Ukmergėje veikiančio viešbučio-restorano „Big Stone“ sienos papuoštos tarpukario Ukmergės vaizdais, kai žydų bendruomenė dar buvo klestinti. Būtent šio restorano kulinarai, vadovaujami virtuvės vadovės Mildos Balžekaitės, sukūrė specialų valgiaraštį, kuris remiasi žydų virtuvės tradicijomis.
M.Balžekaitės seneliai kilę iš šio miesto, o močiutė buvo gera virėja, dar prieškario Lietuvoje padėdavusi gaspadinėms ruošti įvairias vaišes.
„Kai baigiau mokyklą, man nebuvo jokių abejonių, ką rinktis. Supratau, kad noriu būti virėja, nes nuo mažumės sukiodavausi virtuvėje“, – prisiminė M.Balžekaitė.
Po studijų ji liko dirbti savo vaikystės mieste Ukmergėje, o pažintį su restorano virtuve pradėjo nuo paprasčiausių darbų. Ukmergėje ji sutiko ir savo būsimą vyrą, kuris dar neturėdamas virėjo diplomo čia atliko praktiką.
Atrinkti patiekalus, kurie tapo restorano degustacinio valgiaraščio stuburu, M.Balžekaitei padėjo bendravimas su Ukmergės žydų bendruomene. Restorano virtuvės vadovei buvo didelė staigmena, kad tai, kas vadinama tradiciniu lietuvišku patiekalu, gali turėti žydiškas šaknis.
M.Balžekaitę stebino tai, kad žydai sugebėdavo pasigaminti net saldainių, vadinamų imberlachu, nors tarpukariu cukrus buvo brangus, juo saldydavo arbatą tik per šventes. Iš morkų ir imbiero verdami skanėstai litvakų namuose atstodavo pirktinius ledinukus.
„Imberlach“ – morkų ir imbiero saldainiai
Reikės:
- 1 kg morkų
- 50 g šviežio imbiero šaknies
- 200 g cukraus
Morkas nulupkite, sutarkuokite tarkavimo mašina, sutarkuokite ir imbierą. Gautą masę dėkite į puodą, įberkite cukraus. Virkite ant lėtos ugnies nuolat maišydami, kol išgaruos skystis ir masė ims tirštėti.
Išvirtą košę pilkite ant skardos, išklotos kepimo popieriumi. Paskleiskite ją kuo ploniau. Palikite masę džiūti vienai ar dviem paroms. Ji turi pasidaryti tokia kieta, kad būtų galima peiliu supjaustyti į norimo dydžio saldainius. Jei saldainiai bus gerai išdžiovinti ir sudėti į sandarų indą, ilgai neges, todėl tiks įvairiomis progomis.
