Pasak žinomo keliautojo ir kulinaro Vytaro Radzevičiaus, tam, kad entuziazmas maitintis sveikiau greitai neišblėstų, svarbu eksperimentuoti pamažu ir dalinasi lengvai pagaminamo patiekalo idėja.
„Net ir artimoje aplinkoje vyresni vyrai sakydavo – nėra mėsos, tai nėra ką valgyti. Tokiu būdu sukuriamas tam tikras socialinis spaudimas, panašus į tą, kurį žmogus jaučia atsisakęs alkoholio ir nuėjęs į vakarėlį. Abiejose situacijose svarbus sveikas egoizmas, asmeninė laisvė ir ryžtas nekreipti dėmesio į nepalankų aplinkinių požiūrį“, – dalinasi V. Radzevičius.
Jis pratęsia, kad pagrindinius mitus, tokius kaip augalinė mityba yra nuobodi, neskani ir neįvairi, padeda paneigti išradingumas ir domėjimasis gastronomija.
Vaisiai ir daržovės visus metus
Pasak V. Radzevičiaus, sunkumų augalinei mitybai šaltuoju metų laiku kelia lietuviškas sezoniškumas. Visgi šiais laikais parduotuvių asortimentas yra didžiulis ir bet kada panorėjus jų lentynose galima rasti daugybę skirtingų rūšių vaisių ir daržovių.
„Taip pat tradicinių raugintų patiekalų, kurie yra ir sveiki, ir naudingi organizmui. Dažnai tenka girdėti ir tai, kad augalinė mityba yra brangi. Nesutinku, nes norėdami, didelę dalį daržovių ir vaisių galime užsiauginti patys“, – komentuoja V. Radzevičius.
Be vaisių ir daržovių, parduotuvių lentynose gausu grūdų, ankštinių kultūrų, riešutų, sėklų ir kitų subalansuotai augalinei mitybai svarbių maisto produktų, kurie gali padėti atrasti naujų skonių ir maistingų derinių.
Nereikia pamesti galvos
Anot V. Radzevičiaus, nusprendus „pasimatuoti“ augalinę mitybą, nereikėtų stačia galva nerti į kraštutinumus – viskas arba nieko. Iš to nieko gero nebus.
„Prie stalo geriau mėgaukimės akimirka ir skoniais. Tam pirmiausia patarčiau įgyti žinių. Šaltinių šiame informaciniame amžiuje yra daug ir įvairių, todėl augalinės mitybos mokykitės palaipsniui, išbandant vis naujus receptus, eksperimentuojant. Formuojant naujus įpročius reikia ir gero planavimo, kad atsidarius šaldytuvą pirma mintis, kuri ateis į galvą, nebūtų „nėra ką valgyti“. Ypatingą dėmesį taip pat reikėtų skirti ankštiniams produktams – tai yra baltymų šaltinis, kurių svarbu neapleisti atsisakant gyvūninės kilmės produktų“, – sako V. Radzevičius.
Kad augalinę mitybą prisijaukinti būtų lengviau, V. Radzevičius siūlo pradžiai išbandyti itin paprastą receptą – grikių salotas su fetos sūriu.
Reikės (4 valgytojams):
1 stiklinės grikių kruopų;
2 stiklinių vandens;
1 svogūno;
1–3 skiltelių česnako;
saujos vyšninių ar slyvinių pomidorų,
½ stiklinės juodųjų alyvuogių be kauliukų;
saujos šviežio baziliko;
200 g fetos sūrio;
alyvuogių aliejaus kepimui;
druskos;
juodųjų pipirų.
Gaminimo eiga:
Išvirkite grikių kruopas (arba palaikykite užmerkę vandenyje per naktį). Smulkiai supjaustykite svogūną ir sutraiškykite česnaką. Pakepinkite aliejuje iki geltonumo. Suberkite grikių kruopas ir maišydami pakepinkite kelias minutes. Pomidorus ir alyvuoges perpjaukite per pusę. Nuskabykite baziliko lapelius. Fetos sūrį supjaustykite kubeliais. Viską sudėkite į grikius, pagal skonį pagardinkite pipirais ir druska. Druskos berkite su saiku, nes sūrumo suteikia fetos sūris. Išmaišykite.
Patiekalas gali būti valgomas ir šiltas, ir šaltas. Skanaus!
