Legionieriaus duonos ragavęs 37 metų kaunietis jau du sezonus praleido gimtajame mieste vilkėdamas „Spyrio“ komandos marškinėlius ir planuoja žaisti trečiąjį.
Dar 1997 metais profesionalo karjerą pradėjęs tuometiniame FBK „Kauno“ klube gynėjas pabuvojo Latvijoje ir Rusijoje bei spėjo sužaisti 47 mačus su Lietuvos futbolo rinktine. Joje I.Dedura spėjo įmušti įvartį, tačiau tai buvo vienas taiklus smūgis iš 31, atlikto per profesionalo karjerą.
Rungėsi su žvaigždėmis
Futbolininkas aukščiausiu savo karjeros pasiekimu laiko 2004–2009 metus, kai vilkėjo Maskvos „Spartak“ klubo marškinėlius. Su „Spartak“ I.Dedura žaidė ir Čempionų lygoje.
Jam taip pat yra tekę kovoti su dabar rezultatyviausiu visų laikų pasaulio čempionatų žaidėju Miroslavu Klose, prancūzu Francku Ribery, Karimu Benzema bei garsiuoju Cristiano Ronaldo.
Tačiau I.Dedura atskleidė, kad gyvenime būta etapo, kai viskas būtų pasisukę kitaip, o Deduros pavardę matytume Teniso profesionalų asociacijos sąraše.
„Tėvai labai norėjo, kad žaisčiau tenisą. Mano sesė yra buvusi jaunių pirmoji raketė, tad tėvai norėjo, kad čia išmėginčiau save. Buvau vienu metu metęs futbolą, mėnesį palankiau tenisą ir vėl sugrįžau į futbolą“, – sakė I.Dedura.
Futbolininkas su žurnalistu kalbėjo apie negrąžintas Panevėžio „Ekrano“ skolas, Lietuvos futbolo lygį, ateitį futbole ir karjerą.
– Esate Kauno „Celsio“ salės futbolo komandos narys. Kaip sekasi žaisti mažesnėje erdvėje ir su mažesniu kamuoliu? – „Laikinoji sostinė“ paklausė I.Deduros.
– Šiuo metu nežaidžiu, nes man buvo atlikta operacija. Dar prieš vienuolika metų gydžiausi kojos piršto sąnarį, dabar vėl prireikė operacijos. Tiesiog dėl ataugų pirštas prastai lankstėsi.
Tačiau salėje sekasi gerai.
– Sezoną leidote „Spyrio“ komandoje. Ar nebuvo sudėtinga pereiti iš didžiojo futbolo prie salės?
– Salėje žaidžia draugai, pažįstami, tad jie ir pakvietė. Pamėginau ir patiko. Jeigu Lietuvoje turėtume profesionalias salės futbolo komandas, gal ir būtų sunku patekti ir žaisti. Tačiau dabar taip nėra. Jeigu mes, veteranai, galime su jaunais žaisti kaip lygūs su lygiais, tai jau kažką sako.
– Ar „Spyrio“ marškinėlius vilkėsite ir kitąmet?
– Jeigu žaisiu futbolą ir už Kauno komandą, tai tik už „Spyrį“.
– Kodėl taip akcentuojate būtent šią Kauno ekipą? Juk yra „Stumbras“, į 1-ąją lygą taikosi F.B.K. „Kaunas“.
– O kur Kaune daugiau žaisti? „Stumbre“? F.B.K. „Kaune“? Tegul jie žaidžia. Aš nesu suinteresuotas žaisti su kitomis miesto komandomis.
Turėjau pasiūlymų žaisti kitur, bet nenoriu vykti iš Kauno, o čia nėra rimtos ekipos, tad žaidžiau 1-ojoje lygoje. Galbūt kitą sezoną žaisime ir A lygoje.
– 2013 metais kalbėjote apie galimybę baigti karjerą. Kodėl nutarėte ją tęsti?
– Mano karjera jau juda į pabaigą. Žinote, jeigu galėčiau profesionaliai Lietuvoje užsidirbti, tai tęsčiau ją, bet čia pinigų iš futbolo neužsidirbsi. Tiesiog reikia galvoti apie kitą kelią.
Planuoja treniruoti
– Turite UEFA B trenerio licenciją. Kada planuojate pasukti stratego keliu?
– Būtent su tuo labai glaudžiai yra susijęs darbas „Spyrio“ klube. Ekipa turi futbolo mokyklą, todėl jeigu nuspręsčiau baigti futbolininko karjerą, gal atsirastų trenerio darbo. Dabar esu žaidžiantis treneris. Ekipos strategas Laimis Bičkauskas su mumis, vyresniais žaidėjais, šiek tiek pasikonsultuoja, tad atsiranda patirties.
Ateityje gal kas nors pavyks ir man, bet kol kas žaidžiu.
– Planuojate dirbti vaikų treneriu ar norite treniruoti profesionalią vyrų ekipą?
– Vaikų mokyti nenorėčiau. Esu daug žaidęs su vyrais, todėl ir regiu tokią komandą. Jau dabar pastebiu taktines gudrybes, pozicijas, kaip visus sustatyti. Su vaikais reikėtų dirbti nuo nulio. Būtų labai sunku.
– Esate žaidęs ir A lygoje, ir užsienyje, rinktinėje. O dabar žaidėte 1-ojoje lygoje. Kaip vertinate jos pajėgumą?
– Tai Lietuvos 1-oji lyga. Ji nėra pajėgi.
Esu daug žaidęs ir matęs įvairių komandų, tad galiu pasakyti, kad ir mūsų aukščiausioji lyga nėra stipri. Yra trys komandos, kurios gali kovoti, o kitos – tik dalyvauja.
Vilniaus „Žalgiris“ neturėjo konkurencijos, o dar kelios tarpusavyje viską ir aiškinosi.
Žvilgsnis į karjerą
– Esate gynėjas. Ar visada žaidėte šioje pozicijoje?
– Anksčiau būdavau ir atraminiu saugu, bet gynėjo vietoje atsiradau dar vaikystėje. Gal visi ir nori mušti įvarčius puldami, bet juk būna ir saugų, ir gynėjų. Įsižaidi pozicijoje, kurioje reikia, ir viskas.
– Peržvelkime jūsų karjerą. 1997 metais pradėjote žaisti FBK „Kauno“ klube, su kuriuo dukart tapote Lietuvos čempionu. Kokie ryškiausi epizodai šiame klube?
– Žaidžiau futbolo mokykloje, o kai atėjo laikas, gavau kvietimą į šią komandą. Čia pavyko gerai pasirodyti. Su FBK „Kaunu“ dalyvavome Europos turnyruose. Prisimenu, kai tapome čempionais.
Tada šešiuose mačuose iš eilės įmušiau po įvartį. Tikrai yra ką prisiminti.
– 2001 metais atsivėrė durys į užsienį, tačiau Maskvos „Torpedo-ZIL“ klube sužaidėte vos dešimt mačų. Kodėl tiek nedaug?
– Buvau paskolintas šiai ekipai pusmečiui, tačiau išvykau į Lietuvos rinktinę ir patyriau traumą, tad teko praleisti sezono pradžią. Rinktinėje įtrūko kelio raištis, kai žaidėme draugiškas rungtynes su Vengrija. Grįžau į Maskvą su trauma, bet spėjau sužaisti pusę rungtynių. Klubas norėjo mane pasilikti, bet iškilo kažkokių nesutarimų tarp ekipų.
– Sportinės karjeros metu esate įmušęs 31 įvartį. Štai „Skonto“ klube pasižymėjote 8 kartus. Mėgstate dalyvauti atakose?
– Dažniausiai įmušdavau iš standartinių padėčių. Jeigu žaisdavau atraminiu saugu, tai dar galėdavau įsitraukti į ataką, bet gynėjui tenka mušti iš standartinės padėties.
– Turėjote savo mėgstamą standartinę padėtį?
– Ne. Tiesiog, jeigu pavyksta, įmuši. Tik įsiminė 1997 metai, kai su „Kaunu“ tapome čempionais. Tada po standartų per šešis mačus įmušiau šešis įvarčius. Komanda turėjo futbolininką, kuris tuos perdavimus atlikdavo ten, kur norėdavo, tad taip ir išėjo.
Buvo susiderinta, o vėliau tiesiog pasisekdavo.
– 2004-aisiais vėl sugrįžote į Maskvą, tik šįkart vilkėjote „Spartak“ marškinėlius. Ar tai – aukščiausias laiptelis?
– Tai mano karjeros viršūnė, garsiausias klubas. Neturiu jo net su kuo lyginti. Skirtumas tarp kitų ekipų, kuriose žaidžiau, ir „Spartak“ – didelis. Skyrėsi ir žaidimas, greitis, ir rungtynių atmosfera, susirinkdavo po 20–30 tūkstančių sirgalių.
– Ne kartą esate užsiminęs, kad norėtumėte žaisti Vokietijoje. Kuo traukė ši šalis?
– Kažkada buvo tokia svajonė. Vokietijoje labai pajėgi lyga, tad kodėl gi ne? Buvo tokių situacijų, kai agentai tarėsi, bet buvo neaišku, kvies ar ne. Taip viskas ir baigdavosi.
Mėgina atgauti pinigus
– 2011–2012 metų sezoną praleidote Panevėžio „Ekrano“ klube. Kodėl ilgiau nelikote Panevėžyje?
– Buvo sutartis, kurios nenorėjo pratęsti nei klubas, nei aš. „Ekranas“ man buvo skolingas, tad nenorėjau toliau žaisti to miesto klubo komandos sudėtyje.
– Ar atgavote skolą iš panevėžiečių?
– Ne. Dabar dar vyksta teismai.
– Per vykusį sezoną daug kalbėta apie didžiules „Ekrano“ finansines problemas. Kaip manote, ar klubas ras būdą grąžinti skolas? Nepraradote vilties?
– „Ekrano“ situacija sunki, bet dar yra klubo prezidentas Aušrys Labinas. Jis – laiduotojas, tad nežinau, kaip čia viską spręs. Yra visokių niuansų.
Lietuvos futbolo ypatybės
– 1997 metais debiutavote nacionalinėje rinktinėje. Joje sužaidėte 47 mačus ir įmušėte vieną įvartį. Kaip vertinate šių dienų Lietuvos rinktinės gynybą?
– Lietuvos futbolininkams visada būdavo sunku su puolimu. Visuomet mėginame gintis, bet būna taip, kaip pavyksta. Geru žodžiu galiu paminėti buvusį rinktinės trenerį Jose Couceiro. Jis skatino mus atakuoti. Sakydavo, kad jeigu neįmušime įvarčio, pergalės nepasieksime.
Buvo taktika, kad ne vien tik gintumėmės, o eitume į puolimą. Jam vadovaujant rinktinės rezultatai ir buvo geriausi.
– Ar buvo ekipų, kurios nustebino praėjusiame A lygos sezone?
– Vilniaus „Žalgiris“ buvo favoritas ir laimėjo. Natūralu. O kitos komandos – nežinau. Marijampolės „Sūduva“ visada turi aukščiausius tikslus ir visada neaišku, kur lieka. Čempione turbūt niekada ir netaps. Pakruojo „Kruoja“ nustebino. Susirinko gera komanda ir užėmė antrąją vietą.
– Ar „Spyriui“ reikėtų rimto pastiprinimo, kad galėtų žaisti A lygoje?
– Ne. Jeigu žais tie, kurie buvo praėjusį sezoną, būtume vidutiniokai. Apie prizines vietas pasvajoti neįmanoma, bet apie vidurį galėtume laikytis.
– Valdas Urbonas atvyko į „Trakus“, Valdas Dambrauskas – „Žalgirį“. Abi pavardės jums žinomos iš „Ekrano“. Ar turėtume tikėtis karštos akistatos?
– Tai įdomus kampas, bet „Žalgiris“ turi daugiau patirties, geresnius futbolininkus, tad turėtų tapti čempionais.
