Jo galima paskanauti viename dar sovietiniais laikais atidarytame alaus restorane, kuris iš pradžių vadinosi „Aukštaitis“. Iš kitų pastatų jis išsiskiria grubiai nutinkuotomis sienomis, kurios panašios į alaus putą. Dabar šis restoranas vadinasi „Čičinsko užeiga“.
Panevėžio plėtros agentūros turizmo projektų vadovė Vilanda Reikalienė pasakojo, kad šiame restorane buvo netgi durininko pareigybė, o padavėjos vilkėjo specialiai pasiūtą uniformą.
Yra užrašyti čia dirbusių virėjų prisiminimai, kad tai buvo elitinis restoranas, kuriame svečiai galėjo paskanauti marinuotų alyvuogių, net bulvinių traškučių, kurie buvo ruošiami iš Vokietijoje užaugintų bulvių, turinčių mažai krakmolo. Traškučiai buvo kepami taukuose, dabar tai atrodytų nepriimtina, bet tada tai buvo normalus dalykas.
Ruošiantis šio restorano atidarymo iškilmėms buvo svarstoma, koks firminis patiekalas galėtų pradžiuginti lankytojo skrandį. Kadangi Panevėžio krašte gerai dera bulvės, buvo sumanytas originalus kepsnys. Tai mėsos įdaras, kuris iš pradžių apvyniojamas iš bulvių ir miltų pagaminta tešla, o vėliau verdamas aliejuje. Prie kepsnio patiekiamas šviežių salotų, marinuotų svogūnų ir pomidorų garnyras.
Patiekalas buvo pakrikštytas bajoro Čičinsko vardu, nes 1972-aisiais sukako 300 metų nuo jo mirties. Apie XVII amžiuje gyvenusį Čičinską sklido įvairios legendos. Tikroji dvarininko pavardė buvo Vladislovas Viktorinas Sicinskis.
Grožinėje literatūroje jis minimas kaip tėvynės išdavikas, nes prisidėjo prie Abiejų Tautų Respublikos Seimo išardymo. Taip liūdnai apie Čičinską yra rašęs Maironis, Adomas Mickevičius. Tačiau tai – tik literatūrinė interpretacija, nes mažai išlikę istorinių faktų apie šią asmenybę.
Pasak legendų, Upytės apskrities teismo teisėjas garsėjo kaip nedoras žmogus, nes žiauriai elgėsi su savo pavaldiniais. Pasakojama, kad po mirties Čičinsko kūno nepriėmė žemė, ilgą laiką jo balzamuota mumija buvo laikoma vienos bažnyčios spintoje.
Tik vėliau vyskupo Motiejaus Valančiaus paragintas Upytės klebonas palaidojo šią mumiją.
„Kadangi Panevėžio krašte legenda apie Čičinską sklido iš kartos į kartą, jo vardu buvo pakrikštytas ir naujas patiekalas“, – pasakojo V.Reikalienė.
Šis patiekalas taip išpopuliarėjo, kad greitai visi pamiršo ir pirmąjį restorano pavadinimą „Aukštaitis“, nes ėmė jį vadinti Činčia – sutrumpintai pagal „Čičinsko“ kepsnį.
Originalų receptą, pagal kurį gamina ir šis alaus restoranas, iki šiol gaubia paslaptis, bet kiekviena šeimininkė gali pabandyti namuose jį išsikepti, nes patiekalo pagrindinės dalys yra tai, kuo garsėja Panevėžio krašto ūkininkai.
„Čičinsko“ kepsnys
Tešlai reikės:
- 6 virtų bulvių
- vieno kiaušinio
- pusės stiklinės kefyro
- 200–400 g miltų
- aliejaus virti
Įdarui reikės:
- 500 g kiaulienos faršo
- 500 g jautienos faršo
- druskos ir pipirų (pagal skonį)
Suminkykite tešlą, gerai iškočiokite. Ji turi būti apie centimetro storio, paslanki, kad galėtumėte gražiai suvynioti maltos mėsos gabalėlius.
Tešlą susipjaustykite nedidelėmis juostelėmis, kad būtų patogu vynioti mėsos įdarą.
Paruoškite kiaulienos faršą. Apvyniokite tešlos juosteles apie faršą taip, kad nebūtų tarpų.
Įpilkite į puodą aliejaus, pakaitinkite. Paruoštą kepsnį virkite įkaitintame aliejuje apie 15–20 minučių, kad viduje esantis faršo įdaras iškeptų. Tešla turi gražiai paruduoti.
