Dažnas neatsispiria vilionėms į gamtą pasiimti ir meškerę bei pasiruošti ką nors iš šviežiai sugautos žuvies.
Tad šį kartą papasakosime, kaip tinkamai išdarinėti žuvį gamtoje ir ką skanaus iš jos galima pagaminti.
Galva sueteikia skonio
Yra daug būdų, kaip išvalyti ir paruošti žuvį gamtoje. Ją galima tiesiog išskrosti, išėmus kaulus paruošti filė ar supjaustyti gabalais. Viskas priklauso nuo laimikio ir nuo to, ką ketinate gaminti.
Daugumą mažesnių žuvų, tokių, kaip upėtakiai ar ešeriai, galima galima išdarinėti atlikus 3-4 žingsnius.
Reikia pašalinti žuvies žvynus, jei reikia, panaudojus peilį ar specialų tam skirtą įrankį.
Tada reikėtų įbesti peilio galiuką į išeinamąją angą ir pjauti aukštyn link galvos, pašalinti vidurius ir nuplauti.
Interneto svetainėje „Sympathink“ rašoma, kad galvą galima palikti, nes ji gaminamam patiekalui prideda skonio. Tačiau, jeigu norite žuvies be galvos, pašalinkite ją, pjaudami už žiaunų.
Nedideles žuvis būtina tinkamai paruošti
Variantų, kaip gamtoje paruošti žuvį, yra daugybė. Viskas priklauso nuo laimikio.
Verslinės žvejybos įmonės „Atmatos upė“ vadovas rusniškis Algimantas Dirsė yra sakęs, kad tobulam žuvies patiekalui tikrai nereikia jokių sudėtingų ingredientų.
„Užteks pipirų, druskos, mėtos, raudonosios paprikos ir jūsų mėgstamiausių daržovių“, – kalbėjo A.Dirsė, pasidalijęs trimis unikaliais žuvies gaminimo gamtoje būdais.
Jeigu pagavote kuoją, karosą ar kitą nedidelę žuvį, anot A.Dirsės, prieš kepant būtina ją tinkamai paruošti.
Lietuvos vidaus vandenų žuvys turi daug kauliukų, todėl iš pradžių reikėtų juos pašalinti.
Daugiausiai kauliukų yra uodeginėje žuvies dalyje, tad šią dalį reikėtų skersai supjaustyti iki pat stuburinio žuvies kaulo, maždaug kas 3-4 mm.
Tuomet suberkite prieskonius, kurie turėtų būti patys paprasčiausi: pipirai ir druska.
Tikrai nesuklysite į žuvies vidų įdėję mėtos šakelę arba šiek tiek raudonosios paprikos. Taip paruoštą žuvį kepkite sausai: ant grotelių arba dviejų iešmų. Kepant tokiu būdu susmulkinti kauliukai nesukels nepatogumų valgant.
Lyną kepkite ant žarijų
Lyną A.Dirsė siūlė kepti ant žarijų, tačiau nepamirškite ir keptuvės.
Lyno nereikia skusti, užtenka iš vidaus išimti kauliukus ir supjaustyti jį iki odos.
Kepkite dideliais gabalais, keptuvėje. Kai lynas iškepa, užpilkite jį pienu ir ant silpnos ugnies pakepkite dar 8 minutes. Lynas kartais gali turėti dumblo skonį, o pienas jį pašalina, suteikia žuviai švelnaus skonio.
Ką kepti folijoje?
Jeigu gamtoje su savimi turite folijos ritinėlį ir žuvį ketinate kepti suvyniotą joje, jums labiausiai tiks ešerys, sterkas bei visos lašišinės žuvys, pradedant upėtakiu ar šlakiu ir baigiant tikrąja lašiša.
Aliuminio folija, kaip žinia, puikiai sulaiko ir paskirsto karštį, kartu sulaikydama viduje drėgmę.
Vykdami iškylauti pasirūpinkite vienkartiniais kepimo indeliais.
Visą žuvį supjaustykite gabaliukais, suberkite prieskonius, indelio apačioje sudėkite bulves ir kitas mėgstamas daržoves bei žuvį.
Viską uždenkite folija ir kepkite ant kaitrių žarijų. Jeigu matote, kad žuvis nekepa, galite vieną žariją įdėti ir į patį indelį.
Puikiu receptu, kaip iškepti sterką folijoje su „Skonio“ skilties skaitytojais pasidalijo ir žvejys mėgėjas Andrius Aleksejevas.
Anot patyrusio žvejo, skaniausia žuvis yra šviežiai pagauta ir taisyklingai išdarinėta žuvis.
Sterkas vyno padaže
Patiekalo ingredientai:
vienas arba du sterkai (1-2 kg);
bulvės;
morkos;
česnakas;
alyvuogės;
alyvuogių aliejus;
druska;
rozmarinai;
pipirai;
pusiau saldus baltas vynas.
Žuvį nuvalome, pašaliname odą. Įtriname trintais česnakais, apibarstome rozmarinais, druska ir pipirais.
Apšlakstome alyvuogių aliejumi. Paliekame šaltoje vietoje 3-4 valandoms.
Pasiruošiame folijos lakštus. Į kiekvieną pilame šiek tiek alyvuogių aliejaus, sudedame pjaustytas bulves, morkas, česnaką.
Ant jų dedame marinuotą žuvies filė, alyvuoges. Visa tai užpilame vynu. Kepame 60 minučių.
Skanaus!
Naudodavo marių vandenį
Dažnas mėgsta iš žuvies ruošti žuvienę. Žinant tam tikras gudrybes žuvienė taps tiesiog neatsivalgomai gardi.
Tad ką reikėtų žinoti, norint paruošti gerą žuvienę? To interneto svetainės lrytas.lt žurnalistė Raminta Rakauskė teiravosi vienų geriausių šio patiekalo ekspertų – rusniškių.
„Žvejai kadaise sakydavo, kad nėra skanesnės žuvienės už išvirtą ant laivo denio.
Tačiau kai nėra galimybės, žuvienė turi būti verdama ne kur kitur, o tik lauke, dideliame puode ant gerai kaitinančios ugnies“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo Rusnės salos etnokultūros ir informacijos centro direktorė Birutė Servienė.
Seniau, pasak moters, žvejai žuvienę virdavo laivo priekyje, patiesę skardos, kad per daug neįkaistų.
„Ant skardos dar būdavo papilta šiek tiek žvyro ir padėtas specialus žuvienės virimo trikojis su pakabinamu puodu.
Žvejai žuvienę visada virdavo iš tokių žuvų, kurias pagaudavo pirmąsias, o vandenį semdavo iš Kuršių marių, tačiau šiandien geriau taip nedarykime ir nerizikuokime“, – pusiau rimtai, pusiau juokais sakė B.Servienė.
Pasistačiusi trikojį moteris ant jo užkabino puodą su vandeniu.
Nors vanduo buvo iš šalimais esančio gręžinio, B.Servienė sakė, kad vanduo turi daug įtakos žuvienės skoniui.
Privalomas orginalios žuvienės ingredientas
Vos užvirus vandeniui žuvienės virimo specialistė papasakojo tolesnę virimo eigą.
„Nupjovus žuvų galvas, pelekus ir uodegas juos reikia įsukti į marlinio audeklo skiautę.
Šalia pridėti svogūnų ir laurų lapų ir gražiai suvyniojus dėti į puodą.
Tik jokiu būdu negalima paleisti marlės galo, jis turi kyšoti iš po puodo dangčio“, – pirmąsias instrukcijas pateikė moteris.
Amūrų, karpių ir upėtakių galvas, pelekus ir uodegas ji verda apie 40 minučių, tačiau turint laiko galima virti ir valandą.
Moteris prasitarė, kad originali žuvienė neįsivaizduojama be vienos konkrečios žuvies – pūgžlio. Nors tai nedidelė žuvis, ji pasižymi riebumu, o tai sultinį padaro tik skanesnį.
Išėmus marlę ją reikia atrišti ir išrinkti žuvų likučius, kuriuos vėliau reikės sudėti į puodą.
Negraibykite putų
Toliau į puodą reikia dėti nuskustas, bet nesupjaustytas bulves ir įberti šiek tiek druskos.
„Bulvės skaičiuojamos po vieną kiekvienam asmeniui“, – patarė B.Servienė.
Jos verdamos tol, kol patikrinus šakute jų išorė bus minkšta ir išvirusi, o vidurys dar kietas.
Tuomet ateina laikas dėti visą likusią žuvį ir dar įberti nuo žuvų galvų likusius gabalėlius. Virti tol, kol bulvės galutinai išvirs ir taps minkštos.
B.Servienė įsitikinusi, kad žuvienė tampa dar skanesnė, jei ją verdant prisideda visi valgytojai, tad ji pataria kiekvienam bent jau įberti ką tik maltų pipirų.
Moteris davė ir dar keletą patarimų.
„Verdant žuvienę jokiu būdu negalima nugriebti putų. Taip mes iš žuvienės pašaliname visus riebalus.
Pipirai žuvienei suteikia neapsakomai puikaus aromato, tačiau jie turi būti ką tik sumalti.
Be to, krapus ir svogūnų laiškus geriau dėti tiesiai į lėkštę, nes jei sudėsite į puodą, jie greitai nusės į dugną“, – žuvienės virimo subtilybes pasakojo moteris.
B.Servienė paaiškino ir kuo skiriasi žuvienė ir žuvies sriuba.
„Tai du visiškai skirtingi dalykai. Kai verdame tikrąją žuvienę, jos pagrindiniai ingredientai yra žuvis ir bulvės, o štai verdant žuvies sriubą į ją galima dėti ir perlinių kruopų, ir morkų, brokolių ar kitokių daržovių“, – skirtumą apibūdino moteris.
Panaudoja net ir pelekus
Tuo metu Klaipėdos universiteto burlaivio „Brabander“ kapitonas Valdemaras Vizbaras „Lietuvos ryto“ žurnalistei Danutei Jonušienei, atskleisdamas gardžios žuvienės paslaptį, pasakojo, kad patiekalui panaudoja net žuvies pelekus, kurių nepašalina skusdamas laimikį.
Gerai žuvienei, anot kapitono, reikia ešerių, karšių, lydekų, į puodą galima dėti ir upėtakių – jie suteikia daugiau riebumo. O jeigu pavyksta gauti žiobrių, V.Vizbaras ypač džiaugiasi – vadinasi, žuvienė bus šventiška.
Tačiau kapitonas nelabai vertina lašišų, nes į Lietuvą jos patenka iš fermų, kuriose naudojami pašarai su įvairiais augimą skatinančiais priedais. Todėl šios žuvies jo verdamoje sriuboje nebūna.
Kadangi laikosi požiūrio, kad žuvis yra gamtos dovana, ruošdamas žuvienę V.Vizbaras nieko neišmeta.
Nuskutęs ir išskrodęs žuvį jis nepašalina pelekų. Apviręs ašakas ir žuvų galvas vyras visa tai nukošia ir pasidaro sultinio. Vėliau į tą sultinį sudeda stambiais gabalais supjaustytų žuvų.
Jūrų vilkai įlašina ir degtinės
Į puodą jis taip pat sumeta morkas, bulves, svogūno galvą, bet daržovių neturi būti daug. Sauja šviežių krapų, petražolių, čiobrelių, šakelė rozmarino taip pat būtina.
Vyras neužmiršta įberti ir juodųjų pipirų, laurų lapų.
V.Vizbaras girdėjo pasakojant, kad tikri jūrų vilkai į žuvienę įpila šiek tiek degtinės. Verdant sriubą alkoholis greitai išgaruoja, todėl nėra pavojaus, kad valgydamas žmogus apsvaigs.
Laivo kapitonas juokaudamas svarstė, ar nuomonė, neva žuvienės neįmanoma išvirti be lašelio degtinės, yra tik prietaras, o galbūt tai – auka jūros dievams.
Ką daryti, kad žuvienė kvepėtų?
Jis išbandė įvairių metodų žuvienei paskaninti.
Kad žuvienė kvepėtų, reikėtų ją virti ant laužo.
Pasisemti vandens žuvienei galima iš gėlo vandens telkinio, jei jis yra švarus. Kad prieskoniai būtų kvapesni, į puodą galima įberti žiupsnį cukraus.
„Man skaniausia būna tada, kai žuvienėje būna stambiais gabalais supjaustytos žuvies. Nemėgstu, kai viskas sutrinama“, – „Lietuvos ryto“ žurnalistei prisipažino V.Vizbaras.
