Šiose rungtynėse Lietuvos futbolo A lygos turnyro lentelėje antrąją vietą užimantis „Trakų“ klubas 2:3 nusileido I lygoje rungtyniaujančiai Kazlų Rūdos „Šilo“ komandai.
Tiesa, daugiau kalbų, nei netikėta „Šilo“ pergalė, sukėlė didžiulės balos, telkšojusios aikštėje ir itin prastos sąlygos stadione.
„Trakų“ klubo išplatintame pranešime teigiama, kad aikštė buvo mažesnė, nei reikalaujama, žaidėjams rengtis teko už kelių kilometrų nuo stadiono, o teisėjai persirenginėjo gatvėje. Antrojo kėlinio futbolininkams teko laukti ne persirengimo kambaryje, bet ant atsarginių suolelio.
„Ką Lietuvoje turime - tą, čia idealių sąlygų nereikia norėti, bet yra tam tikros ribos ir tai, ką vakar pamačiau, kaip „Trakų“ komanda žaidė, sunku apskritai pavadinti kažkokiomis sąlygomis futbolo žaidimui. Čia komentarų per daug nereikia, tokiomis sąlygomis futbolas nėra žaidžiamas.
Tos banalios frazės, kad blogam žaidėjui ir kiaušiniai trukdo, tai žinot... Jei mes su tokiu požiūriu norėsime, kad Lietuvos futbolo lygis kiltų, tai jis tik stovės vietoje. Vietoje tų banalių frazių reikia daryti viską, kad ta situacija keistųsi. Ji gali keistis tuomet, jei mes profesionaliems žaidėjams neleisime rungtyniauti tokiose aikštėse.
Tai yra nepagarba visiems varžybų dalyviams, tiek teisėjams, kurie priversti rengtis gatvėje, tiek žaidėjams, kurie persirenginėjo už kelių kilometrų nuo stadiono, o per pertrauką neturėjo galimybių nueiti į rūbinę. Jau nekalbu apie patį futbolą, kuris vakar vyko. Nežinau, ar tai galima vadinti futbolu. Nežinau ar atvažiavus ir pamačius tokias sąlygas dar norisi žaisti futbolą“, - lrytas.lt sakė D.Šemberas.
Šiemet į A lygą grįžęs futbolininkas su užuojauta stebėjo savo buvusius komandos draugus rinktinėje. Tai buvo antrosios Deivido Česnauskio rungtynės, po to, kai praėjusią savaitę jis pasirašė sutartį su Edgaro Jankausko treniruojama „Trakų“ komanda.
Su jais D.Šemberas apie šią situaciją nekalbėjo, tačiau jų nuomonę žino.
„Galbūt jie taip atvirai nepasisakys, kaip pasisakau aš, bet jie galvoja tą patį. Tiesiog ne visi žmonės gali pasakyti ką galvoja. O aš galiu. Todėl aš ir sakau“, - kalbėjo D.Šemberas.
- Ar jums yra tekę žaisti panašiomis sąlygomis? - lrytas.lt paklausė D.Šembero.
- Galbūt prieš 20 metų, čia pat Lietuvoje. Net nepamenu, bet gal vadinamojoje Marakanoje, kur balos būdavo ir nubrozdintais keliais išeidavome. Bet tai buvo prieš 20 metų ir jei mes per tiek laiko nesusitvarkėme, tai ką mes veikiame?
Gal vakar kažkoks nesusipratimas įvyko. Galbūt viskas bus tvarkoje ir neleis daugiau žaisti tokiose aikštėse. Bet jei ir toliau žaisime aikštėje, kuriose yra 10 cm gylio duobės, o jose - balos, tai kur mes ritamės ir kur per tuos 20 metų pasistūmėjome?
Čia pagrindiniai priekaištai būtų tiems, kas yra atsakingi už stadiono licencijavimą ir kas prižiūri tokius dalykus. Negalima dėl visko kaltinti Lietuvos futbolo federacijos (LFF) vadovų, nes jie negali visų šių dalykų sužiūrėti. Yra žmonės, kurie už tai atsakingi, prižiūri, vertina ir jei jie įvertinę leido čia vykti aukščiausio lygio varžyboms, tai yra apgailėtina. Labai liūdna, tikrai reikėtų jiems susimąstyti apie tai.
- Tačiau LFF taurės varžybose A lygos komandoms kartais tenka žaisti ir su mėgėjų klubais, dažnas jų turi panašias sąlygas.
- Suprantu, kad kai kurios komandos neturi finansinių galimybių turėti gerą aikštę, bet yra elementari pagarba varžybų dalyviams. Esant tokiai aikštei rungtynės turėtų būti nukeliamos, perkeliamos į kitą aikštę, kad tai būtų galima vadinti futbolu.
Bet tam yra atsakingi organai, kurie vertina aikštes. Kur jie buvo vakar – sunku pasakyti. Galbūt buvo labai užimti.
Išsivysčiusiose futbolo valstybėse per aukščiausio lygio varžybass tokio futbolo mes nepamatytume. Neturiu nieko prieš Kazlų Rūdos komandą, jie kovojo bet kokiomis sąlygomis ir laimėjo. Pagirtina. Bet kalbame apie kitką. Man trūksta žodžių, sunku apibūdinti tai, ką pamačiau ir ką turbūt dar pamatysiu. Man asmeniškai – sunkiai protu suvokiama.
- Ar pats atsisakytumėte žaisti tokioje aikštėje?
- Žinoma, žaisčiau, nes aš neturiu pasirinkimo. Mane į tokį daržą įvarius... Aš esu profesionalus žaidėjas ir turiu vykdyti tai, kas nurodyta, o nurodyta žaisti tokioje aikštėje. Čia jau klausimas ne man, o tam, kas leidžia apskritai žaisti tokioje aikštėje ir rengti profesionalias varžybas.
Suprantu, kad žmonės po darbo nueina pažaisti futboliuką savo malonumui, gal jiems geros aikštės ir nereikia, bet tai yra profesionalus futbolas, kur kovojama dėl trofėjaus. Kovojant dėl antro pagal svarbą trofėjaus Lietuvoje leidžiama žaisti tokiomis sąlygomis – labai skaudu. Ir labai apmaudu.
- Ar Lietuvoje yra gerų pavyzdžių stadionų klausimu?
- Yra, pavyzdžiui, Alytus, Utena, Gargždai, galima vardinti daug stadionų, kurie yra jaukūs ir sutvarkyti, nors, galbūt, ten ir nežaidžia aukščiausios lygos komandos, kaip Utenoje („Utenis“ rungtyniauja I lygoje, - red.). Tai susitvarkę miestai, kurie turi gražius, jaukius stadionus, kur aikštės kokybė yra gera ir galima rengti pakankamai aukšto lygio varžybas. Todėl, tai ką vakar mačiau, nepavadinčiau futbolu ar profesionalumu. Tai yra apsileidimas.
