Zanavykiški „zuikio“ pyragėliai – puikiai tiks lauktuvėms

Anot Zanavykų muziejaus edukatorės Aldonos Plaušinienės, „zuikio lauktuvės“ žinomos dar nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų.

„Tais laikais vykdavo mugės, suaugusieji į namus dažniausiai parnešdavo įvairių kepinių, tad taip ir atsirado lauktuvės. Pamenu ir savo vaikystę, kuomet tėvai visuomet grįždami, kad ir iš darbo vakare parnešdavo „zuikio lauktuvių“.

Tėtis dažniausiai įteikdavo obuolį ar duonos – ir tai būdavo didžiausias stebuklas, nes juk zuikis davė“, – prisiminė edukacinius užsiėmimus rengianti ir su lauktuvių tradicijomis bei maisto kultūra supažindinanti A.Plaušinienė.

Anot jos, tradicija, kuomet sutiktas zuikis įdeda lauktuvių gaji ir šiais laikais. „Į namus nedera grįžti tuščiomis – vaikai laukia skanėstų. Man dainuodavo vaikystėje, ir dabar anūkei dainuoju: Kius kius į Šakius pyragėlių pirkti, pyragėlių negavau, ant bulviukų sutikau“, – porino edukatorė.

Artėjant Velykoms A.Plaušinienė siūlo namuose išsikepti „zuikio“ formos pyragėlių. Tai lauktuvių kepiniai, tad ne tik patiems valgyti, bet ir svečiams įdėti puikiai tinka. Nors juos galima kepti visus metus, prieš Velykas tokie pyragėliai įgauna šventiškesnę prasmę.

Pasak Aldonos, skaniausi pyragėliai kepti pečiuje. „Tokius Zanavykų muziejuje edukacijų metu kepame – nei vienas negrįžta tuščiomis ir išsineša lauktuvių. Ne iš piršto laužtas ir posakis: „Zanavykai unoravi – duos ir dar pripils“. O namuose pyragėliams išsikepti puikiai tiks ir orkaitė“ , – dalinosi A.Plaušinienė.

Sausus miltus pilame į dubenį kuriame ir minkysime tešlą. Miltus išpurename, sudedame sausas mieles ir vėl rankomis išmaišome. Tuomet beriame paprastą baltą cukrų ir dėl kvapo galime įberti šiek tiek vanilinio cukraus. Įberiame žiupsnelį druskos ir dar kartą gerai išpurename.

Atskiruose induose pašildome pieną ir ištirpiname sviestą. Pieno užvirinti nereikia – šildome tol, kol prilietus ranka ji pakęstų karštį. Dubenyje su sausais ingredientais padarome duobutę ir pilame šiltą pieną bei ištirpintą sviestą. Viską gerai išminkome – kol tešla tampa vientisa ir nebelimpa prie rankų.

Pabaigus minkyti tešlą aptepame aliejumi, kad neapdžiūtų ir padedame apklostę šiltai kilti. Kol tešla kyla kuriame pečių, kuris kūrenasi panašiai tiek kiek kyla tešla – apie tris valandas. Žinoma, išsikepti galima ir orkaitėje.

Tešlai baigiant kilti pasiruošiame skardas ir dekoravimo priemones: razinas ir išplaktą kiaušinį.

Tešlai iškilus darome zuikio formos pyragėlius. Paėmus tešlos gabalėlį pasidalijame jį į dvi dalis: viena mažesnė, o kita dalis – didesnė.

Iš mažesnės tešlos dalies formuojame zuikučio galvą, o iš didesnio gabalėlio tarp rankų ar ant stalo iškočiojame virvelę, su kuria apjuosame zuikučio galvą ir viršuje sukryžiuojame ausytes.

Tuomet jau prasideda improvizacija – dedame iš razinų akytes, nosytę, ir dekoruojame savo lauktuvių zuikutį pagal savo pomėgius.

Pabaigę aptepame kiaušinio plakiniu ir zuikis keliauja į pečių, ten jis pabūna apie 20 min. Kepant orkaitėje ją reikėtų įkaitinti iki 180 laipsnių ir kepti apie 20–25 minutes – kepinį reikėtų stebėti – jis turi iškilti ir gražiai pagelsti.

Štai Jūsų lauktuvės ir paruoštos. Skanaus!