Nepaisant didėjančio populiarumo, žmonės vis dar retkarčiais suabejoja, ar mėsa iš tiesų yra sveikas produktas. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistų nuomone, nepagrįstos dvejonės dažniausiai kyla dėl gyvūnų auginimo, maitinimo ar mėsos apdorojimo sąlygų.
„Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse, yra nustatyti mėsai auginamų gyvulių laikymo standartai, kurių laikytis privalu, o už pažeidimus gresia nuobaudos, – teigė VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjo pavaduotoja Rita Sirutkaitytė. – Yra vykdomos planinės bei neplaninės patikros, kurių metu žiūrimas gyvulių laikymo sąlygų, mitybos atitikimas nustatytiems reikalavimams, imami mėginiai laboratoriniams tyrimams.“
Anot specialistės, tikrinimų metu pažeidimai užfiksuojami labai retai.
Pasak VMVT atstovų, sklandantys gandai apie gyvulius, o ypač paukštynuose laikomus paukščius, kurie yra auginami antisanitarinėmis sąlygomis, yra nepagrįsti, o socialinius tinklus pasiekiantys vaizdai apie netinkamą elgesį su vištomis ar kitais gyvūnais, dažniausiai atkeliavę iš valstybių, kuriose nenumatyti tokie patys auginimo standartai, kaip ES.
Tai, kad Lietuvoje auginta ir tiekiama mėsa atitinka keliamus reikalavimus, patvirtina ir Europos Komisijos Maisto ir veterinarijos tarnybos auditoriai.
„Vienas vis dar tebegyvuojančių mitų, ypač kalbant apie mėsinių viščiukų ir kitų paukščių auginimą, yra jų maitinimas augimą skatinančiomis hormoninėmis priemonėmis, – sakė Lietuvos paukštininkystės asociacijos prezidentas habil. dr. Vytautas Tėvelis. – Lietuvos paukštynuose auginami mėsiniai viščiukai yra lesinami subalansuotu lesalu, sudarytu iš mūsų šalyje auginamų grūdų, baltyminio pašaro, vitaminų ir kitų maždaug 100 komponentų. Priklausomai nuo paukščio amžiaus, jam parenkamas specialios sudėties lesalas.
Tai, kad mėsinis viščiukas užauga maždaug per 6 savaites, lemia kiekvienam periodui nustatyta subalansuota mityba, temperatūra, vėdinimas bei veislė, o ne ES uždrausti augimą skatinantys biologiniai preparatai, kurie gali turėti neigiamos įtakos žmogaus sveikatai.“
Pasak V. Tėvelio, naudoti hormoninius preparatus ne tik draudžiama, bet ir netikslinga – akivaizdus poveikis augimui nėra pastebimas. Jeigu paukščiui sudarytos geros laikymo ir mitybos sąlygos, jo augimo tempas yra pakankamai spartus ir be papildomų preparatų.
Su mitu apie mėsai auginamų galvijų maitinimą hormoniniais preparatais susiduria ir Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija.
Asociacijos direktorius Darius Dzekčiorius atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje mėsiniai galvijai auginami „karvių žindenių“ principu – tai reiškia, jog bent pusę pirmųjų gyvenimo metų galvijai maitinasi motinos pienu, vėliau minta žole arba žoliniais pašarais.
Augintojai taip pat yra reguliariai tikrinami, ar yra laikomasi gyvūnų ženklinimo, sveikatingumo, ligų prevencijų bei kitų gyvūnų gerovės reikalavimų.
Antibiotikus, pasak R. Sirutkaitytės, auginant gyvulius mėsai, galima naudoti tik gydymo ar veislininkystės tikslais, ir tik griežtai kontroliuojant. Gydymui skirtus vaistus gali paskirti tik veterinarijos gydytojas, tiksliai nustatęs gyvūno sveikatos sutrikimą ir prisiimdamas visą atsakomybę, kad iš tokio gyvūno gauta produkcija su gydymui naudotų medžiagų likučiais nepateks į maisto grandinę.
Už ES ribų tokių preparatų draudimas negalioja, todėl, siekiant užtikrinti maisto saugą, produkcija iš tam tikrų valstybių yra griežtai kontroliuojama arba iš viso uždrausta.
