Atsakykite į vieną klausimą: ar žinote, kokios temperatūros vandeniu reikia užpilti arbatą puodelyje?
Norėdamas kuo greičiau pasimėgauti karšto arbatos gėrimo puodeliu, neretas arbatos pakelį arba žiupsnį arbatos lapelių skuba užpilti verdančiu vandeniu iš arbatinio. Nors tai garantuoja giliai sušildantį ir garuojantį gėrimą, arbatos lapeliai būna nuplikomi bei „miršta“ taip ir nespėję atskleisti visų savo skonio savybių. Dėl verdančio vandens arbatos skonis lieka blankus ir silpnas.
Šios neteisingos praktikos niekada neišvysime tekančios saulės šalyje – Japonijoje, kur rašytiniuose šaltiniuose arbatos gėrimo ceremonijos minimos dar IX a. Meistrai ir entuziastai arbatos ceremonijas suvokia kaip ypatingą dvasinę praktiką, kurios metu padrikusias mintis turi pakeisti susikaupimas, o skubėjimą – kantrybė.
Siekdamas pirkėjus paskatinti arbatą gerti atsakingai ir teisingai, prekybos tinklas „Lidl“ dalijasi arbatos ruošimo patarimais, padėsiančiais atrasti tikrą arbatos skonį ir galią.
Žinokite, kokią arbatą renkatės
Svarbiausiu teisingo arbatos puodelio elementu nėra pats indelis, kuriame užpilate arbatą – dar svarbiau kokybiški arbatos lapeliai ir jų rūšis. Ekspertai teigia, kad iš vieno arbatmedžio galima išgauti net šešių skirtingų poskonių arbatą: žaliąją, juodąją, baltąją, geltonąją, tamsiąją ir Ulongo.
Visos kitos arbatų rūšys ir skoniai yra išgaunami arbatos lapelius maišant su kitomis džiovintomis žolelėmis ar prieskoniais. Neretai arbatos lapelių visai atsisakoma – jie yra pakeičiami džiovintais ar šviežiais vaisiais, uogomis, tinkamais vartoti maistui gėlių žiedlapiais ir kt.
Kadangi skirtumai tarp šešių pagrindinių arbatos rūšių atsiranda dėl skirtingo lapelių oksidacijos lygio ir arbatos apdorojimo po šviežių lapelių nuskynimo, natūraliai skiriasi ir vandens, kuriuo užpilama tam tikros rūšies arbata, temperatūra.
Būti tiksliu – verta
Pavyzdžiui, žaliosios arbatos niekuomet negalima užpilti verdančiu vandeniu – jo temperatūra turėtų svyruoti tarp 75-80 laipsnių. Užpildami žaliosios arbatos lapelius kiek vėsesniu vandeniu pasigaminsite japoniškąją šios arbatos variaciją, kiek karštesniu – kiniškąją. Taip pat reikia bent kelias minutes palaukti, kad arbatos lapeliai pilnai išsiskleistų.
Panašios temperatūros vandeniu turėtų būti užpilama ir baltoji bei geltonoji arbatos. Juodąją ar žolelių arbatą užpilkite verdančiu vandeniu, Ulongo – 82–87 laipsnių temperatūros vandeniu, tamsiosios arbatos lapeliai įprastai užpilami 93-98 laipsnių temperatūros vandeniu.
Jeigu norėsite visuomet mėgautis tobulu arbatos puodeliu, pravartu turėti vandens termometrą. Visgi arbatos gėrimo ekspertai pasakoja, kad tikslią vandens temperatūrą taip pat galima nuspėti vadovaujantis vandens burbuliukų dydžiu.
Žaliąją arbatą vandeniu reikėtų užpilti tuomet, kai burbuliukai savo dydžiu primena nedideles krabų akis, Ulongo arbatai tinkantis kiek karštesnis vanduo bus tada, kai burbuliukai pasieks žuvies akių dydį. O jeigu norite mėgautis itin karšta juodąją arbata, palaukite, kol vanduo pradės burbuliuoti ir įpykusio drakono akys.
Šaltoji arbata – ar įmanoma?
Nors karštas vanduo, aišku, lemia stipresnį arbatos skonį ir ryškesnę jos spalvą, ir tai itin tinka geriant arbatą su pienu, mėgavimuisi tam tikromis arbatų rūšimis verdančio vandens net nereikia. Šiltuoju metų laikotarpiu itin populiaru gerti šaltu vandeniu užpiltą kavą, o dabar populiarėja ir šaltu vandeniu užpilta arbata.
Paruošti tokią arbatą užtrunka gerokai daugiau laiko – priklausomai nuo naudojamų arbatos lapelių, arbatos paruošimo procesas gali trukti nuo 6 iki 16 valandų ar net ilgiau. Lyginant su karštu vandeniu plikoma arbata, šaltas vanduo arbatai suteikia daug subtilesnį ir malonesnį skonį.
Be to, karštu vandeniu užplikomos ir vėliau paliekamos atvėsti arbatos skonis yra per daug išraiškingas ir nemalonus, mat tokiu atveju greičiau išsiskiria arbatos lapeliuose esantis kofeinas. Dėl to ruošiant šaltos arbatos ąsočius su ledu patariama naudoti tik šaltu vandeniu užpiltą arbatą – jos skonis suteiks daugiau vasariškos gaivos ir taip pasiilgto lengvumo.
