Pastarosios savaitės Prancūzijoje buvo itin karštos. Lapkričio pabaigoje čia sugrįžo Zahiras Belounis. Jis Katare buvo įkalintas ne vienerius metus. Kataro šeichams jis pabodo, tačiau paleisti iš šalies žaidėjo, kuris reikalavo teisingumo, nenorėjo.
Dabar Z.Belounis skelbia karą. Jis, kartu su Stephane'u Morello ir Abdeslamu Ouaddou, pasakoja savo istorijas. Istorijas, kuriose jie tapo vergai.
Dabar jie siekia teisingumo. Jie trokšta, kad Katare neįvyktų pasaulio futbolo čempionatas, kad būtų atskleisti vergovės mastai, kad būtų sumokėti pinigai, kuriuos jie uždirbo, kuriuos klubai liko skolingi.
Pirmojoje dalyje buvo pasakojama Z.Belounio istorija. Kaip jis atvyko į Katarą ir pakliuvo į pinkles. Apie savižudybę galvojusiam šeimą turinčiam vyrui tada padėjo tokio paties likimo ištikti žmonės.
Kas jie? Kokios jų istorijos? Kuo jos skirtingos? Kokia istorijų atomazgą ir kodėl ant šviesaus FIFA munduro tyška kaltės dėmės? Atsakymai – antrojoje dalyje.
Pastarųjų metų tikslas – ištrūkti
S.Morello – 51 metų prancūzas, į Dohą atvykęs 2007 metų gegužę. Rugpjūčio 2 dieną Kataro nacionalinis olimpinis komitetas jį pasamdė treniruoti „Al-Shahniya Sports Club“. Ši komanda žaidė antrajame divizione. Jam buvo pasiūlyta 2 tūkst. 285 eurų alga, kuri Katare – lyg kišenpinigiai.
S.Morello pastaruosius trejus metus praleido mėgindamas palikti šalį.
Jo namams praverstų kuopa valytojų. Pablo Picasso „Guernica“ paveikslas, kabantis ant sienos, jau apibyrėjęs.
S.Morello vilki lininį kostiumą ir nuolat rūko. „Kataras – tai mafija“, – sako jis.
Jo sutartis su Olimpiniu komitetu galiojo tik vienerius metus, tačiau automatiškai buvo pratęsta dar metams.
Niekieno problema
Po pirmųjų metų S.Morello pakeitė klubą, kai olimpinis komitetas jį perkėlė į „Al-Shamal Sports Club“ ekipą, kuomet šis iškrito iš „Stars League“ pirmenybių. 2008 metų spalio 22 dieną jis pradėjo dirbti šioje komandoje, o 2009 metų sausio 7 dieną buvo atleistas. Tai padarė klubas, o ne jo tikrasis darbdavys – Olimpinis komitetas.
Tada S.Morello kreipėsi į komitetą, kad šis surastų naują klubą, ir pareikalavo, kad būtų sumokėtas likęs atlyginimas. Tačiau dar prieš tai jis jautėsi it Franzo Kafkos knygos herojus. Jis buvo siuntinėjamas iš vieno biuro į kitą. Pirmyn ir atgal. Visi tvirtino, kad jis – ne jų problema.
2010 metų birželio 27 dieną S.Morello kantrybė trūko. Jis nutraukė sutartį, pasinaudodamas Kataro darbo įstatymo 51 straipsniu ir pareikalavo, kad šalies Olimpinio komiteto generalinis sekretorius jam pateiktų išvykimo vizą, kad šis galėtų iškeliauti per keturiolika dienų.
Leidimo jis negavo
Dabar S.Morello moko prancūzų kalbos ir matematikos pradinėje mokykloje. Jis dirba 25 valandas per savaitę. „Daugiau ar mažiau legaliai, – sako jis. – Nežinau, kodėl Kataras taip elgiasi su manimi. Viskas, ką žinau, – kad noriu namo.“
Jis pagalbos prašė marokiečio, kuris buvo atsidūręs panašioje situacijoje ir sugebėjo ištrūkti iš Kataro.
Sekėsi jau pirmais metais
2013 metų spalio 11 diena. Abdeslamas Ouaddou vaikšto skveru Nansio mieste. Jis iš Kataro sugrįžo praėjusių metų lapkričio 21 dieną. „Tai barbariška šalis. Niekada ten kojos nekelsiu, – sako jis. – Jeigu Katare tikrai įvyks pasaulio futbolo čempionatas, tai bus vergų pardavėjų turnyras ir tikra gėda futbolui.“
Jo byla – FIFA biure, pažymėta numeriu 12-02884/mis.
A.Ouaddou – plikagalvis plonas futbolininkas. Jis apsirengęs juodai. Jis 68 mačus sužaidė Maroko rinktinėje, gynėjo pozicijoje. Taip pat jam teko žaisti „Fulham“ klube Anglijoje ir Čempionų lygoje su Pirėjo „Olympiakos“.
2010 metų liepą A.Ouaddou tapo „Lekhwiya SC“ komandos iš Kataro nariu. Klubas jau pirmajame sezone laimėjo čempionatą. Trofėjus buvo įteiktas legionieriui. Tačiau netrukus jis buvo priverstas palikti ekipą. Jam netgi nebuvo sumokėta už išvykimą, nuomą. Niekas nebuvo pasakyta.
Parodė charakterį
A.Ouaddou nenorėjo niekur išvykti, bet klubo vadovas pareiškė, kad tai – princo noras. O princo norai nėra aptariami – jie vykdomi.
Jo sutartis turėjo galioti dar dvejus metus, tačiau jau po pirmojo sezono jis buvo išmestas iš Kataro SC ekipos. A.Ouaddou atsisakė pasirašyti terminuotą sutartį, nes buvo geros fizinės formos ir norėjo žaisti. Pirmasis klubo žingsnis buvo paprastas – futbolininkui buvo uždrausta treniruotis su komanda.
Tada jis buvo pašalintas iš komandos. Klubas atsisakė jam išduoti marškinėlius. Kai visi futbolininkai ir komandos valdyba susirinko bendrai nuotraukai, A.Ouaddou demonstratyviai stojo prieš objektyvą vilkėdamas paprastus marškinėlius. Jo kojos buvo tvirtai įremtos į žemę, rankos – ant klubų, sulenktos. Tai buvo ženklas, kad jis nepasiduos.
Baltas mantijas vilkėję klubo vadovai juokėsi.
Padėjo žinomumas
A.Ouaddou norėjo palikti Katarą, bet jam nebuvo suteiktas leidimas. Rugsėjo 27 dieną jis kreipėsi į FIFA. Klubas atlyžo, bet tik tada, kai žaidėjas pagrasino savo istoriją paviešinti.
„Generalinis direktorius pasakė man tai, ko niekada neužmiršiu: „Tu gausi savo vizą, tačiau aš tau pažadu, kad prireiks penkių ar šešių mėnesių, kol FIFA imsis šio reikalo. Mes turime daug įtakos ten.“
A.Ouaddou pakelia pečius ir eina toliau. Jis dar laukia FIFA sprendimo. Kataras jam skolingas metų atlyginimą. Neseniai per faksą jis gavo raštą, kuriame FIFA pažymėjo, kad baigė tyrimą.
Jis patarė Z.Belouniui į savo situaciją įtraukti FIFA, tačiau nėra tikras, kad tai pagelbės. „Mane išgelbėjo mano vardas. Aš galėjau išvykti, nes esu pakankamai gerai žinomas. Zahiras toks nėra“, – sako jis.
Sulaukė grasinimų
A.Ouaddou dar neturi naujo klubo. Dabar jis dirba su Tarptautine profesinių sąjungų konfederacija. Jam teko kalbėti per pasaulio profesinių sąjungų konferenciją apie darbo sąlygas Vienoje. Ten jis prabilo ir apie modernią vergovę Katare.
Jis taip pat remia kampaniją, kuri nori, kad FIFA 2022 metų pasaulio futbolo čempionatui pasirinktų kitą šalį.
Jo „BlackBerry“ telefonas suskamba, tačiau A.Ouaddou neatsiliepia. Jis sako, kad nuolat sulaukia grasinančių skambučių iš nežinomų numerių ir kad kažkas jį įspėjo dėl baisių pasekmių už Kataro kritiką.
Tačiau tai jo nesulaiko. A.Ouaddou du ar tris kartus per savaitę susisiekia ir su Z.Belouniu. „Jam depresija. Mėginu jį įtikinti nedaryti nieko kvailo“, – sako žaidėjas. Jis taip pat dažnai susisiekia su S.Morello.
Keičia istoriją
Lapkričio pradžioje pastarasis turėjo prisistatyti specialiai fotografijai, tačiau nepasirodė. Jis žurnalistui atsiuntė žinutę, kurioje rašo, kad nenori būti nufotografuotas. Žmogus bijo, kad visi žinos, kaip jis atrodo. Jis bijo pasekmių.
O Z.Belounis atvyko laiku. „Kataras užsidirbo pasaulio čempionatą. Parašykite taip, – sako jis. – Prašau. Nežinau, kiek dar gyvensiu šioje šalyje. Galbūt niekada neištrūksiu. Bijau, kad šeichas spaus teisėją. O kas tada nutiks man? O mano šeimai? Geriau parašykite tai, ko prašau.“
Kataro futbolo asociacija, klubai, Nacionalinis olimpinis komitetas atsisakė komentuoti situaciją. Futbolo asociacija pažymėjo, kad ji gerbia kiekvieną žmogų.
Stoja į kovą
Sugrįžkime į šiandieną. Dabar Z.Belounis – žinomas sportininkas. Ne dėl gebėjimų futbolo aikštėje, bet dėl to, kad stojo į kovą su Kataru. Žmogus, kuris uždarytas šioje šalyje, paniro į depresiją ir planavo savižudybę, dabar stovi aukštai iškėlęs galvą.
„Jie skaudino mane, mano žmoną ir abi dukteris. To niekada neatleisiu“, – sakė jis. Z.Belounis planuoja paduoti į teismą abu Kataro klubus dėl sukčiavimo, turto prievartavimo ir nežmoniškų darbo sąlygų.
Jis į Prancūziją sugrįžo lapkričio 27 dieną. Futbolininkas tikina, kad leidimą gavo tik tada, kai palūžo ir pasirašė dokumentą atgaline data, kuriame sutiko būti atleistas. Dėl to klubai jam neturi išmokėti pinigų.
Šio dokumento reikėjo teismui. Kataro valdžios atstovai atsisakė jį išduoti žaidėjui, tačiau Prancūzijos diplomatai matė padėtą parašą.
Dėmė ant FIFA munduro
FIFA viešai tvirtino, kad nesikišo, nes futbolininkas savo kaltinimų nepateikė į reikiamas institucijas.
„Kai Seppas Blatteris (FIFA prezidentas) buvo Katare, kartojau sau, kad jis gali su manimi susitikti. Bet ne. Ten buvo svarbesnių dalykų nei Z.Belounis, – sakė jis. – Esu piktas. Jis susitiko su žmonėmis, kurie mane iš šalies galėjo išgabenti per 24 valandas. Bet nepadarė nieko.
Kai S.Blatteris paliko Katarą, Jungtinių Tautų delegacija rekomendavo panaikinti kafala sistemą. Toks siūlymas buvo priimtas po savaitę atlikto tyrimo, kuriame buvo aiškinamasi imigrantų situacija.
Tekstas parengtas pagal independen.co.uk ir spiegel.de informaciją.
***
Abdeslamas Ouaddou. Sugrįžęs iš Kataro metus niekur nežaidė. 2013 metais žaidė Prancūzijoje „Nancy“ ekipoje. Dabar vilki „Le Mans“ komandos marškinėlius.
„Dabar atlieku daug humanitarinio darbo. Tačiau tikiuosi išlikti žaidime. Pradėjau lankyti trenerių kursus“, –- gruodžio 1 dieną kalbėjo A.Ouaddou.
Stephane'ui Morello buvo suteikta teisė išvykti iš Kataro.
Katare yra įkalinta ir daugiau prancūzų.
