Tai senovinis, ypatingo skonio mėgėjams skirtas mėsos kepimo būdas, kuris sulaukia vis daugiau dėmesio tarp lauko grilio entuziastų. Šiame straipsnyje Kristupas plačiau papasakos apie asado atsiradimo istoriją ir subtilybes:
„Asado tradicijos šaknys siekia XVII ir XVIII a., kai ispanų kolonistai atvyko į Pietų Ameriką. Nors jautienos auginimas buvo atvežtas iš Europos, greitai jis tapo itin populiarus Argentinos pampose (lygiose žemėse), kur ganėsi didelės galvijų bandos.
Ankstyvieji gaučai buvo žinomi kaip gyvulių ganytojai ir kovotojai, tačiau svarbi jų gyvenimo dalis buvo ir maisto ruošimas lauke.
Gaučai neturėjo nei puodų, nei grilio, todėl jie išvystė metodą, kai mėsa kepama tiesiog ant metalinių grotelių arba, vadinamuoju „asado a la cruz“ būdu, ant metalinių kryžių, aplink kuriuos uždegama ugnis. Ši tradicija tęsiasi iki šiol ir yra pagrindinis įvairių šeimos susibūrimų, festivalių ir net oficialių renginių akcentas.
Asado nėra tiesiog mėsos kepimas – tai ritualas ir socialinė šventė. Jo metu susirenka draugai, šeima ar bendruomenė ir kartu praleidžia laiką nuo pat ugnies uždegimo iki mėsos patiekimo. Žmogus atsakingas už mėsos kepimą per tradicinį asado vadinamas asador.
Jis vadovauja visam kepimo procesui, kontroliuoja ugnį, prižiūri mėsos paruošimą ir kepimą, užtikrina, kad mėsa būtų tinkamai iškepta ir pateikta svečiams. Asador'o pareigos reikalauja įgūdžių ir patirties, nes būtina gerai išmanyti, kaip valdyti ugnį ir tinkamai apdoroti skirtingas mėsos rūšis.
Asador'as taip pat atlieka šeimininko vaidmenį, užtikrindamas, kad viskas vyktų sklandžiai ir kad svečiai būtų patenkinti.
Asado a la cruz – tai unikalus ir įspūdingas kepimo būdas, kai visas ėriukas ar kitas gyvūnas kepamas pritvirtintas prie kryžiaus formos metalinės konstrukcijos (vadinamos „cruz“) virš atviros ugnies. Asado a la cruz išsiskiria iš kitų kepimo metodų savo teatrališkumu ir estetiškumu.
Gyvūnas, pritvirtintas prie kryžiaus, pastatomas vertikaliai arba šiek tiek pasviręs virš karštų anglių ar ugnies. Šis kepimo būdas tinka įvairiai mėsai, tačiau ėriukas yra vienas populiariausių pasirinkimų.
Ant kryžiaus pritvirtintas gyvūnas kepamas tiek iš vidaus, tiek iš išorės, todėl mėsa tampa nepaprastai minkšta, o išorėje susidaro traški pluta. Šis kontrastas tarp sultingos vidinės dalies ir traškios išorinės suteikia patiekalui ypatingą charakterį. Ilgas kepimas ir dūmų poveikis sukuria išskirtinį skonį, kurio sunku pasiekti kitais būdais.
Vizualiai ėriuko kepimas ant kryžiaus sukuria stiprų įspūdį – vaizdas, kaip mėsa pamažu kepa virš žarijų ar ugnies, yra įspūdingas ir iškalbingas. Tai ne tik maisto ruošimo būdas, bet ir savotiškas spektaklis, sukuriantis laukimo ir atsipalaidavimo nuotaiką. Kepimo procesas reikalauja kantrybės, nes mėsa turi kepti kelias valandas.
Tačiau tai nėra paprastas laukimas – žmonės per šį laiką dalijasi maistu, vynu ar kitais gėrimais, bendrauja ir švenčia.
Asado a la cruz ritualinis aspektas, galimybė ilgai bendrauti gamtoje ir mėgautis lėtu procesu daro šią patirtį neatsiejamą nuo švenčių, šeimos susibūrimų ar bendruomeninių renginių, paverčiant paprastą maisto gaminimą į ypatingą socialinį ritualą.“
