Numatė starto datą
Pirmadienį pagrindinio rėmėjo „Gazprom“ būstinėje vyko naujojo projekto pristatymas, kuriam pritarė Rusijos gigantai Sankt Peterburgo „Zenit“, Machačkalos „Anži“, Maskvos CSKA klubai.
Projektas, kuris anksčiau buvo laikomas „neįtikėtinu“, vis labiau tampa realiu. Bent jau taip yra įsitikinęs „Gazprom“ vadovas Aleksejus Milleris, kuris deda visas pastangas, kad lyga startuotų.
„Manau, kad realu čempionatą pradėti 2014 metų rudenį ir jį baigti 2015-ųjų pavasarį. Jeigu sutarčių pasirašymo laikas užsitęs, mes galime viską atidėti dar metams į priekį“, - kalbėjo A. Milleris.
Naujojoje Jungtinėje lygoje turėtų kovoti po devynis klubus iš Rusijos ir Ukrainos. Tačiau lygos organizatoriai vien dvejomis šalimis apsiriboti neketina ir tikina, kad jeigu viskas klostysis gerai, prie jų galės jungtis visos buvusios SSRS bloko valstybės.
Susitikime dominavo Rusijos klubų vadovai. Ukrainai atstovavo tik vienas asmuo – Ukrainos profesionalių futbolo klubų asociacijos generalinis direktorius Petras Ivanovas, kuris sugrįžęs į gimtinę perduos visą informaciją komandoms.
Piniginiai prizai - įspūdingi
Dar tik gimstant idėjai kurti bendrą čempionatą nuolat buvo akcentuojamas pelnas. Komercinę turnyro prigimtį geriausiai atspindi ir aptarti skaičiai. Nusprendę, kad bendras Jungtinio čempionato fondas bus 1 milijardas JAV dolerių, vadovai pristatė ir labiausiai spindinčius skaičius – įplaukas į klubų biudžetą.
Čempionato nugalėtojų kišenę papildys didžiulė suma – apie 69 milijonai eurų. Į šią sumą reikėtų įskaičiuoti ir sumą už televizijos transliacijas. Palyginti – Čempionų lygos nugalėtojai be įplaukų iš televizijų gauna apie 30-40 milijonų eurų.
Jungtiniame čempionate nuskriausti nebus ir autsaideriai, kuriems kartu su TV įplaukomis, turėtų atitekti 18-19 milijonų eurų.
Laiko imperializmo požymiu
Rusijos ir Ukrainos klubų galiūnų užmojai žavi ne visus. Kol pirmadienį „Gazprom“ būstinėje vyko diskusijos dėl jungtinio čempionato, lauke sporto visuomenės dėmesį atkreipti mėgino futbolo sirgaliai.
„Aš esu prieš Jungtinę taurę, nes ji sukurta sugriauti visus nacionalinius čempionatus. Aš esu prieš imperialistinius veiksmus“, - teigė Alekso vardu prisistatęs futbolo gerbėjas.
Dar prieš atsirandant Jungtinei krepšinio lygai, kurioje rungtyniauja trys Lietuvos klubai: Kauno „Žalgiris“, Vilniaus „Lietuvos rytas“, Klaipėdos „Neptūnas“, buvo pradėta kalbėti apie rusų užmojus „sugrįžti laiku atgal ir atstatyti Sovietų Sąjungą sporte“.
Tokios nuomonės laikosi ir kai kurie futbolo gerbėjai. „Šiandieną Jungtinis čempionatas, rytoj – Sovietų Sąjungos atstatymas? Ne, ačiū. Mano namai – Rusija“, - rašoma ant vieno iš protestuotojų plakato.
„Čia tikrai nėra politikos. Tai yra tik verslo projektas“, – dar pasklidus kalboms apie pradinę projekto idėją „Lietuvos rytui“ kalbėjo Panevėžio „Ekrano“ prezidentas Aušrys Labinas. Lietuvos čempionų klubo vadovas kalbėjosi su Rusijos klubų prezidentais ir tikino, kad lyga nėra susijusi su jokiais imperialistiniais veiksmais.
Portalo sovsport.ru apklausoje, sukurtoje tuomet, kai vyko posėdis, 68 proc. balsavusių buvo linkę nepritarti Jungtiniam čempionatui.
Pasaulio futbolo vadovai – prieš
Europos ir pasaulio futbolo vadovai nėra itin susižavėję rusų idėja. Anksčiau nuogąstavimus yra išreiškęs UEFA prezidentas Michelis Platini, o dabar, pradėjus garsiau kalbėti apie projektą, dar kartą prabilo ir FIFA vadovas Seppas Blatteris.
„Tokio čempionato kūrimas prieštarauja FIFA principams. Mes niekada neparemsime tokios idėjos. Mes niekada nesvarstysime nacionalinių čempionatų sienų išplėtimo klausimo. Europoje tik UEFA turi teisę organizuoti tarpvalstybinius turnyrus, tokius kaip Čempionų lyga. Kituose žemynuose yra tokia pat tvarka. FIFA niekada nesuteiks leidimo tokiam projektui“, - pareiškė S. Blatteris.
Tačiau Rusijos ir Ukrainos klubų vadovai nėra linkę sutikti su FIFA vadovu ir tiki, kad situacija gali pasikeisti.
„UEFA leidimas yra reikalingas ir mes tikrai jį gausime. Jau dabar galiu pasakyti, kad vyksta įdomios diskusijos“, - kalbėjo A. Milleris.
Naujojo projekto vadovams optimizmo įkvepia ir tai, kad UEFA yra anksčiau leidusi organizuoti regioninius klubų turnyrus. 2004-2007 metais „Royal League“ čempionate kovojo Norvegijos, Danijos ir Švedijos komandos, tačiau šios pirmenybės nebuvo alternatyva vietinėms lygoms, ko siekia Rusijos ir Ukrainos turnyro organizatoriai.
Lietuviai – per silpni
Dar prieš keletą mėnesių buvo garsiai pradėta kalbėti apie bendrą buvusių SSRS šalių čempionatą. Tuomet garsiausiai kalbėjo įtakingi Rusijos politikai. Idėją itin palaikė valstybinės dujų milžinės „Gazprom“ vadovas Aleksejus Milleris, kurio bendrovė yra pagrindinė Sankt Peterburgo „Zenit“ klubo rėmėja.
Sandraugos šalių čempionato vardu pavadintame turnyre turėjo kovoti komandos iš visų buvusių SSRS bloko valstybių. Tiesa, vėliau ėmė aiškėti, kad toks čempionatas nedidelio finansinio pajėgumo klubams – neįkandamas.
Iš pradžių kilusi suirutei Lietuvoje, vėliau visi nurimo – nei Panevėžio „Ekranas“, nei bet kuri kita „didžiojo trejeto“ komanda tiesiog finansiškai nesugebėtų patekti į lygą.
„Net ir gavus kvietimą Lietuvai būtų labai sunku pretenduoti į tokią lygą. Mes neatitinkame nei finansinių, nei infrastruktūros kriterijų“, - anksčiau „Lietuvos rytui“ teigė „Ekrano" prezidentas A. Labinas.
Tokie pat projektai jau veikia
Jungtiniai Rusijos projektai nėra naujovė. Viskas prasidėjo dar 2008 metais, kuomet buvo įsteigta Žemyninė ledo ritulio (KHL) lyga.
Pamatę, kad buvusios Sovietų Sąjungos bloko valstybės noriai jungiasi prie turnyro, po metų buvo įsteigta nauja lyga – šįkart krepšinyje. Dabar Jungtinėje lygoje rungtyniauja Lenkijos, Čekijos, Ukrainos, Baltarusijos, Kazachstano, Lietuvos, Latvijos, Estijos krepšinio komandos.
"Lietuvos ryto" krepšinio klubas sutiko dalyvauti Jungtinėje lygoje, kai prie jos prisijungė Sovietų Sąjungai nepriklausiusių valstybių klubai.
