vadovauja Pavelas Borisovas, o joje dirba vos 3 darbuotojai.

Kauno „Spyris“

Savininkas: VŠĮ „Futbolo klubas Spyris“

Dalininkai: Laimis Bičkauskas, Paulius Motiejūnas, krepšinio klubas Kauno „Žalgiris“.

A lygos debiutantai labiausiai išgarsėjo pastarąją savaitę, kai paskelbė apie jungtuves su legendiniu Kauno krepšinio klubu.

Nors tarp naujųjų „Spyrio“ dalininkų jau atsirado „Žalgirio“ direktorius Paulius Motiejūnas, svarbiausia klubo figūra išliko šios komandos įkūrėjas ir treneris Laimis Bičkauskas.

45-erių kaunietis iki šiol yra ir futbolo mokyklos „Tauras“ vadovas. Šioje ilgametes tradicijas turinčioje Kauno talentų kalvėje treniravosi ir dabartinis Lietuvos rinktinės treneris Igoris Pankratjevas, ir buvę nacionalinės ekipos žaidėjai Aurelijus Skarbalius, Darius Maciulevičius, Robertas Fridrikas, Robertas Tautkus.

„Mūsų klubas buvo įkurtas tam, kad futbolo mokyklą baigęs jaunimas turėtų galimybę toliau žaisti ir siekti profesionalaus futbolininko karjeros. Tai tarpinė grandis tarp jaunimo ir suaugusiųjų futbolo, – aiškino L.Bičkauskas. – Prieš trejus metus Kaunas dar neturėjo jokios komandos nei A, nei pirmojoje lygoje. Vienintelis „Spyris" tuomet žaidė antroje lygoje. Dabar po truputį jaunimui atsiranda vis daugiau galimybių žaisti aukštesniame lygyje“.

Dar 2004-aisiais įkūręs klubą „Spyrio“ vadovas naujam kūdikiui skyrė daugiau savo laiko, žinių ir energijos negu finansinių išteklių.

„Bet tai – taip pat yra neįkainuojami dalykai, – įsitikinęs L.Bičkauskas. – Simbolinėmis sumelėmis, aišku, teko paremti, kai komandai prireikdavo lėšų“.

2014 metais Kauno savivaldybė „Spyriui“ atriekė 90 tūkst. litų, bet klubo vadovas tikisi, kad šį sezoną miestas komandą jau parems svariau.

Utenos „Utenis“

A lygoje debiutuosiantys aukštaičiai yra vienas skaidriausių Lietuvos futbolo klubų.

„Utenis“ neslepia nei savo dalininkų, nei komandą išlaikančios VŠĮ valdybos, kurią sudaro 5 uteniškiai: rajono savivaldybės administracijos direktorius Jonas Slapšinskas, savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojas Alvydas Gražys, Utenos kūno kultūros ir sporto centro direktorius Alvydas Sugautas, Utenos apskrities futbolo asociacijos prezidentas Dainius Širvys ir buvęs sporto žurnalistas Artūras Gimžauskas.

Didžiąją dalį lėšų futbolo komandai skiria Utenos rajono savivaldybė ir vietos verslininkai, bet kertinė jos figūra yra A. Gimžauskas.

Būtent šiam buvusiam Vilniaus „Žalgirio“ komunikacijos direktoriui 2013 metais kilo idėja gimtajame mieste atkurti „Utenio“ komandą.

37-erių uteniškiui priklauso 100 proc. UAB AVGI akcijų, todėl kartu su žmona jo šeima dabar yra pagrindinė futbolo klubo dalininkė.

Klubų savininkai – po LFF padidinamuoju stiklu

A lygos klubai šį sezoną privalo turėti bent tris dalininkus. Lietuvos futbolo federacijos (LFF) generalinis direktorius Edvinas Eimontas įsitikinęs, jog toks reikalavimas suteikia šalies futbolui papildomo skaidrumo.

- Kodėl LFF neleido investuotojams iš Honkongo tapti Pakruojo klubo dalininkais?, - „Lietuvos rytas“ pasiteiravo E.Eimonto. 

– Nuosekliai įgyvendindama užsibrėžtą tikslą kovoti prieš nesąžiningą žaidimą Lietuvos futbolo federacija pasitelkia vis daugiau naujų prevencijos priemonių.

Nagrinėdamas Pakruojo „Kruojos“ prašymą registruoti naujus klubo dalininkus LFF Vykdomasis komitetas užkirto kelią prieštaringos reputacijos užsienio valstybės piliečiams tapti klubo savininkais.

Duomenys apie investuotojus tikrinami UEFA ir FIFA bei jų partnerių duomenų bazėse ir kitomis prevencinėmis priemonėmis.

Vasario 24-ąją gavome informaciją apie tai, kad vienos užsienio šalies piliečiai, siekiantys tapti „Kruojos“ klubo pagrindiniais dalininkais, neatitinka nepriekaištingos reputacijos kriterijų, o vienas iš jų priskiriamas „aukštos rizikos“ kategorijai.

Dėl to, kad jų veikla gali sukelti grėsmę klubo ateičiai, LFF VK nutarė nesuteikti leidimo šiems asmenimis tapti „Kruojos“ klubo dalininkais.

- Ar A lygos klubų savininkai nekelia jokių įtarimų LFF?

Remiantis licencijavimo reikalavimais ir LFF VK sprendimu visi šalies klubai privalo atskleisti kiekvieną pasikeitimą savo savininkų gretose.

Šiais metais dėl šios tvarkos jau buvo tikrinami keturi klubai: „Kruoja“, „Palanga“, „Šiauliai“ ir |“Spyris“. Dar anksčiau buvo patikrinti visi tie klubai, kurie pateikė dokumentus licencijavimui.

Išskyrus tą atvejį, kurį minėjau dėl „Kruojos“, kol kas nėra jokios informacijos, kad klubų savininkai galėtų kelti riziką varžybų integralumui ir A lygoje, ir pirmoje lygoje.

- Kodėl LFF pernai rudenį nusprendė, jog klubai privalo turėti bent tris dalininkus?

– Panaši sistema veikia Vokietijoje. Ten vienas klubo dalininkas negali valdyti daugiau kaip 49 proc. klubo akcijų. Kol kas pas mus dar nėra tokio reikalavimo, bet galbūt ateityje atsiras ir toks papildomas saugiklis.

Mes norime sukurti skaidrią sistemą, kuri užkirstų kelią tiems investuotojams, kurie savo nesąžiningais veiksmais galėtų padaryti žalą futbolo klubams ir nusižengti sąžiningo žaidimo principams. - Vieno A lygos klubo dalininkas dabar yra lažybų bendrovės vadovas. Ar čia LFF neįžvelgia interesų konflikto?

– Lažintis iš esmės nėra blogas dalykas. Blogiausia yra, kai lažinamasi iš anksto žinant ir suderinant rezultatą.

Pas mus nėra jokių apribojimų, kad klubo savininkais negalėtų būti šio verslo atstovai. Jeigu ateityje kils bet kokių abejonių dėl galimo interesų konflikto, be abejo, tuomet darysime sprendimus.

Bet šiandien kol kas nėra jokių abejonių.

- Daugumą A lygos klubų dabar valdo viešosios įstaigos. Kodėl?

– Pagal licencijavimo taisykles kiekvienas klubas gali pasirinkti savo juridinę registracijos formą. Kokia ji: ar UAB, ar VŠĮ, ar asociacija – nesvarbu.

A lygoje dabar nėra tik UAB – vien todėl, kad dėl paramos gavimo Lietuvos įstatymai jiems nepalankūs.

Jeigu UAB būtų leista gauti paramą, dauguma sporto klubų tikriausiai būtų registruojama kaip UAB.  Man regis, tai būtų net priimtinesnis modelis dėl futbolo verslo ypatumų.