Dažniausiai sekmadieniais vykstančiose SFL rungtynėse galima išvysti ir himną Lietuvos sportui sukūrusį Marijoną Mikutavičių, ir keliauninkus Vytarą Radzevičių bei Martyną Starkų, ir iš krepšinio į telenovelių pasaulį peršokusį Rolandą Skaisgirį.
Žinomi pramogų, sporto ar politikos žmonės rungtyniauja „Prelegentų” komandoje.
Šįmet „Prelegentai” liko penktojoje aukščiausiosios mėgėjų čempionato III lygos vietoje.
„Žaidėme banguotai. Jei visi susirenka – tada gerai, bet dažniausiai taip nebūna. Galime laimėti prieš lyderius, o kitą kartą nusileisti autsaideriams.
Viskas priklauso nuo to, kiek susirenka žmonių. Čia juk mėgėjų lyga, negalima priversti visų ateiti”, – aiškino „Prelegentų” žaidėjas 40 metų R.Žutautas.
Buvęs Lietuvos vyrų futbolo rinktinės treneris R.Žutautas SFL čempionate žaidžia jau penkerius metus.
– Jūsų trofėjų kolekciją puošia geriausio 2002-ųjų Lietuvos futbolininko titulas. Ar per karjerą sukaupta patirtis leidžia jausti pranašumą prieš kitus SFL žaidėjus? – „Sostinė” pasiteiravo R.Žutauto.
– SFL ėmiau žaisti ne iš karto, kai baigiau karjerą. Trejus metus futbolo nežaidžiau. Negalėjau, nes gydžiausi traumas. Dėl jų ir baigiau sportuoti.
Per trejus metus praradau formą. Tos patirties man netrūksta, kažkiek pranašumo yra, bet jau nebe tas. Čia rungtyniauja gerokai jaunesni. Mano pranašumas – ne eiklios kojos, o mąstymas aikštėje.
– Esate patenkintas mėgėjų čempionato lygiu?
– Lygis čia visai neblogas. Žaidžiame trečiojoje lygoje. Tai aukščiausia SFL grupė, kurioje yra tikrai neblogos trys keturios komandos.
Čia susirenka buvę futbolininkai, jauni žaidėjai, kurie nepatenka į aukščiausiosios lygos klubus.
– Ar „Prelegentų” komanda susirenka tik į rungtynes ar prakaitą lieja ir treniruotėse?
– Treniruojamės kartą ar du per savaitę. Nelabai joms randame laiko. Bent jau aš nerandu. Kartą per mėnesį ateinu. O į rungtynes daugiau mažiau susirenkame.
– Ar rimtai žiūrite į žaidimą SFL? Ar pykstate, jei komandos draugai padarė klaidų ir pralaimėjote?
– Visko būna. Nelygu rungtynės. Jei pirmaujame 4:0 ir pralaimime 5:4, būna pikta.
Bet su komandos draugais tarpusavyje nesipykstame, nebent aikštėje apsižodžiuojame, o paskui kartu einame alaus gerti.
– Alus po rungtynių – viena komandos tradicijų?
– Ne visada, bet kartais būna. Ir iškylų gamtoje surengdavome, ir šiaip pasėdime. Prisipažinsiu, be manęs jie daugiau visur dalyvauja.
Važinėja į turnyrus užsienyje, o aš neturiu laiko tokiems renginiams, todėl nė karto panašiame nedalyvavau. Kiek tenka išgirsti, tai labai smagiai ten viskas būna.
Buvo Monake, Vokietijoje. Pasižiūri – jei įdomus turnyras, tai ir važiuoja. Dažniausiai taip nutinka kartą ar du per metus. Taip pat dalyvauja turnyruose Lietuvoje.
– Vieni žmonės mėgėjiškojoje lygoje žaidžia norėdami atsipalaiduoti po darbų, kitiems svarbus varžybų principas, treti siekia išlaikyti formą. Koks jūsų tikslas?
– Negaliu be futbolo.
– Šešerius metus dirbote profesionalių komandų treneriu. Ar nesinori kartais pavadovauti ir „Prelegentams”?
– Ne. Turime trenerį Ričardą Zdančių, kuris vadovauja komandai. Dviejų trenerių negali būti. Aš visiškai nesikišu, esu tik žaidėjas.
– Jis braižo derinius ir taktines schemas?
– Kad mes žaidžiame „kaip išeis”, jokių derinių neturime.
Kartais su vyresniais žaidėjais, su kuriais teko anksčiau žaisti, ką nors sugalvojame.
Stengiamės laimėti meistriškumu, kurį kažkada įgijome.
Tiesiog žaidžiame futbolą.
– Ar pastebite mėgėjų lygoje žaidėjų, kurie galėtų rungtyniauti Lietuvos futbolo A lygoje?
– Yra jaunų ir perspektyvių jaunuolių. Tik gal jie nepanoro profesionaliai žaisti futbolo. Nors tikrai galėtų.
Toli žiūrėti nereikia, štai Panevėžio „Ekrano” žaidėjas Tadas Markevičius prieš ketverius metus buvo paimtas iš SFL.
Jis jaunas, greitas ir žaidžia aukščiausiojoje lygoje.
