Moteris ne vienerius metus rinko senuosius molėtiškių receptus ir parengė knygą „Nuo zacirkos iki lydekos“.
Pavyzdžiui, vienas patiekalas, kuris molėtiškiams nenusibosta, yra blynai, bet jie turi būti purūs.
Mindūnuose gyvenanti Loreta Jokimčienė siekia prikelti iš užmaršties savo močiutės ir mamos raugintos tešlos blynų receptą. Jei šį patiekalą pavyktų sertifikuoti, galbūt jis būtų įtrauktas į kulinarinio paveldo sąrašą.
Blynai yra aukštaičių pasididžiavimas, nes tai sotus maistas, kuris padėdavo sulaukti vėlyvųjų pietų.
„Mano močiutė ir mama kepdavo tik raugintos tešlos blynus, nes jų užvalgęs greitai nepraalksti. Blynus moterys kepdavo pirmiausia vyrams, kurie anksti keldavosi ir eidavo į laukus dirbti. Vaikai keldavosi vėliau, todėl jiems blynai būdavo kepami atskirai“, – pasakojo L.Jokimčienė.
Ji netgi yra išsaugojusi sunkią keptuvę, kuri pagaminta daugiau kaip prieš 60 metų. Ruošdama patiekalų degustacijas moteris kepa blynus užkūrusi tikrą kaimišką krosnį, kurios karščio neįmanoma reguliuoti kaip orkaitės.
Norint paragauti skanių blynų, reikia raugintos tešlos, kurią galima paruošti iš kviečių, rugių ar kitų miltų. Iš pradžių atskirame dubenyje sumaišomi miltai su vandeniu ir rauginami bent dvi dienas, o vėliau iš tokio raugo, įbėrus papildomai miltų ir kepimo miltelių, maišoma blynų tešla. Kai užmaišyta blynų tešla suaktyvėja ir ima burbuliuoti, galima į ją įmušti kiaušinių, įpilti lydyto sviesto. Blynai būna saldžiarūgščiai ir kvepiantys duona.
Brandintos tešlos blynai valgomi su spirgučių ir grietinės padažu, į jį galima įmaišyti keptų voveraičių. Toks paruoštas dažinys su keptuve būdavo dedamas ant stalo, o šalia – lėkštė su blynais.
Blynai buvo skanaujami ir su trintomis uogomis, grietine, medumi, aguonų sviestu. Blynus molėtiškai valgydavo rankomis – atgnybdavo dalį blyno, susukdavo jį ir merkdavo į padažą.
„Noriu, kad nepasimirštų receptas, kuris ne kartą gelbėjo nuo alkio. Dar viena priežastis ruošti blynų degustacijas yra ta, kad tikras aukštaitis be blynų neišgyventų nė dienos, todėl jie mums yra gyvybiškai svarbūs“, – pripažino L.Jokimčienė.
Aukštaitiški raugintos tešlos blynai
Reikės:
- 300 ml kvietinių miltų raugo
- 300 g kvietinių miltų
- 0,5 l vandens
- 1 kiaušinio
- 1 a. š. druskos
- 2 a. š. cukraus
- 1/3 a. š. valgomosios sodos
- 2 v. š. aliejaus
Padažui reikės:
- 200 g rūkytos šoninės
- 1–2 svogūnų galvų
- 2–3 v. š. grietinės
- šviežių voveraičių (kiek negaila)
Į dubenį įpilkite stiklinę vandens ir 50 gramų miltų, išmaišykite ir brandinkite šiltai raugą bent dvi dienas. Tada į jį įberkite valgomosios sodos, palaukite, kol jis ims putoti. Į kitą dubenį įberkite miltų, įpilkite vandens, įmuškite kiaušinį, viską išplakite, vėliau sudėkite raugą, įpilkite aliejaus, kad blynai neprikibtų prie keptuvės. Viską gerai išmaišykite, kol gausite vientisą masę, tešla turi būti skystesnė nei grietinė. Išliekite didelį blyną per visą keptuvę ir kepkite, kol apskrus.
Kai blynus iškepsite, ruoškite padažą. Supjaustykite šoninę, svogūnus ir kepkite ant nedidelės ugnies, įdėkite šviežių voveraičių ir paskaninkite grietine.
Blynai bus gardūs ir su trintomis braškėmis ar mėlynėmis, taip pat su grietine ar uogiene.
