UEFA neslepia, kad nori mažiau klaidų, vis dažniau audrinančių sirgalius. Senojo žemyno futbolo vadovybė yra išreiškusi reikalavimą, kad teisėjų komandos mažiau klystų priimdamos sprendimus dėl nuošalių. Būtent dėl jų praėjusį sezoną Čempionų lygoje nuolat virė aistros.
Vietų mažiau nei teisėjų
19 Europos teisėjų turi dėl ko varžytis – FIFA jiems įteiks apie 10 bilietų, garantuojančių vietą Brazilijoje, kur ir vyks 2014 metų pasaulio čempionatas.
Dėl šios priežasties įtampa – tik didesnė. Juk ir nedidelė klaida gali kainuoti galimybę dirbti ten, kur svajoja pabūti visi futbolo teisėjai.
„Toks mūsų gyvenimas, - teigė Olandijos teisėjas Bjornas Kupersas. - Savaime suprantama, kad FIFA stebės ir Čempionų, ir Europos lygos mačus. Tačiau gerai, kad jie tave seka visą sezoną.“
FIFA tikisi sausį paskelbti, kurios teisėjų komandos – aikštės teisėjas ir du asistentai, su kuriais jis dirba reguliariai, – buvo pasirinkti pasaulio čempionatui.
Tuomet teisėjams teks vadovauti Čempionų lygos grupių etapui, kuris bus įpusėjęs. Čia jie dirbs ir su žvaigždėmis, kurių dauguma pasirodys Brazilijoje.
Klaidas reikia pripažinti
Praėjusį sezoną daug diskusijų sukėlė kontroversiški įvarčiai ketvirtfinalyje, kurie dar kartą privertė garsiai diskutuoti apie vartų linijos technologijas.
„Buvo keletas klaidų. Negaliu pasakyti, kad viskas vyko tobulai“, - teigė UEFA teisėjų vadovas Pierluigi Collina, laikomas vienu geriausių futbolo teisėjų istorijoje.
Zlatano Ibrahimovičiaus įvartis pirmosiose rungtynėse su „Barcelona“ sukėlė diskusijų, tačiau katalonams kelio į pusfinalį neužkirto.
Tačiau daugiausia aistrų kilo po atsakomųjų Dortmundo „Borussia“ ir „Malaga“ komandų rungtynių. Televizijos ekranuose per pakartojimus sirgaliai akivaizdžiai matė, kad visi trys vėlai įmušti įvarčiai – iš nuošalės. Tuomet Vokietijos klubas laimėjo 3:2 ir žengė į pusfinalį.
„Jeigu norime, kad į mus žiūrėtų, kaip į patikimus, negalime aiškinti, kad nieko nenutiko. Daug svarbiau savo darbe pasakyti, kad kažkas buvo ir dirbti ties tuo, kad daugiau nepasikartotų“, - kalbėjo P.Collina, vedantis seminarus aukščiausio lygio teisėjams.
Buvęs Italijos teisėjas – labiausiai gerbiamas savo kartos arbitras, kuriam puikiai pavyko susidoroti su 1999 metų Čempionų lygos ir 2002 metų pasaulio čempionato finalais – žurnalistams pademonstravo, kaip UEFA naudoja vaizdo technologijas, kad padėtų asistentams suprasti, kaip ir kur reikia stovėti, jog būtų galima priimti tinkamą sprendimą, kalbant apie situacijas, kai kamuolys kerta linijas.
P.Collina teigė, kad praėjusį Čempionų lygos sezoną buvo užfiksuota 1,3 tūkst. nuošalių.
Nesusipratimų bus daugiau?
Nors UEFA reikalauja sumažinti klaidų skaičių, kai kurie ekspertai neabejoja, kad jų gali būti daugiau. Ir visa tai – dėl naujojo įstatymo numeris 11.
Pasak P.Collinos, naujosios taisyklės esmė – ar besiginančios komandos prisilietimas prie kamuolio buvo „sąmoningas veiksmas ar instinktyvi reakcija.“
Serbijos teisėjas Miloradas Mažičius, vienas iš UEFA elitinės kategorijos teisėjų, kuris irgi mėgins vykti į Brazilija, sakė, kad pasikeitimas daugiau atsakomybės užkrovė asistentams.
„Asistentams tai šiek tiek sudėtingiau, tačiau pačiam futbolui – tik geriau“, - sakė M.Mažičius.
Norėdamas užtikrinti geriausius apmokymus asistentams, P.Collina nusamdė du pasaulio čempionate kartu dirbusius kolegas: Philipą Sharpą iš Anglijos ir švedą Leifą Lindbergą. Jų darbas – surasti priežastį, kodėl buvo padaryta klaida.
„Visada yra priežastis, - sakė P.Collina. - Negaliu suprasti tokių pasakymų po klaidos, kaip: „Man nepasisekė“. Teisėjas – ne lošėjas.“
Kol UEFA bet kokią kritiką teisėjams slepia už savo durų, P.Collinos žodžiai tampa įrodymu, kad reikalavimai teisėjams vis griežtėja. Tai paaiškina ir faktą, kad nemažai komandų daugiau nekviečiamos dirbti aukščiausio lygio turnyruose.
„Iškart po mačo mūsų darbą tiria analitikas“, - atskleidė M.Mažičius.
Slovėnijos teisėjas Damiras Skomina, sulaukiantis bene daugiausia pasiūlymų dirbti rimčiausiuose mačuose, tikina, kad teisėjų savikritika – kur kas svarbiau nei visuomenės nuomonė.
„Po mačo turi būti nuoširdus sau, - sakė jis. - Man nėra svarbu ir aš daug dėmesio nekreipiu, ką rašo pasaulio žiniasklaida.“
