Ekipažas bendroje automobilių įskaitoje užėmė aštuntąją vietą – tai aukščiausia Lietuvos ekipažo pozicija per visą Dakaro ralio istoriją.
„Mes supratome algoritmą, kaip veikia Dakaras, nežinau, kodėl reikėjo laukti 12 metų. Visada didžiausia kova yra pačiam su savimi, šiame Dakare mes aiškiai žinojome, ką darome. Mums truputėlį sekėsi, ne visada taip būdavo gyvenime ir esame, kur esame.
Vyksta daug visokiausių procesų – nauja komanda. Reikėjo ir man asmeniškai susitvarkyti su savo emocijomis, labai bendrinis reikalas. Penkeri metai... Lygiai prieš penkerius metus mes pasiekėme tą geriausią rezultatą (11 vietą). Nėra taip paprasta patekti į tą dešimtuką. Ką mes darysime toliau? Nežinau, bet eisime daryti namų darbus ir eisime į priekį“, – samprotavo garsus lenktynininkas.
Paskutinį kartą geriausią rezultatą Dakare B.Vanagas pasiekė 2019 metais, kuomet pirmą kartą Pietų Amerikoje vykusiose lenktynėse su šturmanu Sebastianu Rozwadowskiu bendroje įskaitoje užėmė aukščiausią lietuvių pasiektą rezultatą – 11 vietą.
Lietuvis užsiminė, kad būtent tokios (aštuntos) pozicijos tikslą prieš lenktynes jis ir buvo sau išsikėlęs.
„Kai tu važiuoji Dakare, ir tau kažkas netyčia atsitinka ralio starte, na, nepasisekė – važiuoji namo ir viskas aišku. Kuo daugiau Dakaro nuvažiuoji, tuo daugiau yra atsakomybės jį pabaigti, o tie paskutiniai kilometrai apskirtai yra „deginantys“.
Tiesą pasakius, vos neturėjome reikalų likus apie 5 km iki finišo...
Žinote, skrisdami lėktuvu į priekį kalbėjome, koks rezultatas mums būtų tinkamas. Sakiau, kad 7–8 vieta, o Kuldaras (šturmanas) netikėjo. Pasirodo, kad galvą ant pečių turime ir kontroliuoti galime“, – teigė B.Vanagas.
– Kokie yra tolimesni jūsų planai? – buvo paklausta B.Vanago.
– Žinote, vienas dalykas yra „makaluotis“ prie dešimtuko, bet dabar, ką mes padarėme, tai įsišovėme sau į koją, nes reikės dar sunkiau dirbti, nes turime dar labiau gerinti rezultatus. Rezultatas, kurio visi norėtume, Vaidotas Žala taip pat, yra penketukas.
Bet ten jau veikia visai kiti principai. Top 5 yra geometrinė progresija – mūsų laukia sunkus laikas. Sunku net galvoti, kaip mes čia viską padarysime, o šiemet planuojame dalyvauti Europos ralio taurėje ir sukti kilometrus, turėsime padaryti kažką išmanaus.
– Ar gali būti, kad šis jūsų pasirodymas atvers daugiau durų?
– Sunku pasakyti, nes labiausiai pastebimas esi tada, kai padarai kažkokią nesąmonę, dar gali ir laimėti Dakarą, bet lietuviams laimėti kol kas dar negresia. Visgi, jei mes tokiais tempais artėsime, tai galėsime ir tai padaryti.
Labai džiaugiuosi dėl komandos, strateginių sprendimų, esame ten, kur norėjome būti. Galbūt net ir pirmą kartą atšvęsime su komanda, nes aš nemoku švęsti, dėl to ir komanda kenčia, bet ketvirtadienį eisime į miestą (šypsosi).
– Kaip manote, kiek ilgai reikės laukti Lietuvos atstovų stipriausiųjų penketuke?
– Manau, kad nepelnytai mes buvome užstrigę dėl šio dešimtuko, bet tai parodo, kad Dakaras yra sudėtingas procesas. Žinote, galime užtrukti labai ilgai, galime ir kitais metais tai padaryti, tai yra pasiruošimo, sėkmės ir reagavimo į tikras situacijas.
– Dakaro ralyje varžotės daugiau nei dešimtmetį. Kaip jis keitėsi ir kuo šis Dakaras buvo išskirtinis?
– Jei pradėtume žiūrėti į Dakaro pradžią, tai prancūzai savo kolonijose turistaudami pasiklydo ir iš to gimė Dakaras. Jis prasidėjo kaip nuotykis, bet per 40 metų jis tapo super profesionalus dalykas ir tos romantikos, kuri būdavo anksčiau, jau nebėra.
Yra ką veikti, tikrai pasakysiu, yra ką veikti. Kad mes turime tokių greitų lietuvių, galėčiau tai pavadinti tik Vyčio genu, kitaip negaliu paaiškinti, nes kokius turime resursus ir kokius rodome rezultatus, tai yra nesąmonė, turbūt tai kažkokia kita jėga, pavadinčiau tai Vyčio genu.
