Tad šį kartą šis straipsnis ne apie dar vieną teoriją, o apie skatinimą išbandyti ką nors naujo.
Albertas Einsteinas yra pasakęs: „Beprotybė yra daryti tą patį, bet tikėtis kitokių rezultatų.“ Tad jei rytais valgote avižų košę, renkatės tik visagrūdę duoną ir kruopas prie pagrindinių patiekalų, bet jus kamuoja virškinimo sistemos problemos, sunku atsikratyti svorio, skauda sąnarius, beria odą ar skundžiatės imuninės sistemos problemomis, būtų verta išbandyti mėnesį apsieiti be visų tipų grūdų – įvairių košių, duonos, ryžių, makaronų, bandelių ir visų kitų miltinių produktų.
Atrodo neįmanoma, o gal net nesveika? Aš norėčiau šiek tiek sujudinti nusistovėjusią mitybos piramidę ir pasakyti, kad dažnai išgirti grūdai ir gali prisidėti prie mūsų sveikatos problemų.
Lietuvoje (ir visame pasaulyje) yra labai daug žmonių, kurie nešiojasi celiakijos (tai imuninio pobūdžio liga, kuri pasireiškia stipria reakcija į tam tikruose grūduose esantį baltymą – glitimą) geną. Tokie žmonės jautriai reaguoja į grūdus, net jei jiems celiakija dar nėra prasidėjusi ar diagnozė yra neigiama.
Noriu pabrėžti, kad šio straipsnio tikslas nėra išgąsdinti. Visagrūdė duona tikrai geriau nei saldainis, pyragėlis ar batonas ir labai tikiuosi, kad šių produktų arba visai nėra mūsų racione, arba jie atsiranda išskirtiniais atvejais. Man norisi, kad jums pasisektų, kad pradėtumėte gyventi sveikiau, išsivaduotumėte iš priklausomybės nuo maisto, kad maistas taptų jūsų sveikatos šaltiniu. Būtent dėl šių priežasčių noriu paskatinti pasielgti kitaip.
Kadangi įtariu, kad grūdiniai produktai sudaro didelę jūsų raciono dalį, gali kilti klausimas: kuo juos pakeisti? Mano patarimas būtų pradėti mokytis gaminti duoną, krekerius, sausainius su kokosų, sėklų miltais (kaip sėmenų, ispaninių šalavijų ar saulėgrąžų) ir riešutų (kaip migdolų ar lazdynų).
Mūsų šeimos racione visų tipų grūdų nėra daugiau kaip pusantrų metų ir skaičiuoju jau dešimtis sėkmingų savo pacientų, kuriems grūdų pašalinimas iš valgiaraščio lėmė gerus ilgalaikius rezultatus, istorijų.
O kad šis mėnuo būtų lengvesnis, dalinuosi sėmenų duonos receptu iš savo elektroninio rinkinio „Mūsų šeimos receptai“.
Sėmenų duona
Reikės:
- 300 g sėmenų (būtina pirkti nemaltus);
- 330 ml vandens;
- 3 a. š. gysločių luobelių;
- 1 a. š. kmynų;
- 1 a. š. jūros ar Himalajų druskos;
- 2 v. š. jautienos taukų ar kokosų aliejaus.
Kaip gaminti:
- Labai gerai sumalame sėmenis, kad geriau suliptų, ir sudedame į indą kartu su gysločių luobelėmis, kmynais ir druska. Tada pamažu pilame vandenį ir maišome mediniu šaukštu. Gerai išmaišę paliekame gautą masę keletą valandų išbrinkti.
- Patepę rankas jautienos taukais ar kokosų aliejumi formuojame duonos kepaliuką. Stengiamės per daug neįspausti taukų į kepalo vidų, bet gausiai paskirstome išorėje.
- Sudedame į nedidelę (apie 15 cm ilgio) kepimo formą ir kepame 160 laipsnių temperatūroje 160 min. (noriu pabrėžti, kad tokioje temperatūroje kepti sėmenis yra visiškai saugu).
- Iškepus leidžiame atvėsti, galime susipjaustyti riekelėmis ir užsišaldyti. Išėmę iš šaldiklio dedame į skrudintuvą.
Mūsų šeimoje ši duona yra paprastos duonos alternatyva, mes ruošiame sumuštinius, valgome ją prie kiaušinių ar su riešutų sviestu.
Pastaba. Jei duonai iškepus viduje dar šiek tiek drėgna, pagalvokime, ar nenaudojome per daug vandens, ir kitą kartą kepkime ilgiau.
