Pramoginiai kartai – populiari pramoga, tačiau su sportinės technikos greičiu bei galia jie turi nedaug bendro: mėgėjams reikia azarto ir saugios pramogos, kuri taip pat padeda formuotis vairavimo įgūdžiams, o sportininkai varžosi dėl tūkstantųjų sekundės dalių, tobulindami kiekvieno posūkio trajektorijų milimetrus.
Kartodromo trasa Vilniuje buvo pradėta statyti dar 1967 metais, o nuo 1970 metų Plytinės kartodromu dabar vadinamas objektas yra vienas iš nedaugelio Lietuvoje esančių panašių erdvių, be pertraukų veikiančių jau daugiau kaip pusę amžiaus.
Sovietiniai laikai, kai tam valdžios struktūros rūpinosi, propagavo ir finansavo įvairias technines sporto šakas (aviamodelius, automobilių bei motociklų sportą, taip pat ir kartingą), seniai praėjo.
Tačiau kartingas liko bene vienintele technine sporto šaka, kurios atstovai jau nepriklausomos Lietuvos laikais masiškai dalyvauja ir parveža medalius iš aukščiausio rango varžybų – Europos ar pasaulio čempionatų.
Pagrįstai galima sakyti, kad didelė dalis ryškiausių Lietuvos kartingo žvaigždžių savo karjerą pradėjo ir kantriai treniravosi būtent Plytinės kartodrome.
Panašių objektų mūsų šalyje nėra daug – kartodromai veikia Šiauliuose, Kuršėnuose, Jurbarko rajono Smalininkų miestelyje, greta Elektrėnų ir Aukštadvaryje.
„Mes veikiame visus 12 mėnesių. Greičio mėgėjai žiemą tikrai nesiilsi, važinėti ant slidžios dangos mėgsta visi, nes tai yra unikali galimybė tobulinti savo vairavimo įgūdžius,“ – pasakoja kartodromo administratorė Eglė Radvilaitė. – „Mes ir patys organizuojame 6–12 ir 12–18 metų vaikų ir jaunimo būrelius, užsiėmimuose du kartus per savaitę dalyvauja beveik šimtas mokinių“.
Pašnekovė pažymi, kad būrelius lanko beveik išimtinai tik berniukai ir vaikinai, tačiau kartingo vadinti vien vyrišku sportu ar vyrų pramoga tikrai negalima: tarp šalies čempionato dalyvių nuolat randasi merginų, o ir pačios dailiosios lyties atstovės mielai išbando nepakartojamas emocijas teikiantį sportą.
Tie, kas neplanuoja dalyvauti aukščiausio rango varžybose, Plytinės kartodrome kasmet dalyvauja fanų čempionate: 7 etapų varžybose kovoja virš 100 greičio mėgėjų. Kai kurie jų, užsidegę azartu, tęsia karjerą Lietuvos kartingo čempionate, kur yra įvairios technikos klasių, tad ir su kuklesniu biudžetu galima sėkmingai dalyvauti, kovojant dėl nacionalinio čempionato ar Lietuvos kartingo federacijos taurės apdovanojimų.
Lietuvos automobilių sporto federacijos prezidentas Egidijus Janavičius pripažįsta, kad nuo kartingo savo karjerą pradėjo beveik visi garsiausi pastarųjų metų šalies lenktynininkai, o dukart pasaulio čempionas Rokas Baciuška dar ir šiais metais dalyvavo bei dalyvauja Lietuvos kartingo čempionato etapuose.
„Techninės sporto šakos, atgavus nepriklausomybę ir nebelikus buvusios „DOSAAF“, liko „numestos“ į šalį. Net ir šiandien sportą kuruojantys valdininkai nesupranta techninių sporto šakų specifikos. Teisės aktai, reglamentuojantys sportą, nėra adaptuoti techninėms sporto
šakoms. Valstybė per šiuos nepriklausomybės metus nepastatė nei vienos automobilių sporto (įskaitant ir kartingo) trasos. Visos trasos buvo pastatytos sovietmečiu. Viena kartingo trasa buvo pastatyta privačios iniciatyvos dėka, bet ji nėra tinkama sportui ir joje nevykdomi Lietuvos kartingo čempionato etapai. Manau valstybė, norint siekti aukštų rezultatų (medalių) pasaulio ir Europos čempionatuose, siekdama jaunimo užimtumo, privalo skatinti kartingo sportą. Norėčiau tikėti, kad iš techninių sporto šakų išaugs ne tik inžinieriai, bet ir kariai, gebantys valdyti transporto priemones. O nuo kartingo savo kelią pradėję vairuotojai ne tik patys saugiai elgsis keliuose, bet ir mokys kitus eismo saugumo,“ – sako E. Janavičius.
Viešosios įstaigos „Plytinės kartodromas“ vadovas Darius Jonušis nelinkęs skirstyti klientų į profesionalus ir tiesiog lenktynių mėgėjus ar mėgėjas.
„Aš matau šį objektą kaip labai svarbų eismo saugumui. Kiekvienas, kuris kad ir keliolika minučių pabandė pavairuoti kartą, jau kitaip supranta inercijos dėsnius, kitaip vertina pavojingas situacijas, jaučia greičio ribas ir būtent mūsų kartodrome įgyja tuos įgūdžius, kurie pagelbėja ekstremaliais vairavimo atvejais. Ir taip buvo visą laiką: kartodrome užauga ne tik čempionai, bet ir geresni, saugesni vairuotojai“, – sako D. Jonušis.
Juo labiau dabar, kai net aikštelėse legaliai negalima bandyti savo vairavimo įgūdžius, kone vienintelė vieta tai padaryti lieka kartodromai.
Įvairūs teisės aktai kartodromo šeimininkus įspraudžia į gana griežtus veiklos rėmus. Nors pats Plytinės kartodromas yra dalies lėktuvų leidimosi į Vilniaus oro uostą trajektorijos apačioje ir orlaiviai virš kartodromo leidžiasi jau išskleidę važiuokles, jų keliamas triukšmas kai kurioms institucijoms nekliūna.
Paradoksas: kartodromas čia veikia daugiau nei penkis dešimtmečius be pertraukų, tačiau kai kurie gyventojai skundžiasi, kad butus pardavę nekilnojamojo turto vystytojai apie tokį objektą jų neinformavo. Nesvarbu, kad pramoginių kartų variklių skleidžiamas garsas tikrai nėra didesnis už lėktuvų...
Sportininkai Vilniuje treniruotis gali irgi tik griežtai reglamentuotu laiku, o Lietuvos ar Baltijos šalių čempionato bei kitų varžybų organizatoriai aukšto meistriškumo renginiams turi tik kelias dienas per metus.
„Nepaisant visų ribojimų, tikrai tikiuosi, kad unikalus objektas Vilniuje ir ateityje išliks svarbiu automobilių sporto infrastruktūros centru. Mes jau ne vienerius metus dirbame, jausdami griežtus tvarkų ribojimus. Tačiau degančios jaunosios kartos sportininkų akys, į treniruotes atvykstantys garsiausi šalies lenktynininkai, galų gale – saugiau kelyje besielgiantys vairuotojai – tai ir mūsų kasdieninės veiklos rezultatas. Daugiau kaip pusę amžiaus veikiantis kartodromas yra įveikęs ne vieną skundų ir įvairių tikrinimų bangą: čia buvo, yra ir bus važiuojama, bus lenktyniaujama, bus ugdomi ir nauji čempionai, ir tiesiog geresni vairuotojai“, – optimizmo nestokoja Darius Jonušis.
