Kai Londono Vemblio stadione šį vakarą du Vokietijos klubai pradės kovą dėl Čempionų lygos taurės, Ottmaras Hitzfeldas bus ypatingas šios dvikovos žiūrovas.
Dabartinis Šveicarijos rinktinės treneris puikiai pažįsta abu Čempionų lygos finalo dalyvius.
1991-1997 m. jis vadovavo „Borussia“ futbolininkams, po to vieną sezoną (1997-1998 m.) dar buvo Dortmundo klubo sporto direktorius.
Iš karto po to O. Hitzfeldas perėmė „Bayern“ vairą. Jis treniravo Miuncheno futbolininkus 1998-2004 m., o vėliau ir dar vieną (2007-2008 m.) sezoną.
Dėl nuožmaus ir nepalaužiamo savo būdo Generolu pramintas treneris padėjo abiems klubams užkopti į Čempionų lygos viršūnę.
1997-aisiais lemiamose rungtynėse Miunchene jis su „Borussia“ įveikė (3:1) Turino „Juventus“ futbolininkus, o 2001-iaisiais Milane jau su „Bayern“ po 11 m baudinių serijos (1:1, 5:4) triumfavo prieš „Valencia“ klubą.
O. Hitzfeldas kartu su austru Ernstu Happeliu (Roterdamo „Feyenoord“ ir „Hamburg“) ir portugalu Jose Mourinho („Porto“ ir Milano „Inter“) yra vienas iš trijų trenerių, kuriam pavyko laimėti Čempionų lygą su dviems skirtingais klubais.
Nors 64-erių treneris dabar neslepia didesnio savo palankumo „Bayern“, „France football“ žurnalui jis atskleidė nematomus dviejų Vokietijos klubų skirtumus ir galimybes šių metų Čempionų lygos finale.
- Treneri, šiandien Londone susitiks dvi buvusios Jūsų komandos. Ar sugebėsite likti neutralus per šį ypatingą jums mačą?
- Privalau likti neutralus, nes iki šiol turiu moralinių įsipareigojimų abiems klubams.
Vis tik jaučiu nedidelį palankumą „Bayern“, nes čia dabar žaidžia vienas Šveicarijos rinktinės žaidėjas (Xherdanas Shaqiri), o Miunchene man dar pačiam teko treniruoti kelis dabartinės komandos žaidėjus: Philippą Lahmą, Claudio Pizarro, Bastianą Schweinsteigerį, Danielį Van Buyteną.
Aš taip pat nemažai prisidėjau, kad į Miucheną 2007-aisiais atvyktų prancūzas Franckas Ribery. Iki šiol artimai bendrauju su „Bayern“ vadovu Uli Hoenessu.
- Ar finalą stebėsite Vemblio stadione?
- Ne, nes būsiu Miunchene „Sky Sports“ studijoje (O. Hitzfeldas yra gerai apmokamas šio televizijos kanalo konsultantas – Red.). Čia galėsiu ramiai mėgautis futbolo spektakliu.
Jeigu eičiau į stadioną, tikrai neturėčiau ramybės. Reikėtų tik nuolat sveikintis su žiūrovais iš visų pusių.
- Kas dabar sukelia geresnių prisiminimų: karjera Ruhro ar Bavarijos klube?
- Su abiems klubais palaikau intensyvius ryšius, nes ten praleidau daug metų.
Galiu save tapatinti ir su viena, ir su kita komanda. Tai buvo du ypač svarbūs mano gyvenimo etapai, kuomet pavyko suteikti laimės milijonams sirgalių.
Išgyvenau daugybę neužmirštamų mačų abiejų klubų stadionuose. Būtent todėl dabar man labai lengva įsivaizduoti, kad šiandien dėsis ir Dortmunde, ir Miunchene.
- Ar galima palyginti dvi Jūsų pergales Čempionų lygos finaluose?
- 1997-aisiais su Dortmundo ekipa pirmąsyk per klubo istoriją patekome į Čempionų lygos finalą.
Niekas mūsų nevertino kaip favoritų, todėl puikiai suvokėme, jog pergalė prieš „Juventus“, kuris buvo neįveikiamas Europoje du metus, taptų istorine sėkme.
Tuomet mes turėjome unikalų šansą viską laimėti. Kai dirbi treneriu, retai turi progą būti atsipalaidavęs. Visuomet esi įsitempęs ir kupinas streso, nes nenori atsidurti pralaimėjusio vietoje.
Prieš finalą su „Juventus“ mus slėgė mažesnė našta negu varžovus.
- 2001-aisiais su „Bayern“ finalo aplinkybės jau buvo visiškai kitos...
- Būtent. Prieš porą metų mes nusileidome „Manchester United“ (1:2) per paskutiniąsias finalo akimirkas.
Klubas nebuvo laimėjęs šio trofėjaus 26 metus. Spaudimas buvo milžiniškas, nes šį kartą mes buvome favoritai.
Be to ir aš tikrai nenorėjau likti futbolo istorijoje kaip treneris, kuris du kartus paeiliui su „Bayern“ pralaimėjo Čempionų lygos finalą. Tai man suteikė papildomos motyvacijos.
Patikėkite manimi, atsakomybė ir lūkesčiai tuomet buvo patys didžiausi.
- Dortmundas – darbininkų, o Miunhenas – biurgerių miestas. Ar du klubai skiriasi taip pat ryškiai kaip ir vienas kitam oponuojantys miestai?
- Dortmunto komanda buvo Vokietijos čempionė 1956 metais (dar prieš įkuriant bundeslygą 1963 metais – Red.) ir turi gilesnes tradicijas už „Bayern“.
Futbolo įtaka ir reikšmė Ruhre svarbesnė negu Bavarijoje. Dortmunde futbolas yra religija.
Žmonės čia iš tiesų gyvena savo komanda, kur jie bebūtų – stadione ar savo namuose.
Miunchene „Bayern“ sėkmė yra kasdienybės dalis, pergalės čia tiesiog įaugusios į visų smegenis.
Būtent todėl, tuomet, kai „Borussia“ laimi svarbų titulą, į Dortmundo gatves švęsti savo komandos triumfą gali išeiti per milijoną žmonių.
Miunchene analogiškos šventės bus mažiau įspūdingos. Čia susirinks tik iki 20 tūkstančių.
- Kurią komandą - „Borussia“ ar „Bayern“ - lengviau treniruoti?
- Šeši metai prie „Bayern“ vairo prilygsta 20 metų dirbant su bet kuria kita bundeslygos komanda.
Darbas Miunchene tiesiog visiškai iščiulpia tave. 2004-aisiais jaučiausi toks išsekęs ir tuščias, jog atsisakiau net Vokietijos rinktinės trenerio pareigų.
- Vadinasi, „Bayern“ treneris privalo turėti daugiau jėgų negu „Borussia“ strategas?
- Dortmunde tikrai turėjau šiek tiek daugiau ramybės. Čia nebuvo bulvarinės spaudos ir tabloidų, kurie kasdien kalba ir rašo apie kiekvieną klubo gyvenimo smulkmeną.
Tarp „Bayern“ vadovų yra visoje šalyje garsių asmenybių, kurios turi savo nuomonę ir nuolat viešai reiškia savo požiūrį. Miunchene nuolat esi po padidinamuoju stiklu ir čia svarbios tik pergalės.
Tai buvo akivaizdu ir du pastaruosius sezonus. Kai klubo tikslai nebuvo pasiekti, sezonui baigiantis atmosfera komandoje nebuvo gera.
Po nesėkmės Čempionų lygos finale prieš Londono „Chelsea“ (1:1, 3:4 po 11 m baudinių – Red.), vasarą „Bayern“ vadovai išleido labai daug pinigų, stiprindami sudėtį.
Jie tikrai nebūtų taip atvėrę kišenės, jeigu komanda būtų pasiekusi norimus rezultatus.
- Bet Dortmundas taip pat neprimena klubo, kuriame galima būtų ramiai ilsėtis. Kodėl „Borussia“ nuolat lydėjo vargingos komandos reputacija?
- Dar 1997-aisiais jautėme milžinišką finansinį spaudimą.
Klubas jau tuomet buvo žiauriai įsiskolinęs, todėl privalėjome laimėti Čempionų lygą, kad galėtume dalyvauti šiame turnyre ir kitą sezoną.
Iš karto po finalo pajaučiau, kad mano laikas čia baigėsi. Atidaviau Dortmundo komandai labai daug jėgų nuo 1991-ųjų, todėl nusprendžiau pasitraukti.
Tuomet jau buvau gavęs Madrido „Real“ pasiūlymą. Ciuriche net buvo suplanuotas susitikimas su Ispanijos klubo prezidentu.
Nemiegojau keletą naktų paeiliui. Bet supratau, kad Madride rizikuoju būti atleistas greičiau negu spėsiu išmokti ispanų kalbos. Nusprendžiau net nevažiuoti į tas derybas su „Real“ vadovais.
„Borussia“ vadovai man tuomet pasiūlė sporto direktoriaus pareigas. Iš karto sutikau.
- Vienas iš dviejų klubų Londone neišvengiamai pralaimės. Kuriam būtų sunkiau išgyventi šią nesėkmę?
- „Bayern“. Miuncheno klubui pralaimėjimas būtų tiesiog fatališka nesėkmė. Nepaisant Vokietijos čempionų titulo ji sugadintų visą sezoną, nes triumfuotų amžini varžovai.
Manau, kad bavarai finale labiau norėjo kautis su Madrido „Real“ ar „Barcelona“. Jiems nėra nieko blogiau kaip pralaimėti „Borussia“ komandai.
Nors esu įsitikinęs, jog „Bayern“ dar turės kitų progų nukeliauti iki Čempionų lygos finalo. Savo ruožtu „Borussia“ tikrai dabar susilpnėjo, praradusi Mario Gotze (20 metų saugas jau pasirašė sutartį su „Bayern“ - Red.) ir Robertą Lewandowski (puolėjas iš Lenkijos po šio sezono taip pat turėtų palikti Dortmundą – Red.).
- Ar „Bayern“ jau išsilaižė visas žaizdas po pernykščio „Chelsea“ antausio?
- Dabartinė situacija panaši į 2001-uosius kai mes prieš du metus buvo pralaimėję „Manchester United“.
Vienintelis būdas ištrinti slegiančius pralaimėto finalo prisiminimus – laimėti kitą finalą. Norėdamas nepasiduoti aplinkos spaudimui, turi visą savo dėmesį sutelkti tik kasdieniniam darbui.
Neabejoju, kad Juppas Heynckesas dabar mėgina tai daryti.
- Jums labiau prie širdies Jurgeno Kloppo ar J.Heynckeso stilius?
- J.Heynckesas šį sezoną atliko fantastišką darbą. Jo komanda visuomet buvo viršūnėje.
„Bayern“ pradėjo Vokietijos čempionatą 8 pergalėmis, o vėliau nepatyrė jokios krizės.
Jeigu praėjusį sezoną nieko nelaimėjai, naują tikrai pradėsi, turėdamas vieną privalumą. Bent jau neužmigsi ant laurų.
- Kaip vertinate J. Kloppą?
- Jis dar labai jaunas treneris (45 metų), kurio laukia šviesi ateitis.
Jį puikiai įsivaizduoju vieną dieną treniruojantį „Bayern“. Jis tam turi visas savybes.
- „Bayern“ jau pasirašė sutartį su M.Gotze ir vilioja į Miuncheną R.Lewandowskį. Ar tokie varžovų veiksmai nesukels vidaus problemų Dortmundo komandoje?
- Tokie rinkos dėsniai. „Bayern“ daug dirbo, kad turėtų lėšų stiprintis, nes Miunchenui nuolat būtini rezultatai.
Bet Dortmundo klubas dabar neturėtų piktintis. Praėjusį sezoną „Borussia“ lygiai taip pat iš Mionchengladbacho nugvelbė Marco Reusą, nors šis klubas bundeslygos lentelėje buvo užlipęs labai aukštai.
Visose šalyse didieji klubai, turintys pakankamai finansų, elgiasi panašiai.
- Ar M. Gotze dabar turėtų žaisti finale prieš būsimą savo komandą?
- Be jokios abejonės, jeigu tik jis bus atsigavęs po traumos.
Jis turi talento lemti rungtynių baigtį ir bus ypač motyvuotas.
Jis tikrai nenorės avažiuoti į Miuncheną ir „Bayern“ drabužinėje nuo pirmosios dienos sulaukti naujųjų komandos draugų patyčių, jog buvo sumuštas Čempionų lygos finale.
- Vokiškas finalas – tai tik atsitiktinumas ar įrodymas, kad šios šalies futbolas ima dominuoti Europoje?
- Vokietijos futbolas jau seniai priklauso Europos elitui, bet šį sezoną būtent jis vėl išlindo į priekį.
Tam padėjo puiki infrastruktūra, modernūs stadionai, sąžiningai tvarkomi klubų finansai ir didelis žiūrovų susidomėjimas šalies pirmenybėmis. Vokiečių futbolas dabar išsiskiria savo gera sveikata.
Neatsitiktinai „Bayern“ ir „Borussia“ yra pagrindiniai šalies rinktinės žaidėjų tiekėjai. Joachimui Low (Vokietijos rinktinės treneriui – Red.) lieka tik tinkamai pasirinkti šių dviejų klubų žaidėjus.
- Bundeslygoje žaidžia tik 18 klubų, todėl šalies čempionato tvarkaraštis labai stabilus. Galbūt tai nulėmė Vokietijos klubų sėkmę Europoje?
- Be jokios abejonės. Ispanijoje varžosi 20 klubų, o „Barcelona“ buvo geriausia komanda pastaruosius kelis metus.
Bet šiandien visi jau atkreipė dėmesį, kad ispanams pritrūko būtent tų 5 proc. šviežumo, kuris ir padeda laimėti svarbiausius mačus.
- Prie „Bayern“ vairo jau nuo liepos mėnesio bus Pepe Guardiola. Ar su naujuoju treneriu Miuncheno futbolininkai gali perimti estafetę iš „Barcelona“ komandos ir dominuoti Europoje taip kaip iki šiol katalonai?
- Jeigu „Bayern“ laimės finalą, tuomet galėsime kalbėti apie naujosios eros pradžią.
Jau šįmet jie įveikė ketvirtfinalyje „Juventus“ (2:0 ir 2:0), o pusfinalyje nepaliko jokių vilčių „Barcelonai“ (4:0 ir 3:0). Šie rezultatai - tai įrodymai, kurie nemeluoja.
„Bayern“ tikrai turi potencijos dominuoti Europos futbole artimiausius sezonus.
- Kai finale susitinka dvi viena kitą puikiai pažįstančios tos pačios šalies komandos, ar nėra rizikos, kad jos neutralizuos viena kitą, o mačas nepateisins lūkesčių?
- Taip gali nutikti, jeigu rezultatas ilgai išliks 0:0. Abipusė pagarba tikrai gali neigiamai atsiliepti dvikovos scenarijui.
Finale svarbiausia įmušti pirmiems.
Jeigu Dortmundo futbolininkams tai pavyktų, jie gali išmušti „Bayern“ iš vėžių, nes Miuncheno komanda nėra įpratusi žaisti, kai atsilieka. Jie gali pradėti nervuotis, skubėti ir suteikti papildomą šansą varžovams.
Bet jeigu „Bayern“ pirmaus 1:0, rungtynės bus nulemtos.
- Kokios detalės turi lemiamos įtakos per finalą?
- Daugiausia įtakos turi sportinė forma tų žaidėjų, kurie individualiais veiksmais gali lemti mačo baigtį.
Taktiškai komandos tikrai bus pasiruošusios idealiai. Jos abi sugeba spausti varžovus, labai staigiai pereiti iš gynybos į ataką ir gerai laikyti kamuolį.
Bet šioje dvikovoje galbūt skirtumą gali padaryti atsarginiai žaidėjai. Šiuo požiūriu, „Bayern“ turi ryškią persvarą, nes Miuncheno klubas turi daug žaidėjų, kurie gali įeiti į aikštę nuo suolo ir smeigti lemiamą dūrį.
- Kokie pagrindiniai „Bayern“ minusai?
- Reikėtų pasiimti padidinamąjį stiklą, kad juos surastum. „Bayern“ šį sezoną žaidė taip stabiliai, jog neatskleidė nė vienos silpnos savo vietos.
Galbūt išskyrus rungtynes su Borysavo BATE (Čempionų lygos grupės turnyre 2012-ųjų spalį „Bayern“ pralaimėjo 1:2 – Red.). Bet jie galėjo sau leisti tokią prabangą pralaimėti ir labai greitai padarė išvadas.
- O „Borussia“ silpnosios vietos?
- Dortmundo komanda niekuomet nežaidė stabiliai ginantis ir praleido daug įvarčių.
Kai „Borussia“ atsilieka ir turi lyginti rezultatą, ji priversta atsiverti. Tuomet dažnai matėme, jog komandai trūksta individualių talentų gynybos grandyje.
Jeigu per pusfinalio rungtynes Madride (0:2), „Real“ būtų įmušęs įvartį jau per pirmąsias 15 minučių, „Borussia“ išgyventi būtų labai sunku.
Gynybos grandyje „Bayern“ yra tikrai pranašesnis.
- Ar šio finalo kvapas nesuteikė jums noro vėl stoti prie kurios nors komandos vairo?
- Ne, niekuomet daugiau. 2008-aisiais padėjau tašką.
Galėjau likti Miunchene, turėjau puikią komandą ir gerų perspektyvų.
Bet man reikėjo kitų iššūkių. Norėjau dirbti su rinktine ir pažinti kitą labai įdomią futbolo aplinką.
Negalima užmiršti ir sveikatos. Kai peržengi 60 metų ribą, privalai ja rūpintis.
