Pasaulio sporte įsiplieskė naujas „Qatargate” skandalas.
Tarptautinės futbolo asociacijų federacijos (FIFA) vykdomojo komiteto nariams iš Afrikos – 1,5 mln. eurų kyšiai.
UEFA prezidento Michelio Platini sūnui Laurent’ui – gerai mokamas teisininko darbas „Qatar Sports Investments” bendrovėje.
Legendiniam Prancūzijos futbolininkui Zinedine’ui Zidane’ui, geriausiam 2012 metų žaidėjui Lioneliui Messi ir būsimam Miuncheno „Bayern” treneriui Josepui Guardiolai – nuo 11 iki 25 mln. eurų kontraktai vien už Kataro ambasadoriaus vardą.
„Barcelona” klubui – 171 mln. eurų reklamos sutartis su „Qatar Airways”.
Pasaulio čempionams ispanams – 3 mln. eurų už kiekvieną draugišką mačą Kataro sostinėje Dohoje.
Valstybinės „Aspire” sporto akademijos filialai Nigerijoje, Dramblio Kaulo Krante, Tailande, Gvatemaloje ir Paragvajuje – lyg tyčia tose šalyse, kurių atstovai balsavo per FIFA rinkimus.
Ar iš tiesų Kataras nusipirko 2022 metų pasaulio futbolo čempionatą, o FIFA dėl to bus priversta surengti naujus pagrindinio savo turnyro šeimininkų rinkimus?
Antradienį „France Football” paskelbė straipsnį apie korupcijos persmelktą FIFA sistemą ir visą pasaulio sportą vis labiau nuodijančias Kataro dujas.
Nors šis Prancūzijos žurnalas kartu su FIFA rengia prestižinius Auksinio kamuolio rinkimus, po išsamaus tyrimo atskleidę ne vieną faktą apie nematomus pasaulio futbolo užkulisius "France Football" žurnalistai nepasigailėjo nei savo partnerių, nei UEFA prezidento M.Platini, nei buvusio Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy.
„Jau daug dešimtmečių FIFA klesti perkamo sporto kultūra.
Nesvarbu, kas sėdi prezidento kėdėje, svarbiausia, kad visiems būtų pakankamai pinigų, – „France Football” sakė šveicaras Guido Tognoni, net trylika metų ėjęs įvairias svarbias pareigas FIFA. – Sandėriai tarp draugų ir postai svarbiuose komitetuose, kad būtų nuraminti priešai, grynieji, padedantys reikalingiems žmonėms prisikimšti pilnas kišenes, – FIFA jau seniai viskas organizuota kaip mažoje mafijoje.”
Nugalėtoją žinojo iš anksto
2010-ųjų gruodžio 2-ąją Ciuriche FIFA prezidentas Seppas Blatteris paskelbė, kad Kataras tapo 2022 metų pasaulio futbolo čempionato šeimininku.
Vos 1,7 mln. gyventojų turinti, bet dujų ir naftos turtinga Persų įlankos šalis ketvirtajame rinkimų ture 14:8 įveikė JAV.
Likus dar 15 dienų iki šio balsavimo vienas S.Blatterio patarėjas, palaikantis dar glaudesnius ryšius su Kataro futbolo federacijos prezidentu Mohamedu bin Hammamu, sutiko duoti interviu „France Football” ištaigingame savo biure, kuris nenurodytas jokioje adresų knygoje.
„Anglija neperžengs net pirmojo turo barjero. Anglai gaus daugiausia du balsus. 2018 metų pasaulio čempionatas jau seniai rusų kišenėje. 2022-ųjų? Jis vyks Katare”, – 2010-ųjų gruodį tvirtino šis gerai informuotas šaltinis, kurio prognozės vėliau pasitvirtino su kaupu.
Mokėjo visam pasauliui
Kataras oficialiai vien 2010-aisiais šiems rinkimams išleido 33,75 mln. eurų.
Kitos kandidatės visai rinkimų kampanijai skyrė kur kas mažiau lėšų: Australija – 26,6 mln., JAV – 11,75 mln., Pietų Korėja – 9,4 mln., Japonija – 7,9 mln. eurų.
Bet „France Football” korespondentai visame pasaulyje surado daugybę katariečių pėdsakų, įrodančių milžiniškas šios šalies išlaidas siekiant tikslo.
2010-ųjų sausį katariečiai 1,25 mln. eurų parėmė Angoloje vykusį Afrikos futbolo konfederacijos (CAF) kongresą, kuriame gavo tiesioginę galimybę akis į akį pasikalbėti su keturiais CAF delegatais per būsimus FIFA rinkimus.
Dar 2010-ųjų gruodį „Wall Street Journal” paskelbė, kad katariečiai siūlė Argentinos futbolo federacijai (AFA) pervesti 78,4 mln. dolerių, kad šios šalies futbolo čempionatas išsigelbėtų iš finansinės krizės.
Nors AFA prezidentas Julio Grondona ironiškai paneigė šią informaciją, jis nepadavė JAV dienraščio į teismą.
Remdamasis amerikiečių straipsniu prieš korupciją Argentinoje kovojantis advokatas Alejandro Sanchezas Kalbermattenas pareikalavo, jog AFA būstinėje būtų atliktos kratos ir atliktas tyrimas dėl asmeninių J.Grondonos sąskaitų Šveicarijos, Liuksemburgo ir JAV bankuose.
Buenos Airių prokurorai tik dabar tiria, ar ilgus metus Argentinos neliečiamųjų kastai priklausęs AFA prezidentas iš tiesų gavo pinigų iš asmenų, susijusių su Kataru.
Dar prieš 2010-ųjų rinkimus Argentinos žiniasklaida daug rašė apie „Qatargate”, kai Dohoje buvo surengtas draugiškas Argentinos ir Brazilijos rinktinių mačas.
Abiejų šalių federacijos iš katariečių gavo po 7 mln. dolerių, nors net pasaulio ir Europos čempionės Ispanijos rinktinės įprastas honoraras už tokio pobūdžio dvikovą yra apie 2 mln. eurų.
2011-ųjų lapkritį Brazilijos futbolo federacija (CBF) pasirašė sutartį su ISE bendrove ir iki 2022 metų pardavė teises, gaudama po 1,05 mln. dolerių už kiekvienas draugiškas savo šalies rinktinės rungtynes.
Nors ISE oficialiai priklauso Saudo Arabijos šeichams, šis kontraktas buvo pasirašytas Dohoje. Po tyrimo paaiškėjo, jog ISE registruota Kaimanų salose, ir dar 2008-aisiais buvo pervedusi 14 mln. dolerių Azijos futbolo konfederacijai, kuriai vadovavo katarietis M.bin Hammamas.
„Jie nusipirko 2022 metų čempionatą”, – tuomečiam FIFA viceprezidentui Jackui Warneriui rašė ir FIFA generalinis sekretorius Jerome’as Valcke. Bet šiam elektroniniam laiškui patekus į viešumą vėliau teigė, kad jis „juokavo ir pavartojo netinkamus žodžius”.
M.Platini spaudė prezidentas
2010-ųjų lapkritį Paryžiuje tuomečio Prancūzijos prezidento N.Sarkozy kvietimu įvyko slaptas susitikimas. Jame dalyvavo Kataro princas Taminas bin Hamadas al-Thani, UEFA prezidentas M.Platini ir „Paris Saint Germain” savininkų atstovas Sebastienas Bazinas.
Pasak „France Football” šaltinių, katariečiai žadėjo išgelbėti finansinę krizę išgyvenantį Paryžiaus klubą, bet N.Sarkozy paprašė, kad anksčiau paramą JAV kandidatūrai viešai pareiškęs M.Platini balsuotų už Katarą.
2011-ųjų birželį „Qatar Sports Investments” (QSI) tapo naująja „Paris Saint Germain” savininke, o Prancūzijos statybos bendrovės pasirašė 100 milijardų vertės sutartis dėl 2022 metų pasaulio čempionatui reikalingos infrastruktūros darbų.
„Manyti, kad mano pasirinkimą balsuoti už Katarą nulėmė Prancūzijos ir Kataro valstybiniai susitarimai, yra grynos spekuliacijos.
Už jas atsakingi tik tie, kurie skleidžia tokius gandus, – vakar oficialų pranešimą išplatino M.Platini ir pagrasino, kad kreipsis į teismą dėl „France Football” šmeižto. – Prezidentas N.Sarkozy niekuomet nebūtų leidęs sau manęs prašyti balsuoti už Katarą, nes jis žino, jog esu laisvas žmogus.”
Bet 2012-ųjų sausį QSI į darbą lyg tyčia priėmė teisės mokslus baigusį UEFA prezidento sūnų Laurent’ą Platini.
Po triumfo atsistatydino
Debatai dėl įtartinos Kataro pergalės nerimsta iki šiol.
2012 metų gruodžio 17-ąją M.bin Hammamas atsistatydino iš Azijos futbolo konfederacijos prezidento ir FIFA vykdomojo komiteto nario pareigų.
Buvęs Kataro federacijos prezidentas buvo visam gyvenimui suspenduotas už daugkartinius naujojo FIFA etikos kodekso 19-ojo straipsnio (interesų konfliktas) pažeidimus.
2012-ųjų liepą Sporto arbitražo teismas atšaukė M.bin Hammamui skirtą pirmąją diskvalifikaciją iki gyvos galvos.
Nors teisėjai Lozanoje pareiškė, kad „nėra nė vieno tiesioginio korupcijos įrodymo”, savo raporte jie nurodė, jog „Karibų futbolo sąjungos delegatams buvo išdalytas tam tikras skaičius nepažymėtų vokų, kuriuose buvo po 40 tūkst. JAV dolerių”, kai 2011-ųjų gegužę M.bin Hammamas dalyvavo Trinidade ir Tobage vykusiame susitikime.
Ar paaiškėjus visiems galimos korupcijos faktams FIFA turi atšaukti 2018 ir 2022 metų pasaulio futbolo čempionato šeimininkų rezultatus?
„Ne, nes tai sukeltų per daug problemų. Bet norint, kad daugiau nepasikartotų tokios istorijos, kai buvo pažemintos Anglija ir Australija, reikia pakeisti rinkimų sistemą, – įsitikinęs FIFA virtuvę puikiai pažįstantis G.Tognoni. – Tegul nugalėtojas paaiškėja po burtų.
Reikia į vieną puodą sudėti visus kandidatus, kurie atitinka keliamus kriterijus, ir traukti. Tuomet australai galėtų neleisti milijonų, kai nugalėtojas jau aiškus iš anksto.”
