Nuo senų laikų įvairios tautos turėjo paslapčių, kaip užaugintą derlių apsaugoti nuo puvimo. Šiltuosiuose kraštuose, pavyzdžiui, Pietryčių Azijoje ar Viduržemio jūros regione, iki šiol yra populiarus daržovių džiovinimas ir marinavimas.
Šalyse, kur nėra didelių šalčių, šeimininkės negali išsiversti be acto, gaminamo iš parūgusio vyno, nes toks konservavimo būdas susijęs su klimato ypatybėmis.
O sūdymas, rauginimas, mirkymas anksčiausiai atsirado tose šalyse, kur saulės per metus būna gerokai mažiau.
Netoli Veprių, prie Ukmergės, įkūrusi kulinarinio paveldo studiją „Lukenskų namai“ biochemikė Rūta Lukenskienė pasakojo, kad rauginimas kaip maisto konservavimas pastaruoju metu ypač populiarus.
Kasdien prie sumuštinių, troškinių, apkepų lėkštėje gali būti traškių raugintų daržovių. Tai gali būti moliūgai, burokėliai, morkos, kopūstai su spanguolėmis, pomidorai, česnakų žiedkočiai, paprikos, šparaginės pupelės, antaniniai obuoliai.
„Raugti galima viską, išskyrus akmenis – o jie reikalingi daržovėms, sudėtoms į emaliuotus indus ar statines, prislėgti“, – įsitikinusi R.Lukenskienė.
Daugiau apie ją skaitykite čia: „Raugiant kopūstus ar kitas daržoves biochemikė patarė nedaryti kelių klaidų, kitaip teks išmesti“.
Su „Savaitgalio“ skaitytojais biochemikė pasidalijo keliais receptais. Vienas jų – raugintų moliūgų.
Moliūgų rauginimas
Reikės:
- 5 kg moliūgų
- 3 v. š. druskos
- po 1 v. š. garstyčių ir kalendrų sėklų
- 2 v. š. džiovintų krapų (tinka krapų sėklos)
- 3–4 česnako skiltelių
- 1,5 l vandens
Supjaustykite moliūgus didesniais gabaliukais nei degtukų dėžutė. Užvirkite vandenį, suberkite prieskonius, druską, nugraibykite putas, šiek tiek atvėsinkite.
Sudėkite moliūgus į rauginimo indą, ant jų užpilkite karšto tirpalo. Palaikius moliūgus kambaryje dvi ar tris paras vėliau juos reikia laikyti šaltai.
