Lrytas.lt pateikia portalo dailymail.co.uk žurnalisto Iano Ladymano detalų interviu su D. Moyesu. Strategas pasakoja apie problemas keičiant serą Alexą Fergusoną, darbą su superžvaigždėmis ir norą sukurti savo erą.
- Davidai, „Premier“ lygos sezono startas lengvas nebus. Ką apie jį manote?
- Tai gali nulemti visą sezoną. Dėl šios priežasties stengiamės tinkamai nusiteikti ir pasirengti pirmiesiems mačams. Anksti turėsime sužaisti su pajėgesnėmis komandomis, todėl turime būti puikios formos. Ta pati taisyklė galioja ir varžovams.
- Ar pilve jaučiate skraidant drugelius?
- Taip. Tai nutinka, kai apsidžiaugi gautu postu, tačiau tai labiau susiję su „Manchester United“ klubo dydžiu ir tuo, kad dirbu po vieno geriausių strategų pasaulyje. Negalėtum rasti tokio trenerio, kuriam šis darbas būtų lengvas. Kita vertus, šis darbas – nuostabus, nes man atsivėrė didžiulės galimybės. Be to, čia nemažai paliko ir seras A. Fergusonas.
- Kiek prireiks, kad „Manchester United“ taptų jūsų komanda? Tai nutiko automatiškai ar vis dėl to reikia kokių šešių mėnesių, o gal sezono?
- Tai jau dabar mano komanda. Aš atėjau ir jai vadovauju. Kaip ir sakiau, išnaudosiu buvusio trenerio suteiktas galimybes, nes jis buvo išmintingas. Tačiau tai – mano komanda ir aš prisiimu visą atsakomybę.
- A. Fergusonas po paskutinio mačo namuose sirgaliams pasakė, kad svarbu, jog jie palaikytų naująjį trenerį. Kaip tai svarbu jums?
- Šie žodžiai pademonstravo neįtikėtinai aukštą trenerio lygį. Permainos žmonėms gali būti labai sunkios, tačiau svarbiausia, kad jis man suteikė pasitikėjimo ir tikiuosi, jog dėl to sirgaliai man suteiks šansą. Tie žodžiai buvo geri ir žaidėjams.
- Ateis diena, kai žmonės jūsų nustos klausinėti apie A. Fergusoną. Ar tai bus lūžio taškas? Ženklas, kad pajudėjote į priekį?
- Iš dalies taip. Nenorėčiau kiekviename pokalbyje minėti sero Alexo, tačiau nekęsčiau savęs, jeigu neparodyčiau pagarbos tokiam žmogui. Aš visuomet jį gerbsiu, kaip ir „Manchester United“.
- Kažkada ateis laikas, kai „Manchester United“ pirmiausia kels asociacijas su D. Moyesu.
- Taip bus. Turi ateiti nauja era. Kad ir ką sakysime, dabar mano darbas – kurti istoriją. Aš eisiu pėdomis žmogaus, kuris sukūrė neįtikėtiną istoriją. Manau, kad būtų galima sukurti filmus apie Matto Busby ir A. Fergusono vadovavimo laikotarpius.
Dabar turiu pasirūpinti tuo, kad mano istorija ir mano laikas čia taptų kažkuo, apie ką ateityje kalbėtų sirgaliai ir žmonės.
- Taigi, viskas sukasi apie pagarbą ir norą pasakyti, kad jau atėjo jūsų laikas?
- Taip. Tai sudėtinga, tačiau seras Alexas žino, kad mes, treneriai, čia ateiname tam, kad žengtume puikių strategų pėdomis. Tačiau yra vienas dalykas, su kuriuo jis mane paliko. Jis sukūrė geriausią Anglijos komandą ir pasakė: „Nagi, imk ją. Statyk ją, mėgink ir padaryk dar geresnę“.
- Ar tai, kad pagrindinių konkurentų stovyklose taip pat buvo itin svarbių pokyčių palengvina jūsų darbą?
- Nauji treneriai ateina į naujus klubus, todėl viskas gali keistis. Manau, kad „Premier“ lyga bus šiek tiek labiau nenuspėjama nei praeityje. Tikiuosi, jog nuspėjama bus tai, kad „Manchester United“ nugalės visas ekipas, kurias ir tikimasi.
- Kaip jaučiatės dėl to, kad dabar visi nori nugalėti „Manchester United“?
- Tai man bus nauja ir kažkas, su kuo turėsiu susitaikyti. Tačiau savo vietoje jaučiuosi patogiai. Aš galiu dirbti šį darbą. Nesakau, kad viskas bus puiku, tačiau dėl to, kad nemanau, jog yra treneris, kuriam viskas sekasi.
Tiesiog jaučiu, kad esu pareigose, su kuriomis galiu susitvarkyti.
- Ar jums tenka pakeisti savo požiūrį, kad galėtumėte lengviau bendrauti su tam tikrais žaidėjais? Pavyzdžiui Ryanu Giggsu ir kitais.
- Šiek tiek, nes aš matau futbolininkus, kurie daugybę metų buvo itin sėkmingos komandos dalimi. Turiu būti tikras, kad iš jų pasimokysiu.
- Ar jaučiate, kad jie jus vertina?
- Manau, kad kiekvienas žaidėjais, su kuriuo teko dirbti, vertina trenerį. Jie nori pamatyti, ar tu esi nusipelnęs dėvėti tuos pačius marškinėlius, ar tu tikrai gali treniruoti ir priimti sprendimus.
- Ar dabar tenka dirbti daugiau ar mažiau nei esate pratęs?
- Daugeliu atvejų šiek tiek mažiau. Dabar man nereikia tiek šaukti. Nesu toks įsitempęs. Manau, kad visa tai – dėl futbolininkų lygio. Standartai yra aukštesni. Buvo keletas dalykų, kuriuos norėjau pakeisti, pataisyti. Atsakymas buvo lyg: „Gerai. Imamės darbo. Viską nuveikėme.“ Tai – nuostabu.
- Kai prieš šešiolika metų perėmėte „Preston“ komandos vairą buvote 34-erių ir vis dar žaidėte. Ar tai buvo didžiulis iššūkis?
- Prisipažinsiu, kad pradėjęs dirbti su šia komanda daug pergalių neiškovojau. Tačiau kai gaunu darbą – dirbu ir stengiuosi parengti komandas. Pergalė tau suteikia šansą dirbti ir per kitą mačą. Laimėk kitą mačą – ir galbūt dirbsi kitą mėnesį. Ir jeigu viskas klostysis gerai – gausi šansą atsidurti viršūnėje. Taigi, „Manchester United“ klube nebus kitaip.
- Kodėl pasamdėte R. Giggsą ir Philą Neville?
- Žinote, kad nenorėjau pasilikti Rene Meulensteeno ir norėjau Paulo Scholeso. Kai P. Scholesas nuspręs sugrįžti, jam vietos atsiras. Noriu turėti žmogų, kuris labai rimtai buvo įsitraukęs į „Manchester United“.
Tačiau man reikėjo, kad dabar prasidėtų D. Moyeso era, o tai reiškė, jog privalau turėti savo žmonių. To nebūčiau galėjęs padaryti be R. Giggso pagalbos. O Ph. Neville šiek tiek žinojo abu klubus.
Svarbiausia, kad jis žinojo, kaip aš dirbu iš laikų „Everton“ komandoje. Philas ir Ryanas yra jauni, todėl šiame darbe svarbiausia, kad aplink turėtum tokių plačių pažiūrų jaunų vyrukų, jog pats netyčia kai kur nepasentum.
- Turite trenerio, kuris mėgsta itin stipriai vaikyti po aikštę žaidėjus ir mėgsta fizinio parengimo treniruotes, reputaciją. Ar čia bus tas pats?
- Manau, kad ir toliau vaikysiu žaidėjus ir iš jų reikalausiu geriausio. Reikalausiu, kad jie duotų vis daugiau arba tiek, kiek pats sugebu išreikalauti.
- Jūs šiuo metu darote dvigubas treniruotes. Tai daugiau nei jie yra pratę.
- Taip, tačiau jeigu jų paklaustumėte, jie pasakytų, kad viskas gerai. Jiems tai patinka. Tai nėra kažkas, ko negalėjau padaryti.
- Kaip manote, ar futbolininkai jums atvykus šiek tiek pasitempė?
- Taip gali nutikti, kai įvyksta permainos. Girdėjau keletą žaidėjų sakant, kad reikia nustebinti, sužavėti naują strategą. Šansas tai padaryti yra. Prisipažinsiu, kad mane labai sužavėjo žaidėjų požiūris į darbą. Tikrai.
Bet nereikia pamiršti, kad žaidėjai gali norėti mane išbandyti. Jiems reikia žinoti, kad tinku darbui.
- Ar jums svarbu, kada laimėsite pirmąjį trofėjų? Ar svarbu, kuris tai būtų trofėjus?
- Man tai rūpi, nes svarbu, kad tai padaryčiau. Ir tikrai svarbu, koks tai trofėjus. Jeigu Bankoke laimėčiau „Singha“ taurę – būtų labai gerai, tačiau visi suprantame, kad jo niekas nelaikytų rimtu.
- Ar kaip ir kai kurie treneriai į pagrindinį sąrašą įtrauktumėte „Community Shield“ titulą?
- Mano tikslas – kiti trofėjai.
- Koks jausmas atsivežti savo ekipą į „Old Trafford“?
- Tu visuomet ateini į vietą, kuri – sausakimša. Tu žinai, kad žaisi su didžiausiu Anglijoje ir vienu didžiausių klubų pasaulyje. Dėl to visada žinai, kad tai – didžiulis iššūkis. Visi, kurie čia atvyksta sako: „O ne. Mes žaisime su „Manchester United“.
- Kokios buvo jūsų paskutinės dešimt minučių „Old Trafford“ stadione, kai dar dirbote su „Manchester United“ varžovais?
- Aš pamenu, kai ten atvykau, kaip treneris. Tuomet norėjau iš stadiono ištrūkti gyvas. Toks buvo mūsų posakis.
- Savaime suprantama, kad jums reikia, jog tas baimės faktorius ir toliau išliktų.
- Tikrai taip. Manau, kad prie to vis dar prisideda žaidėjai, žiūrovai ir pats stadionas.
- Daugybę metų turėjome vadinamąjį „A. Fergusono laiką“. Ar turėsime jūsų?
- Galbūt, jeigu „Manchester United“ klube dirbsiu 26-erius metus ir sugebėsiu ekipą valdyti taip, kaip seras Alexas. Tačiau šiuo metu aš esu aš. O aš esu vienas iš jaunų trenerių „Premier“ lygoje. Nematau savęs tarp vyresniųjų. Man dar prireiks keleto metų, kad galėčiau viską šitaip valdyti.
- Ar yra kokia nors frazė, kurią jums kažkas pasakė prieš priimant sprendimą dirbti „Manchester United“ klube ir kuri jums įstrigo?
- Kažkas pasakė: „Tau bus lengva.“ Tačiau aš nesakysiu, kas tai ištarė. Nemanau, kad tai tikra tiesa, nes žinau, kad čia bus labai sunku.
- Ar norite „Manchester United“ istorijoje išraižyti savo, kaip dar vieno škotų trenerio, vardą šalia M. Busby ir A. Fergusono?
- Man tai tikrai patiktų. Škotų treneriams tikrai sekasi – Billas Shankly, Jockas Steinas, Seras Mattas, George'as Grahamas – galima tęsti ir tęsti. Aukščiausiame lygyje buvo tikrai labai puikių trenerių. Jeigu sąraše atsirasčiau ir aš, kaip žmogus kuriam sekėsi „Manchester United“ klube, būčiau labai patenkintas.
- Ar dėl to, kad škotų treneriai pasiekė puikių rezultatų jaučiate papildomą spaudimą?
- Tai ne spaudimas. Tačiau jie tikrai sako: „Mes tau perduodame estafetę. Dabar tu turi ją paimti ir tapti sėkmingu.“
- Jus remia A. Fergusonas, tačiau ar yra baimės ar galimybės susimauti elementų?
- Visuomet būna šiek tiek baimės, kuomet dirbti tokiame klube kaip „Manchester United“. Tačiau tai tave verčia daugiau dirbti. Tu labiau susitelki ir ta mintis neleidžia nuleisti akių nuo kamuolio.
- Ar detaliai išnagrinėjote klubo istoriją?
- Man reikėtų įsigyti „Manchester United“ istorijos knygas, nes tikrai nebūčiau tas žmogus, kuris jums galėtų ką nors papasakoti apie kiekvieną taurės finalą ar mačą, žaidėjus ir rezultatus. Tikrai ne.
Tačiau aš noriu sužinoti kuo daugiau. Stebėti klubo istoriją, įvykius, žaidėjus – neįtikėtina. Ketinu mokytis.
