Lietuviai groja pirmaisiais smuikais Latvijos futbolo pirmenybėse.
Geriausiu balandžio mėnesio „Viršliga“ žaidėju šios šalies žurnalistai išrinko Mantą Savėną, o treneriu – Virginijų Liubšį.
Abu panevėžiečiai padėjo iš dugno pakilti Rygos „Daugava“ klubui.
Po penkių turų V. Liubšio treniruojama ekipa, kuriai kartu su M. Savėnu dar atstovauja Tomas Tamošauskas, Linas Klimavičius Valdemaras Borovskis, Dominykas Galkevičius ir Ernestas Veliulis, pirmauja Latvijos pirmenybėse.
Nė karto dar nepralaimėjusi „Daugava“ surinko 11 taškų (3 pergalės, 2 lygiosios) ir turnyro lentelėje žengia kartu su daugkartiniais Latvijos čempionais Rygos „Skonto“ futbolininkais.
- Treneri, kas lėmė tokį sėkmingą lietuviškiausios Latvijos lygos komandos startą? - V. Liubšio paklausė „Lietuvos rytas“.
- Surinkom tikrai gerą komandą.
Turim ne tik pajėgių lietuvių, bet ir patyrusių latvių ir gero jaunimo.
Komandoje liko vos keletas žaidėjų iš pernykštės sudėties. Nors mūsų pasirengimas sezonui tikrai nebuvo idealus, jau čempionato pradžioje iš karto galėjome pasitikrinti, ko esam verti.
Jau susitikom su visomis stipriausiomis Latvijos lygos komandomis. Visas rungtynes žaidėm kaip paskutines. Dar nė karto nepralaimėjome, todėl tai suteikė daug vilčių ir motyvacijos toliau dirbti.
- Ko reikia, kad ir sezoną baigtumėte pirmi?
- Dabar dvi artimiausias rungtynes jau žaisime ant žolės.
Matysime, kaip šis perėjimas nuo dirbtinių aikščių atsilieps mūsų žaidimui.
Norisi likti viršūnėje, bet tam reikia ir sportinės sėkmės.
Ji tikrai nusisuko nuo mūsų Latvijos taurės turnyre. Pusfinalyje turėjome ryškią persvarą ir privalėjom laimėti prieš Liepojos „Metalurgs“.Bet po standartinės padėties varžovai išlygino rezultatą, o vėliau nusileidome po 11 m baudinių serijos.
Šis mačas mums buvo labai svarbus, bet, deja, nepavyko patekti į finalą. Reikia, kad komanda toliau tikėtų, jog ji gali pasiekti savo tikslą, ir viskas bus gerai.
- Mantas Savėnas pripažintas geriausiu Latvijos lygos mėnesio žaidėju. Ar savo kolegai Csaba Laszlo siūlytumėte jį vėl grąžinti į Lietuvos rinktinę?
- Be abejonės. Aišku, neturiu teisės kištis į kito trenerio darbą ar planus, bet kito tokio kuriančio žaidėjo vidurio linijoje Lietuvos futbole aš dabar tikrai nematau.
Mantas gali ir nestandartinį perdavimą atlikti, ir baudos smūgį pavojingai pakelti ar pats įmušti.
Latviai tvirtina, jog jų čempionate dar nebuvo tokio aukšto lygio legionieriaus. Nenoriu nei girtis, nei jo girti, bet taip kalba patys latviai.
- „Daugava“ aprangą vilki dar penki lietuviai. Ar esate patenkintas visų jų žaidimu?
- Gaila, kad E. Veliulis buvo patyręs sunkią traumą, o D. Galkevičius iškrito iš rikiuotės, vos atvykęs į Rygą. Bet jie abu sveiksta ir per porą savaičių jau turėtų įsilieti į komandą.
Tuomet turėsime jau pilnavertę sudėtį ir galėsime laisvai kaitalioti žaidėjus. Jie mums bus tikrai didelė paspirtis.
- Ar dabartinė „Daugava“ taip pat būtų ir Lietuvos A lygos viršūnėje?
- Nesinorėtų šiandien daryti kažkokias išvadas.
Latvijoje yra šešios apylygės komandos, o kitos keturios galbūt truputėlį silpnesnės.
Sunku lyginti, bet Latvijos čempionatas tikrai nėra žemesnio lygio negu A lyga. Visuomet taip galvojau ir galiu tai dabar dar kartą patvirtinti.
- Kuo Latvijos lyga labiausiai skiriasi nuo Lietuvos čempionato?
- Latviai žaidžia daugiau kontaktinį futbolą. Jie mėgsta „duoti į kaulą“.
Latvijoje - daug dvikovų, daug kovos. Lietuvoje komandos stengiasi žaisti labiau kombinacinį futbolą, o latviai daugiau remiasi fizine jėga.
Bet kiekvienoje Latvijos komandoje yra labai daug stiprių legionierių. Ypač Daugpilio klube. Jurmalos komanda turi keletą labai stiprių kolumbiečių.
Jaunų talentų gal daugiau Lietuvoje, tačiau Latvijoje suburti pajėgesni legionieriai.
- Ko Lietuvos futbolui vertėtų pasimokyti iš latvių?
- Latvijoje yra bent penkios puikios dirbtinės futbolo aikštės. Jos tikrai naujesnės kartos negu tos, kurios buvo įrengtos Lietuvoje.
Išskyrus LFF stadioną Vilniuje, kitų tokių dirbtinių aikščių kaip Latvijoje pas mus nėra.
Keletas latvių klubų turi tikrai geras treniruočių bazes ir žolės aikštės.
Man čia tikrai patinka.
- Kai išvykote į Latviją, labiausiai nustebino, jog vėl ryžotės dirbti kartu su Tomu Sitnikovu. Lietuvoje visi iki šiol dar prisimena 2007-ųjų incidentą, kai po „Ekrano“ mačo Norvegijoje buvęs Panevėžio klubo vadovas ir dabartinis „Daugava“ prezidentas puolė jus auklėti kumščiais. Laikas išgydė senas žaizdas?
- Prieš man apsisprendžiant dirbti Rygoje susėdome, pasikalbėjome ir viską išsiaiškinome.
Dabartiniai mūsų rezultatai tik patvirtina, kad tarpusavyje bendraudami neturime jokių problemų.
Aišku, jog laikas užgydo viską.
- Lietuvoje dar pernai kilo gandai, kad „Daugava“ – tai savotiška dukterinė „Ekrano“ komanda Latvijoje. Ar šios kalbos turi pagrindo?
- Atvirai sakau – tikrai tokiems gandams nėra jokio pagrindo.
Suprantu, kodėl tokios kalbos kilo: čia žaidžia daug buvusių panevėžiečių, o vasarą į Rygą išvyko ir M. Savėnas.
Bet viską lėmė jo santykiai su komandos vadovais. Dėjom daug pastangų, kad Mantas atvyktų pas mus, bet iki paskutinės akimirkos nebuvo aišku, ar jis čia žais.
Dabar labai džiaugiamės, kad jis yra ir demonstruoja tokią puikią formą.
Tikrai nesinorėtų, kad per vasaros pertrauką jis kažkur išvyktų. Pagrindinė viso mūsų trenerių štabo svajonė, kad dabartinė sudėtis žaistų visą sezoną.
- Ar stebite A lygos kovas?
- Kiekvieną dieną domiuosi. Ir skaitom naujienas, ir žiūrim internete rungtynes. Kai nesutampa mūsų treniruočių grafikai, visuomet stengiuosi jas pažiūrėti.
Daugiausiai nustebino „Atlantas“. Klaipėdiečiai eilę metų gyveno varganai, bet kai atsirado finansavimas ir tvarkingas treniruočių procesas, atėjo geri treneriai, jie pelnytai pakilo iš dugno.
Komanda turi naujų iššūkių, ją stumia į priekį naujos emocijos. „Atlantas“ pasirinko teisingą kryptį, surinkęs jaunų ir perspektyvių žaidėjų komandą. Anksčiau ar vėliau tai tikrai duos vaisių.
Šiandien tai dar neatspinti lentelėje, bet „Žalgiris" turėtų būti tvirtas lyderis. Turėdamas geriausią ir stabiliausią sudėtį Vilniaus klubas tikrai yra A lygos favoritas.
Aišku, šiek tiek nustebino „Ekrano“ žaidimas.
Bet atsivėrus vasaros perėjimų langui, komandos gali pasipildyti naujais žaidėjais. Nereikia nurašyti to paties „Ekrano“ - jis atsilieka tik trimis taškais, o tai tikrai nėra labai daug.
- Kodėl daugkartinių Lietuvos čempionų žaidimas šį sezoną stringa?
- Dar prieš sezoną matėsi, jog tie žaidėjai, kurie atėjo į komandą, neatstoja tų, kurie išėjo.
Juk „Ekraną“ paliko Vytautas Lukša, Marko Andelkovičius, Yanis Urdinovas ir M. Savėnas. Jie buvo tikrai aukštesnio lygio negu komandos naujokai.
Kai traumą dar patyrė ir Aurimas Kučys, kuris buvo geros formos, žaidime atsirado problemų.
Donatas Petrauskas ar Igoris Kozlovas dar negali visiškai atstoti buvusių lyderių. Ignas Dedura su Mantu Samusiovu taip pat buvo tikri komandos ramsčiai, o dabartiniai legionieriai irgi nedemonstruoja tokio žaidimo, kurį rodė buvusi vidurio gynėjų grandis.
Galbūt jiems kaip ir visai komandai reikia dar laiko susižaisti.
- Kai „Ekrano“ treneris Valdas Urbonas paliko komandą, nesulaukėte pasiūlymo grįžti į Panevėžį?
- Tikrai ne. Juolab kad pažadėjau ir latviams dirbti iki galo.
Nesinori blaškytis: jeigu jau pradėjai darbą čia, tai turi jį ir baigti.
- Šį rudenį Lietuvos rinktinė žais du mačus su Latvija 2014 m. pasaulio čempionato atrankos turnyre. Ar mūsų kaimynai jau kalba apie būsimas dvikovas?
- Latviai ne tik kalba, bet ir labai jų laukia.
Tas mūsų rinktinių derbis labai daug ką lems Latvijos futbole. Latviai, aišku, tikisi, kad jiems pavyks laimėti.
