Per kiek daugiau nei mėnesį trukusias atostogas odinio kamuolio Deividas nepasiilgo, ir apskritai mintys apie futbolą jam galvos nekvaršino.
Praėję metai futbolininko sportinėje karjeroje buvo kupini didžiulių permainų. Nuo 1998-ųjų D. Šemberas gyveno Rusijos sostinėje, atstovavo Maskvos „Dinamo“, 2002-aisiais persikėlė į garsųjį CSKA.
Net 10 sezonų viename klube – toks pastovumas profesionaliame futbole yra retenybė. Kai kurie žaidėjai per vienerius metus sugeba pakeisti porą komandų.
Po beveik 15 Maskvoje praleistų metų D. Šemberas pernai vasarą turėjo persikelti į Vladikaukazą. Viename mieste praleidus beveik pusę savo gyvenimo priimti tokį žingsnį buvo sunku.
Šiemet 34-erių D. Šemberas džiaugėsi ilgesnėmis nei įprastai atostogomis - Vladikaukazo „Alanija“ savo futbolininkams suteikė daugiau nei mėnesį poilsio. Nuo sausio vidurio D. Šemberas vėl gyvena sportiniu režimu.
Priešpaskutinę - 15-ąją vietą - aukščiausioje Rusijos lygoje užimančio klubo žaidėjams netrukus įsibėgės pasiruošimo antrai sezono pusei ciklas, laukia trys stovyklos Turkijoje, varginančios treniruotės, kontrolinių rungtynių maratonas.
Prieš išvykdamas iš Lietuvos D. Šemberas papasakojo apie turiningas savo šios žiemos atostogas, apie gyvenimą saulėtame Vladikaukaze, apie nelengvas praėjusių metų permainas, kurias išgyventi jam padėjo gyvenimo draugė O. Zlatkovaitė.
Klubo tikslas - nenukristi į žemesnę lygą
- Vladikaukazo „Alanija“ po pirmojo Rusijos „Premier“ lygos rato turnyro lentelėje užima priešpaskutinę vietą. Ko gero, nei klubo vadovai, nei komanda tokios pozicijos prieš sezono pradžią neplanavo?
- Taip, išsiskirstėme prastos nuotaikos. Kai komanda pretenduoja iškristi į antrą lygą, kitokių nuotaikų ir negali būti. Tačiau viliuosi, kad vis dėlto išliksime aukščiausioje lygoje.
- Kokius tikslus klubo vadovai buvo iškėlę prieš sezono pradžią?
- Tikslai buvo vieni, tačiau čempionato eiga juos pakoregavo. Dabar pagrindinis mūsų uždavinys – išlikti „Premier“ lygoje.
- Ko komandai trūko pirmajame rate, kad ji būtų surinkusi daugiau taškų?
- Komplektuojant ekipą padaryta klaidų. Prieš čempionato startą buvo sukirsta rankomis su solidžiais rėmėjais, tačiau pritrūko laiko suburti stipresnę sudėtį, kad būtų galima varžytis dėl aukštesnių vietų, o ne dėl išlikimo stipriausioje lygoje.
- Kaip vertinate praėjusius metus, ar juos galėtumėte įvardyti kaip sėkmingus?
- Man sėkmingi metai būna tada, kai kažką laimi, iškovoji titulų. Taigi praėję metai nebuvo sėkmingi, nes paprasčiausiai nieko nelaimėjome.
Vladikaukaze apsiprato
- 2012-ieji sportinėje karjeroje pasižymėjo permainomis.
- Nenutolau nuo Maskvos, vis dėlto ten - mano namai. Į Rusijos sostinę grįžtu beveik kiekvieną savaitgalį. Vietą pakeičiau tam, kad turėčiau daugiau žaidimo praktikos. Nesinori sėdėti ant suolo ir stebėti, kaip rungtyniauja kiti. Nusprendžiau išvažiuoti ten, kur gaučiau daugiau žaisti.
- Nenusivylėte dėl šio sprendimo? Juk Maskvoje gyventi patogu, tai - pažįstamas miestas, ten - sava komanda, o Vladikaukaze laukė tam tikra nežinomybė, nauja vieta, naujas klubas.
- Per visą karjerą nesigailėjau nė vieno savo sprendimo, taip pat ir šio. Esu komandoje, kurioje gaunu pakankamai laiko žaisti, kuri laiku moka atlyginimus. Viskas gerai.
- Ar sunku buvo priprasti prie naujo miesto, naujo klubo?
- Na, žinote, atėjau į komandą, kurioje daug kas mane pažinojo. Pritapti prie kolektyvo, naujų draugų nebuvo sunku. Aišku, kai persikeli į kitą miestą, tų buitinių problemų visada atsiranda. Reikėjo susirasti būstą, kur gyventi, buvo kitų niuansų, tačiau tai tik smulkmenos, apie kurias net neverta kalbėti. Tai natūralus dalykas ir sportininko kasdienybė.
- Kaip įsikūrėte Vladikaukaze? Ar įpratote prie naujos vietos?
- Visiškai patenkinti savo miestu galėtų būti tik tie, kas gyvena Paryžiuje ar Majamyje (juokiasi). Visi kiti, kurie gyvena kituose miestuose, gali būti kažkuo nepatenkinti.
Vladikaukazas skamba egzotiškai, tačiau jame nėra tiek egzotikos, kiek įsivaizduoja tame mieste nebuvę žmonės. Nemažai mano draugų galvoja, kad tai kažkoks ypatingas kraštas. Tačiau Vladikaukazas - labai normalus miestas. Yra savų kultūros niuansų, tačiau jie nesudaro problemų ten gyventi, mieste galima rasti visko, ko reikia, čia nieko netrūksta.
- O kas šiame krašte jus nustebino?
- Kalbant apie bendravimo kultūrą, galiu pasakyti tik geriausius žodžius. Vietiniai yra labai šilti, draugiški žmonės, tų savybių kartais trūksta lietuviams. Galbūt jie draugiški ir daugiau besišypsantys dėl to, nes ten kas dieną šviečia saulė. Kraštas tikrai įdomus.
- Turbūt teko išmėginti ir kaukazietišką maistą?
- Virtuvė fantastiška, maisto kokybė gera, su Maskva nėra ką lyginti. Tame krašte maistas šviežias, geras ir tikrai labai skanus. Bet, kaip sakoma, ne valgyti susirinkome (juokiasi).
Yra išskirtinių patiekalų, skanumynų, pavyzdžiui, vadinamieji osetiški pyragai - į picas panašūs blynai, tai išskirtinis skanėstas. Jų galima įsigyti šalia mūsų namų. Negaliu praeidamas pro šalį jų nenusipirktų.
Be to, gyventi Vladikaukaze žymiai pigiau nei Maskvoje. Viskas kainuoja du ar net tris kartus mažiau nei sostinėje. Tai buvo malonus atradimas.
Atostogos Majamyje
- Kaip Vladikaukaze apsiprato jūsų gyvenimo draugė Oksana?
- Oksana ir man, ir visiems draugams pasakojo, kad jai lengviau buvo priprasti prie Vladikaukazo nei prie Rusijos sostinės. Maskva – specifinis miestas, jame reikia daug laiko pragyventi, norint ten priprasti.
Vladikaukazas, palyginti su Maskva, yra mažas miestukas. Jis – Vilniaus dydžio. Aišku, architektūra kita, galbūt čia ne taip tvarkinga, kaip Vilniuje, tačiau pasikartosiu - šiame mieste galima rasti visko, ko reikia.
Oksana visada gyveno Vilniuje ir jai priprasti prie Vladikaukazo buvo žymiai lengviau, ji tikrai patenkinta gyvenimu čia. Juo labiau, kad pabudus ryte čia visada šviečia saulė - Oksanai tai tikrai labai patinka. Na, o aš atvykau ne saulės spinduliuose šildytis ir ne pyragų valgyti, turiu dirbti (šypsosi).
- Matyt, permainas išgyventi su artimu žmogumi žymiai lengviau nei vienam?
- Be abejo, kiekvienam sportininkui būna lengviau, kai jį lydi šeima, šalia yra mylima draugė. Nors Vladikaukaze buvo draugų, su kuriais anksčiau žaidžiau Maskvos CSKA, ir integruojantis problemų nebuvo, bet kai šalia artimas žmogus, visada lengviau.
- Atostogavote JAV. Kodėl rinkotės poilsį už Atlanto?
- Majamyje šventėme Kalėdas ir sutikome Naujuosius metus. Tai mūsų mylimiausias Amerikos miestas, mes dažnai renkamės jį atostogoms.
Tai puikus miestas, jame galima rasti visko, ko reikia geroms atostogoms – puikų klimatą, kokybiško maisto, galybę pramogų ir visa kita. Tai viena geriausių vietų pasaulyje.
- Atostogas praleidote tik dviese su Oksana?
- Iš Lietuvos buvome dviese, bet į Majamį atvyko draugų iš Rusijos, atostogavome su šaunia kompanija.
- Kaip įprastai sutinkate šv. Kalėdas ir Naujuosius metus?
- Šv. Kalėdos man yra gražiausia metų šventė. Visada stengiuosi jas sutikti su šeima. Šiemet jos buvo išskirtinės. Kalėdas sutikau ne prie šeimos stalo, o dviese su Oksana. Šiek tiek ir gaila, kad nebuvo kitų artimųjų, bet atostogoms turiu nedaug laiko, artimieji mane suprato.
- Ar per atostogas pasiilgote kamuolio, treniruočių?
- Žinokite, nebuvo dar tokių atostogų, per kurias pasiilgčiau futbolo. Turbūt nuo 15 metų, kai tik galėdavau pailsėti, futbolo nepasiilgdavau. Sakykite, ar jūs pasiilgstate savo darbo, kai atostogaujate? Turbūt ne. Aš nė trupučio nepasiilgstu.
Apie karjeros pabaigą negalvoja
- Ar jaučiate ilgesį Maskvai?
- Taip, šis miestas mane traukia. Maskvoje gyvenau 15 metų. Ilgiuosi jos. Apskritai, tai išskirtinis miestas pasaulyje ir labai svarbus man.
Ten mano namai, kur visada gera grįžti.
- Ne paslaptis, jūsų sportinei karjerai liko metai kiti. Ką planuojate veikti baigęs profesionaliai žaisti futbolą?
- Sunku prognozuoti, kas bus pasibaigus profesionalo karjerai. Niekas iš anksto nežino, kaip pakryps sportininkų gyvenimai po jų karjeros pabaigos. Kur turėsiu darbą, ten ir gyvensiu. Labai norėčiau likti Maskvoje, ten mano namai. Tiesa, ir Vilnius man yra brangus, šis miestas taip pat mano namai. Taigi tiksliai atsakyti į šį klausimą negaliu, nes pats dar nežinau.
- Galbūt yra minčių futbolininko karjerą baigti ten, kur pradėjote – Vilniaus „Žalgiryje“?
- Į Vilniaus „Žalgirį“ manęs niekas nekviečia. Kaip susiklostys ateinantys keleri metai, sunku atsakyti. Tačiau labai abejoju, ar tai yra realu.
Vilnius keičiasi
- Turbūt į Lietuvą grįžtate savaitei kitai, esate retas svečias?
- Per metus Lietuvoje praleidžiu pora mėnesių. Juk kartais Vilniuje vyksta rinktinės stovyklos. Be to, į Vilnių kartais atskrendu, kai turiu kelias laisvas dienas,
Sugrįžti, be abejo, smagu. Vilnius - gimtasis mietas, Lietuva – mano tėvynė. Visada jaučiu sentimentus savo miestui ir Lietuvai, tad grįžtu su malonumu.
- Ar, jūsų akimis, Vilnius keičiasi?
- Keičiasi, gal pastaruosius porą metų ne tokiais tempais, kaip anksčiau, tačiau atvykus vis kažką naujo pastebiu. Tiesa, pastaruoju metu Maskvos pokyčių tempas žymiai didesnis.
- Jei turite laisvo laiko Lietuvoje, ką paprastai veikiate, ką aplankote?
- Gimtinėje laisvalaikį leidžiu su artimaisiais, draugais. Kažkokios ypatingos veiklos nėra, stengiuosi pabūti su sūnumi. Šias atostogų dienas praleidau Vilniuje ir Preiloje, buvome vieną savaitgalį nuvykę prie jūros. Labai geras oras pasitaikė. Maloniai pabuvome.
D. Šembero karjera:
D. Šemberas tris kartus tapo Rusijos čempionu (2003 m., 2005 m., 2006 m.), 6 kartus iškovojo Rusijos taurę (2002 m., 2005 m., 2006 m., 2008 m., 2009 m., 2011 m.), keturiskart tapo šalies supertaurės laimėtojas (2004 m., 2006 m., 2007 m., 2009 m.), UEFA Taurės turnyro nugalėtojas (2005 m.), 2005-aisiais išrinktas geriausiu Lietuvos futbolininku.
1996-1998 m. – Vilniaus „Žalgiris“
1998 – 2001 m. – Maskvos „Dinamo”
2002 – 2012 m. - Maskvos CSKA
Nuo 2012 m. - Vladikaukazo „Alanija”
Nuo 1996 m. kviečiamas į šalies nacionalinę rinktinę, sužaidė 81 oficialias rungtynes.
