Likus vos keliems šimtams metrų iki antrojo greičio ruožo pabaigos trūko K. Raišio ir I. Daunoravičiaus vairuojamo „Land Rover 109 Station Wagon“ akseleratoriaus trosas, be kurio automobiliui tęsti lenktynes buvo beveik neįmanoma. Tačiau problema buvo greitai ir išradingai išspręsta.
„Mums labai pasisekė, nes tai buvo netoli finišo. Sprendėm, ką daryti: Ignas šoko lauk, atidarė kapotą ir sėdėdamas ant variklio spaudė karbiuratorių, kad automobilis važiuotų į priekį“, – dalijasi ekipos pilotas K. Raišys.
„Finišavome man būnant po kapotu, spaudžiant gazą per variklį. Karolis vairuodamas stebėjo kelią per atidarytą kapotą“, – pasakoja komandos šturmanas I. Daunoravičius, laikinai iš vairuotojo perėmęs akceleratoriaus spaudimo pareigas.
Būtent šis sprendimas lėmė tai, kad antrąjį greičio ruožą „Ovoko Racing“ pabaigė neįprastoje ir pavojingoje situacijoje: su atviru kapotu ir kelio nematančiu pilotu. Tiesa, tai ekipažą sulėtino nežymiai. Nuo savo planuoto laiko komanda atsiliko vos minute.
„Bijojau numesti Igną nuo automobilio, bet supratau, kad jis pats valdo akseleratorių. Jeigu toks greitis tinka, vadinasi, kad tinka“, – apie šį neįprastą sprendimo būdą komentuoja pilotas.
Deja, ir šis sprendimas turėjo savų pasekmių. Vėjo nupūstas atviras kapotas išdaužė priekinį automobilio stiklą. Vis dėlto, tuo metu komandos prioritetas buvo pasiekti finišą ir sutvarkyti automobilį, kad K. Raišys galėtų vėl perimti akseleratoriaus spaudimo pareigas.
„Padarėm greitą sprendimą, kad viskas veiktų, nes dieną turėjome dar tris greičio ruožus. Turėjom lėkti greitai ir nesustoti, buvo daug įtampos, bet viskas puikiai praėjo. Esame pavargę, bet labai laimingi. Dabar laukia poilsio diena, per ją viską susitvarkysime“, – teigia „Ovoko Racing“ duetas.
Po ketvirtojo etapo bendroje „Dakar Classic“ įskaitoje užėmę 5-ąją vietą iš 95 ekipažų, K. Raišys ir I. Daunoravičius šiuo metų rikiuojasi septinti.
