„Esu jau nebe Latvijoje, o Lietuvoje. Buvom su „Daugava“ sutarę metams, bet grįžau“, – kalbėjo savo laiku Panevėžio „Ekraną“, Šiaulių „Karedą“, Vilniaus „Vėtrą“, Marijampolės „Sūduvą“ treniravęs specialistas.
Latvijoje jis dirbti pradėjo 2012-aisiais. Pernai jo treniruojama „Daugava“ užėmė 4-ą vietą šalies pirmenybėse.
Šiuo metu panevėžietis gyvena gimtajame mieste. Kur dirbs toliau – nežino. „Buvo ir vienas, ir kitas pasiūlymas, bet kol kas su niekuo nesutariau“, – kalbėjo V. Liubšys.
Nors treneris nenorėjo atskleisti, dėl ko jis su Rygos klubu nepasirašė sutarties, veikiausia tam įtaką padarė siaučianti Latvijos futbolo krizė.
Šios šalies klubai mažinasi biudžetus, tuo pačiu darbuotojų atlyginimus. Kalbama apie kai kurių klubų didelius finansinius sunkumus, o vienas seniausių „Virsliga“ klubas „Liepajas metalurgs“ antradienį paskelbė baigiantis savo egzistavimą.
Į Lietuvą grįžo ir V. Liubšio asistentas Tomas Ražanauskas.
„Jis lyg ir žadėjo važiuoti į Klaipėdą, padėti Robertui Poškui treniruoti „Granitą“, – sakė V. Liubšys.
Tačiau tai, kad lietuviai treneriai paliko Rygos klubą, nereiškia, kad jo laukia „Liepajas metalurgs“ likimas. Lietuvių „Daugava“ nesumažėjo.
„Viskas su ta „Daugava“ yra gerai, palyginus su kitais Latvijos klubais. Dabar tenai bus 10 „Ekrano“ futbolininkų, jie jau su ta komanda treniruojasi“, – kalbėjo buvęs Rygos komandos strategas.
„Daugava“ klube, kurį valdo lietuviškas kapitalas, 2013-aisiais žaidė keli lietuviai, anksčiau ar vėliau rungtyniavę „Ekrane“. Dabar prie jų prisijungė dalis patyrusių panevėžiečių, kurių „Ekranas“ pernai atsisakė.
„Pagrindinis „Daugavos“ galvos skausmas – infrastruktūros nuoma. Rygoje viskas kainuoja labai daug. Negalėčiau palyginti su Vilniumi, bet lyginant su Panevėžiu – viskas dvigubai brangiau“, – kalbėjo V. Liubšys.
Šiuo klausimu lengviau yra daugkartiniam Latvijos čempionui Rygos „Skonto“ klubui. Jis turi savo stadioną ir maniežą treniruotėms žiemą. Tiesa, šie du objektai užstatyti bankams, bet tai netrukdo klubui juos naudoti. O ir turėti iš stadiono pelną. „Skonto“ stadioną nuomojasi Latvijos futbolo federacija šalies rinktinės rungtynėms.
Vis dėl to „Skonto“ taip pat išgyvena ne geriausius laikus. Klubas yra gerokai įsiskolinęs žaidėjams. Kelių futbolininkų sutartis už skolas anuliavo LFF.
Latvijoje kalbama ir rašoma, kad „Metalurgs“ pavyzdžiu pasekti anksčiau ar vėliau gresia ir Daugpilio „Daugava“. Dauguma žaidėjų paliko šį klubą. Jei Daugpilio „Daugava“ sugebės išlikti šį sezoną, ji turėtų būti gerokai susilpnėjusios sudėties.
Nepaisant to, žmonės, susiję su Daugpilio klubu, susidomėjo Tauragės „Tauru“. Primiršę Latvijos ekipą, jie žada investicijas Tauragės klubui.
„Labai gaila Liepojos komandos. Girdėjau, kad viskas turi spręstis šiomis dienomis. Nors buvo kalbama, kad jie turėjo pasiūlymų. Klubą norėjo nusipirkti užsieniečiai, bet kažko nesuderino su senaisiais savininkais. Ir štai dabar – tokia žinia. O Liepojoje yra puikios sąlygos futbolui, puiki bazė...“ – kalbėjo V. Liubšys
„Liepajas metalurgs“ savo spendimą motyvavo tuo, kad neteko vietos metalurgijos gamyklos paramos.
Tokio paties pavadinimo, kaip ir komanda, gamykla buvo klubo savininkė. Gamyklai atsisakius futbolo, visa klubo infrastruktūra perėjo miesto savivaldybės žiniai.
„Stabiliausias Latvijos klubas yra „Ventspils“. Nors atrodė, kad po jo prezidento Jurijaus Bespalovo žūties pernai pavasarį, klubui gali būti ne kas, jis sugebėjo išlikti stabilus. Jis turi puikią struktūrą ir gerus ryšius su miesto valdžia. Kaip bebūtų keistą, antrą vietą iš stabiliausių klubų užima „Jelgava“. Visi kiti klubai išgyvena nelengvai. Na gal dar „Metta“. Ji veikia šiek tiek kitais principais – tai Latvijos universiteto studentų komanda“, – pasakojo V. Liubšys.
Treneris Latvijos futbolo sunkumus linkęs aiškinti futbolo nepopuliarumu kaimyninėje šalyje.
„Kai važiavau į Latviją, galvojau, kad joje futbolą gali lenkti tik ledo ritulys. Nuvažiavęs ten, greitai supratau, kad ir ledo ritulys, ir krepšinis futbolą ten yra gerokai užtemdę. Iš to, manau, ir visos problemos su klubų rėmimu. Pas mus pagrindiniai pinigų srautai iš pradžių eina krepšiniui, o ten viskas eina krepšiniui ir ledo rituliui. Ir tik tai, kas nuo tų dviejų sporto šakų lieka – futbolui,“ – kalbėjo buvęs „Daugava“ strategas.
Tiesa, nėra viskas tvarkoje su futbolu ir jo gimtajame Panevėžyje. Klubas, kuriame V. Liubšys praleido didžiąją dalį savo futbolininko ir trenerio karjeros, dabar taip pat sprendžia labai rimtas finansines problemas.
Klubą visa eilė buvusių futbolininkų yra padavusi į teismą dėl neišmokėtų premijų.
Tačiau apie „Ekrano“ ateitį V. Liubšys galvoja geriau, nei apie kai kurių Latvijos klubų: „Aš – optimistas. Manau, kad „Ekranas“ pajėgs susitvarkyti su savo dabartinėmis problemomis. O jei sugebės, tai po kokių dviejų metų mes pamatysime vėl galingą „Ekraną“. Jis turi visą komandą puikaus jaunimo ir ta komanda netolimoje ateityje turėtų būti labai stipri.“
