Dešimt mirtiniausių futbolo rungtynių istorijoje

Išvykęs linksmai praleisti laiko, palaikyti mylimą komandą, pas šeimą gali ir nebegrįžti. Kad ir kaip komiškai tai skambėtų, tačiau šios šiurpą keliančios futbolo sirgalių žūties istorijos turėtų priversti rimtai susimąstyti apie gyvybės draudimą prieš išeinant į futbolo stadioną.

1964 m. gegužės 24 d. nacionaliniame stadione Limoje, Peru 318 žmonių žuvo per riaušes, kilusias per rungtynes tarp Peru ir Argentinos. Atrankos į Olimpines žaidynes rungtynėse tarp vietos rinktinės ir Argentinos, po teisėjo sprendimo neįskaityti šeimininkų įvarčio, kilo masinės riaušės, per kurias be daugiau nei 300 žuvusiųjų dar 500 buvo sužeisti.

126 žmonės žuvo 2001 m. gegužės 9 d. vakare per spūstį Ganos sostinės stadione, kur pagrindiniame Akros stadione vyko futbolo rungtynės tarp „Hearts of Oak“ ir „Kumasi Asante Kotoko“. Spūstis prasidėjo rungtynių pabaigoje, kai „Hearts of Oak“ pirmavo prieš savo priešininkus rezultatu 2-1. Tarp futbolo komandų sirgalių įsiplieskus konfliktui, įsikišo policija. Tačiau ėmus tramdyti konfliktavusius abiejų komandų gerbėjus ir į minią paleidus ašarines dujas, minia pakriko. Daugiau nei 100 žmonių, tūkstantinei miniai besigrūdant iš stadiono, žuvo, daugybė buvo sužeista. Po įvykio pasigirdo ir viešos kritikos policijos pareigūnams, malšinusiems neramumus futbolo stadione. Jei ne ašarinės dujos, žuvusiųjų buvo galima išvengti.

1989 m. balandžio 15 d. nelaimė įvyko Šefildo stadione. Jos metu žuvo 96 žmonės. Prieš prasidedant rungtynėms, prie įėjimų būrėsi futbolo fanai. Žmones pradėjus leisti į stadioną, susidarė spūstis. Beveik 100 futbolo aistruolių žuvo, apie 800 buvo sužeisti. Daugelis spūstyje tiesiog užduso. Viena iš įvykio aukų mirė tik po 4 metų komos.

Per 1998 m. pasaulio futbolo čempionato kvalifikacijos rungtynes tarp Gvatemalos ir Kosta Rikos 1996 m. spalio 16 d. per riaušes žuvo 83 žmonės, įskaitant ir vaikus, apie pusantro šimto buvo sunkiai sužeisti. Daugelis žmonių buvo sutrypti arba užduso.

Pasirodo, dėl suklastotų bilietų perpardavinėtojų, stadione susirinko daugiau žmonių nei buvo galima pagal saugumo reikalavimus. Liudininkų teigimu žmonės tiesiog pradėjo virsti žemyn vieni ant kitų. Stadione, skirtame 45 800 tūkst. žiūrovų, jų surinko apie 60 tūkst.

2012 m. vasario 1 d. Post Saido stadione Egipte, aistruoliams sukėlus riaušes, žuvo 79 žmonės. Grumtynės kilo pasibaigus futbolo rungtynėms tarp komandų „Al-Masry“ ir „Al-Ahly“, kai aistruoliai ėmė plūsti į aikštę. „Al-Masry“ laimėjo rezultatu 3-1. Tai įsiutino priešininkų komandos sirgalius. Su peiliais, buteliais, fejerverkais ir net kardais imta pulti žmones ir futbolininkus. Tarp žuvusiųjų yra ir apsaugos darbuotojų. Daugiau nei 1000 asmenų sužeista.

Po šio įvykio buvo paskelbtas trijų dienų gedulas. Kitais metais Egipto teismas paskelbė nuosprendį mirtimi nubausti 21 asmenį, sukėlusį Port Saido riaušes. Šis sprendimas išprovokavo dar vienas riaušes, kur daugiau nei 20 žuvo, keli šimtai buvo sužeisti.

1968 m. birželio 23 d. Buenos Airese vykusios futbolo rungtynės tarp „River Plate“ ir „Boca Juniors“ nusinešė daugiau nei 70 jaunuolių gyvybes. Apie pusantro šimto buvo sužeista. Po rungtynių sirgaliai buvo klaidingai nukreipti prie uždaryti išėjimo, priekyje buvę asmenys buvo mirtinai suspausti ėjusių paskui ir nepastebėjusių, kad priekyje išėjimas uždarytas.

William Kent, buvęs „River Plate“ prezidentas, teigė, kad dėl įvykio kalta policija, kuri ėmėsi represinių priemonių prieš „Boca Juniors“ fanus, metusius į policijos pareigūnus daiktą su šlapimu. Tuomet minia pakriko ir ėmė veržtis link uždaryto išėjimo. Kaltininkų paieškos truko trejus metus. Galiausiai vyriausybė nutarė, jog kaltininkų nėra.

1982 metų spalio 20 d. Lenino stadione masinė žmonių spūstis nusinešė beveik 70 gyvybių. Vyko UEFA taurės rungtynės tarp Maskvos „Spartak“ ir Nyderlandų „Haarlem“ futbolo komandų. Iki susitikimo pabaigos likus kelioms minutėms ir Maskvos „Spartak“ pirmaujant rezultatu 1-0, žmonės pradėjo skirstytis. Rusijos ekipa paskutinėmis akimirkomis pelnė antrąjį įvartį ir sirgaliai ėmė keisti judėjimo kryptį atgal į stadioną. Siauroje erdvėje susispaudę futbolo mėgėjai ėmė brautis vienas per kitą. Susidarė spūstis tarp išeinančiųjų ir grįžtančiųjų. Ant apledėjusių laiptų žmonės slydo, krito ir iš kojų vertė kitus. Ant nugriuvusiųjų užvirto kiti. Antrąjį įvartį „Spartak“ ekipai pelnęs Sergejus Švetsovas po tragedijos prisipažino, kad to įvarčio geriau jau nebūtų įmušęs.

Kaip ir reikėjo tikėtis – iš pradžių sovietai nelaimę nuslėpė. Oficialiai skelbta, kad žuvo 67 žmonės, tačiau esama nuomonių, kad mirusiųjų skaičius galėjo viršyti 300. Žiniasklaidos dėmesio įvykis nesusilaukė. Artimiesiems žuvusiuosius buvo leista palaidoti tik po 13 parų. Vėliau įvykusiame teismo procese vos keletą mėnesių dirbęs stadiono komendantas buvo priverstas atsakyti už šią nelaimę. Teismas jam skyrė 18 mėnesių priverstinių darbų. Įvykis viešai pripažintas tik po septynerių metų. Apie tragediją, įvykusią po rungtynių, tada sužinojo ir svečių komanda iš Nyderlandų.

1971 sausio 2 dieną Ibrox stadione Glazge, Škotijoje žuvo 66 žmonės. Vyko futbolo rungtynės tarp „Rangers“ ir „Celtic“. Pastaroji komanda pirmavo rezultatu 1-0. Daugelis priešininkų komandos fanų pakilo iš savo vietų ir patraukė lauk iš stadiono. Dėl priekyje iškilusių kliūčių įvyko grandininė reakcija – masinė žmonių „griūtis“. Tarp žuvusiųjų būta ir vaikų. Daugelis žuvusiųjų tiesiog užduso. Daugiau nei 200 fanų buvo sužeisti.

1985 m. gegužės 11 d. Bredforde, Anglijoje, žuvo 56 futbolo sirgaliai. Šį kartą dėl gaisro, kurį, manoma, sukėlė vienas iš neatsargių rungtynių stebėtojų, numetusių nuorūką. Įpusėjus rungtynėms, pastebėti balti dūmai. Liepsnos pasirodė dar po kelių minučių. Mačas buvo sustabdytas. Žmonės saugumo sumetimais suleisti į futbolo aikštę, tačiau pasitaikė tokių, kurie pasuko kita kryptimi ir liepsnos juos įkalino siaurame koridoriuje, kur jie ir užduso. Medinėmis stadiono konstrukcijomis gaisras plito greitai, 56 žmonės žuvo, daugiau nei puspenkto šimto sužeista.

1968 m. rugsėjo 17 d. Kayseri, Turkijoje per „Kayseri Erciyesspor“ ir „Sivasspor“ Turkijos sporto klubų rungtynes žuvo 44 žmonės. Aukų gyvybės pasiglemžtos per tarp priešininkų komandų fanų prasidėjusias riaušes, kurių metu buvo naudojami ginklai.

Akivaizdu, kad kartais net pramogos gali būti itin pavojingos. Ypač, jei kalbame apie sportą ir įsiaudrinusius jo stebėtojus. Tad žvelgiant iš istorinės perspektyvos, moralas būtų paprastas – visuomet būkite atsargūs ir saugokite savo artimuosius, nes nelaimė gali užklupti netikėtai.