Šią savaitę Lozanoje (Šveicarija) UEFA vadovai oficialiai pristatė revoliucinę strategiją „Europos čempionatas Europai”.
Kad 2020 metų žemyno futbolo pirmenybės vyktų ne vienoje, o keliolikoje valstybių, svajoja ne tik UEFA prezidentas Michelis Platini.
52 iš 53 UEFA narių pareiškė paramą šiai idėjai. Tik Turkija, kuri viena norėjo surengti 2020 metų čempionatą, buvo prieš.
Tarp daugumos pritariančiųjų buvo ir Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidentas Julius Kvedaras.
„Tai išgirdome dar per UEFA posėdį Taline. Dauguma, net vokiečiai, kurie ir vieni galėtų surengti Europos pirmenybes, šią idėją palaiko, – sakė J. Kvedaras. – Tik yra problemų: stadionai turi atitikti griežtus reikalavimus.”
Sprendimas, kiek miestų ir šalių galėtų rengti 2020 metų Europos čempionatą, kuriame žaistų 24 komandos ir įvyktų 51 rungtynės, turėtų būti priimtas 2014 metų pavasarį.
„Vienas dalykas jau nuspręstas: čempionato koncepcija turi keistis.
Tai palieka praviras duris visoms šalims”, – sakė UEFA generalinis sekretorius Gianni Infantino.
Tinkamo stadiono vis dar nėra
Durys praviros ir Lietuvai, bet čia šviesos nematyti, nes mūsų šalis neturi nė vieno stadiono, atitinkančio UEFA keliamus reikalavimus Europos pirmenybėms.
Anot J. Kvedaro, grupių rungtynėms reikėtų bent 30 tūkst. vietų stadiono, atkrintamosioms varžyboms ir finalui – dar didesnių arenų.
Lietuvos futbolo rinktinė pastaruoju metu Vilniuje žaidžia LFF stadione, kuriame telpa 5,4 tūkst. žiūrovų.
Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadione tilptų 8,2 tūkst. sirgalių, bet šį sporto centrą būtina kapitališkai remontuoti.
Vilniaus meras Artūras Zuokas spalio mėnesį prognozavo, kad po trejų metų pajudės užkonservuoto dar 1985 metais pradėto stadiono Šeškinėje statybos.
Anot mero, 2017 metais stadionas jau būtų baigtas, bet pagal stadiono galimybių studijos projektą panaudojant pastatytas konstrukcijas, siūloma sumažinti bendrą žiūrovų vietų skaičių nuo 30 tūkst. iki 19 tūkst.
J. Kvedarui realesnis atrodo kitas Vilniaus savivaldybės kurpiamas planas – naujas apie 10 tūkst. vietų stadionas vietoj apleisto „Žalgirio” stadiono miesto centre.
Vakar sostinės savivaldybės išplatintame pareiškime rašoma, kad naujojo stadiono statybų konkurse nori varžytis 2 dalyviai, o statybos neturėtų trukti ilgiau nei trejus metus.
„Mes tik plotume rankomis, jei kuris nors būtų pastatytas, – sakė LFF vadovas. – O jei sostinėje atsirastų stadionas, gal ir paduotume paraišką UEFA.
Gal tai ir nėra vien fantastika. Gerų viešbučių Vilniuje yra. Kas žino, kas bus po kelerių metų. Gal visi tapsime turtingi.”
Vienai šaliai – per brangu
Pagal M.Platini viziją, rengiant Europos čempionatą keliolikoje šalių šeimininkams būtų lengviau pasidalyti išlaidas, būtų galima privilioti daugiau sirgalių, galimybę išvysti didįjį futbolą gautų mažos valstybės.
UEFA vadovaujanti Prancūzijos futbolo legenda teigė, kad šia idėja užsidegė per šių metų Europos čempionatą pamatęs, kiek milijonų eurų Lenkijai ir Ukrainai kainavo turnyrui, kuriame žaidė tik 16 komandų, parengti stadionus, oro uostus, infrastruktūrą.
„Tai buvo puikios pirmenybės, bet labai brangios – beveik kaip olimpinės žaidynės”, – pripažino M.Platini.
Nors Prancūzija viena rengs išplėstas 24 komandų Europos pirmenybes 2016 metais, UEFA mano, kad tokio turnyro finansinė našta per sunki vienai šaliai, ypač ekonominiu sunkmečiu.
„Ekonominė situacija yra tokia, kad negalima tikėtis, jog valstybės investuos į sporto kompleksus tokio masto renginiui, – sakė UEFA generalinis sekretorius G.Infantino. – Europos pirmenybėse padaugėjus komandų nuo 16 iki 24, išaugo ir turnyro išlaidos.”
Naujas čempionato formatas leistų 10, 12 ar 15 valstybių sirgaliams džiaugtis savo futbolo rinktinėmis namie.
Proga mažesnėms valstybėms
G.Infantino pažymėjo, kad mažesnės šalys, kurios niekada nerengė Europos, pasaulio ar Čempionų lygos finalo turnyrų, turės progą bent apsvarstyti savo galimybes.
Rumunija, kuri 50 tūkst. vietų stadione šįmet gegužę rengė Europos lygos finalą, bus stipri kandidatė surengti keletą rungtynių.
G.Infantino teigimu, tokios valstybės kaip Vengrija, Kipras ar Estija galėtų „gauti impulsą” pasistatyti nacionalinį stadioną, kuriame tilptų apie 40 tūkst. sirgalių.
„Tokiu sprendimu mes tikimės kelti nacionalinį futbolą”, – sakė UEFA generalinis sekretorius.
Didžiosios Europos valstybės – Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija, Italija ir Ispanija – irgi turėtų pretenduoti rengti varžybas. Tiesa, pačios mažiausios UEFA narės, kurių visi gyventojai sutilptų į reikalavimus atitinkantį stadioną, iš svarstymų būtų išbrauktos.
Tarp norinčių – ir Gruzija
Pagal vieną 2020 metų Europos pirmenybių modelį, kiekvienos iš šešių grupių keturių komandų varžybos vyktų dviejuose miestuose.
Iš viso 12 stadionų galėtų tekti po vieną mačą, taip pat šešioliktfinalio ir aštuntfinalio rungtynių.
Tryliktasis šeimininkas galėtų surengti pusfinalį ir finalą.
Gruzijos futbolo federacijos prezidentas Domentis Sičinava sakė, kad jo šalis galėtų rengti grupės varžybas kartu su Azerbaidžanu, Baltarusija, Rusija ar Turkija.
Jungtinė Karalystė pareiškė susidomėjimą finaliniu etapu, kuris galėtų vykti Vemblio stadione, kuriame telpa per 80 tūkst. žiūrovų.
Lemiamų kovų norėtų ir Stambulas, juolab kad Turkija buvo pasiryžusi viena rengti 2020 metų čempionatą.
UEFA vadovai įsitikinę, kad naujasis modelis palengvintų keliones ir sumažintų sirgalių išlaidas. Tiktai reikėtų sudaryti išmintingą 51 rungtynių tvarkaraštį.
„Negalime leisti, kad, pavyzdžiui, anglų sirgaliai keliautų į Lisaboną ir Kazachstaną, o paskui dar kitur”, – sakė M.Platini.
UEFA dar reikėtų pergalvoti atrankos varžybų sistemą, nes iki šiol šeimininkai be kovos gaudavo teisę žaisti čempionate.
UEFA pažymėjo, kad šis revoliucinis planas kuriamas tik 2020-ųjų Europos pirmenybėms, o 2024 metų čempionato šeimininkas bus išrinktas tradiciniu konkursu.
