Suginčiuose netoli Molėtų gyvenanti A.Laužikienė surinko beveik 200 receptų, apklausė trisdešimt senų gaspadinių. Rengdama knygą „Nuo zacirkos iki lydekos“ ji išnaršė archyvus, tyrinėjo įvairius šaltinius, rinko pasakojimus ir receptus – ne tik lietuviškų patiekalų, bet ir Molėtų krašte įsikūrusių sentikių, anksčiau čia gyvenusių žydų.
Iš pasakojimų užrašinėdama senovinius receptus A.Laužikienė susidūrė su įvairiais keblumais. Jos knygoje yra ir tokių receptų, apie kuriuos garbaus amžiaus šeimininkės sakė: „Vaikeli, ką turėjau, tą sudėjau.“ Todėl ruošiant knygą tokius receptus teko pritaikyti.
Kadangi jaunosios kartos virėjai vis dažniau maisto produktus sveria elektroninėmis svarstyklėmis, jie nemėgsta posakio „iš akies“, jiems nepasakysi – reikia įberti druskos pagal skonį, jie nori tiksliai žinoti, kiek tos druskos reikia. Anksčiau šeimininkės daug gamino pasikliaudamos nuojauta ir nesinaudojo jokiomis svarstyklėmis.
Vienas iš tokių receptų – voveraičių sriuba su grietinėle, kurią molėtiškiai itin mėgdavę vasarą, kai atsiranda šviežių grybų, bet jie jų nėra, galima gaminti ir iš džiovintų.
Voveraičių sriuba su grietinėle
Reikės:
- 200 g šviežių voveraičių (tinka ir džiovintos)
- 2 bulvių
- 1 morkos
- didelio svogūno
- 100 ml grietinėlės
- šlakelio aliejaus
- 1 litro vandens
- druskos, juodųjų pipirų, šviežių krapų pagal skonį
Supjaustykite svogūną, sutarkuokite morką, įpilkite aliejaus ir apkepkite keptuvėje.
Užkaiskite puodą ir sudėkite supjaustytas bulves, apkeptas daržoves, voveraites. Kai viskas išvirs, įpilkite grietinėlės (tinka ir lydytas sūrelis). Dar kartą sriubą užvirkite, supilkite į lėkštes ir pagardinkite šviežiais krapais.
Prie voveraičių sriubos tinka mielinės tešlos paukšteliai.
