Plakatas buvo iškeltas pernai rugpjūčio aštuntą dieną per atsakomąsias Europos lygos trečiojo etapo rungtynes tarp Poznanės „Lech“ ir Vilniaus „Žalgirio“ klubų. Vilniečiai minėtas rungtynes pralaimėjo 1:2, bet į kitą etapą pateko dėl svečiuose pelnyto įvarčio. Pirmasis mačas baigėsi „Žalgirio“ pergale 1:0.
Milžiniško dydžio plakatas stadione kabojo tik 22 minutes, ir buvo nukabintas reikalaujant UEFA atstovui. UEFA „Lech“ klubui kažkodėl visgi skyrė labai nedidelę, penkių tūkstančių eurų nuobaudą ir vos vienerioms rungtynėms uždarė chuliganų pamėgtą tribūną.
Lenkijos vyriausybė, futbolo federacija bei Poznanės valdžia tada skubiai atsiprašė Lietuvos, tačiau skandalo aidai ilgai netilo bei gerokai aptemdė ir taip komplikuotus mūsų šalių santykius.
Iš pradžių Poznanės prokuratūra įtarimus dėl nusikaltimo buvo pareiškusi keliolikai sirgalių. Per tardymą dauguma šių išsigynė nežinoję plakato turinio, nors policija patvirtino, kad per sulaikymą minėti sirgaliai dėvėjo maikutes su užrašu „Vilnius lenkų“.
Į teisiamųjų suolą trečiadienį buvo atvesdinti tik keturi sirgaliai – trys vaikinai ir viena mergina. Trys kaltinamieji atsisakė teisme duoti parodymus, o į teisėjo klausimus atsakinėjo vienintelis Patrykas B. Pastarasis vaikinas buvo įkūręs reklamos firmą, kuri užsiėmė stadiono reklaminių skydų bei futbolo sirgalių plakatų paišymu.
Patryko B. firma buvo sudariusi sutartį su „Lech“ fanatikų susivienijimu dėl plakatų paišymo, ir juos ruošdavo iš stadiono išsinuomotose patalpose. Dabar Patrykas B. teigia, kad nepaišė lietuvius įžeidusio plakato, nes tuo metu buvo kitame mieste.
Į policijos teiginius, kad tiek nusikaltimo dieną, tiek išvakarėse Patrykas B. kalbėjo telefonu iš stadiono, vaikinas pareiškė, kad telefoną tuo metu buvo įdavęs savo tėvui. Dalis komentatorių spėja, kad teismui gali nepavykti nuteisti įtariamųjų, nes tiek teisėsauga, tiek Poznanės valdžia nėra tuo suinteresuota.
Žiniasklaida atkreipė dėmesį, kad vieno teisiamo studento tėvas anksčiau ėjo Vidaus saugumo agentūros direktoriaus pareigas Poznanėje, ir turi daugybę pažinčių teisėsaugos sistemoje.
Abejones dėl teisėsaugininkų darbo išreiškė didžiausias šalies dienraštis „Gazeta Wyborcza“, priminęs Poznanės mero Ryszardo Grobelny prasitarimą, kad nėra suinteresuotas sirgalių teismu. Mat tai esą galėtų išgarsinti skandalą dėl įžeidaus plakato ir pakenkti miesto įvaizdžiui.
Dienraštis demaskavo ne tik draugiškus mero ryšius su futbolo chuliganų lyderiais bei tai, kad „Lecho“ klubo vadovai netesėjo žodžio plakatą iškėlusių asmenų nebeįleisti daugiau į stadioną. „Gazeta Wyborcza“ spėja, jog Poznanės valdžia nenori pyktis ir nuolaidžiauja sporto chuliganams, nes bijo, kad šie gali paskelbti stadiono boikotą, ir tuščios tribūnos miestui reikš didelius nuostolius.
Ne mažiau pritrenkiantys yra ir „Gazeta Wyborcza“ demaskavimai, kad „Lecho“ vadovybė likus trim valandom iki rungtynių sužinojo plakato turinį, tačiau nenorėjo konflikto su sirgaliais ir nesutrukdė įnešti ir išskleisti plakato. Pritrenkiantys yra ir faktai, kad sirgalių organizacijos „Ultra“ nariai turėjo atskiras patalpas stadione, nuo kurių rakto neturėjo net apsaugininkai, tad sirgaliai galėjo nusipiešti ir iškabinti bet kokio turinio plakatą.
Po aferos su antilietuvišku plakatu minėtame stadione beveik nieko nepasikeitė, ir jame toliau karaliauja „Ultra“ sirgaliai.
Pernai rudenį minėtas skandalas susilaukė didžiulio Lenkijos ir Lietuvos žiniasklaidos atgarsio bei aptemdė ir taip komplikuotus mūsų šalių santykius. Poznanės sirgalių elgesį tada pasmerkė Lenkijos Užsienio reikalų ministerija, futbolo federacija, Poznanės regiono vadovybė, o inernautai rinko atsiprašymo parašus.
Nors dauguma komentatorių internete saviškių sirgalių elgesį kritikavo, dešiniųjų tinklapiuose netrūko ir pagyrų plakato iniciatoriams.
Minėti komentatoriai teigė, jog šis aktas buvo simbolinė parama lietuvių engiamiems Vilniaus lenkams, pademonstravimas, ką apie lietuvius galvoja Lenkijos patriotai. Kai kurie internautai teigia, jog „Lech“ sirgaliai tokiu būdu gelbėjo šalies garbę, nes vyriausybė bei prezidentas per daug nuolaidžiauja Lietuvai ir nieko nedaro, jog tautiečiai galėtų pavardes ir vietovardžius rašyti lenkiškai.
Panašiu tonu pasisakė net opozicinę Teisės ir teisingumo partiją atstovaujantis Seimo narys Krzystofas Szczerskis, pareiškęs, jog dėl incidento Poznanėje iš dalies yra kalta šalies vadovybė, nesugebėjusi išspręsti Lietuvos lenkų problemų.
Net valdančiosios Piliečių platformos partijos (PPP) narys, seimūnas iš Poznanės Waldy Dzikowskis pareiškė, jog ne futbolas apsprendžia Lietuvos ir Lenkijos santykius ir nepriekaištavo sirgaliams.
Politinio tinklapio „NaTemat“ apžvalgininkas Michalas Trela pareiškė, kad labiausiai apmaudu, jog tokį „gėdingą skudurą“ iškabinę sirgaliai daro nemažą įtaką šalies gyvenimui. Žurnalistas priminė, kad aršiausius futbolo sirgalius dalis dešiniųjų politikų vadina pačiais sąmoningiausiais patriotais. Už tai, jog jie kabina stadionuose plakatus, garbinančius istorinių sukilimų dalyvius, karo partizanus bei dešiniesiems svarbius įvykius.
M.Trela pareiškė, kad lenkai turėtų ne liūdėti, bet džiaugtis, jog „Žalgiris“ tada laimėjo prieš „Lech“, nes Poznanės sirgaliai šaliai užsienyje pridarys mažiau gėdos.
